Publikacijos

Category slide

Krovinio pervežimas tarptautiniais maršrutais: kas turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamo pakrovimo?

Krovinio pakrovimas ir ypač pakrauto krovinio išdėstymas bei tinkamas tvirtinimas turi apsaugoti krovinį pervežimo metu. Nuo tinkamo ar netinkamo krovinio pakrovimo dažnai priklauso vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą. Kalbame apie krovinių gabenimą tarptautiniais automobilių maršrutais, taigi, vadovaujamės tarptautine CMR konvencija, priimta dar 1956 m. Ženevoje. Dėl santykių, kuriuos CMR konvencija tiesiogiai reguliuoja, vežimo sutarties šalys […]

Plačiau

Ilgalaikės krovinių vežimo sutarties nutraukimas dėl nustatyto minimalaus „kilometražo“ ar užsakymų nesuteikimo

Kiekviena ilgalaikė krovinių pervežimo sutartis ar vienkartinis krovinių pervežimo užsakymas yra individualūs, ir tai yra suprantama – sutartis yra teisininko kūrinys. Tačiau analizuojant pervežimo sutartis matyti ir daug bendrų aspektų, panašumų ir žinoma, trūkumų. Šioje apžvalgoje trumpai aptarsime dažniausiai vežimo sutartyse pasitaikančius trūkumus, kurie apsunkina šalių teisių bei teisėtų interesų gynimą. Advokatų kontora VERUM pastaruoju […]

Plačiau

Naujoji darbo sutartis: šalių susitarimai dėl mokymo išlaidų atlyginimo ir sąlygos dėl nekonkuravimo nutraukus darbo sutartį

Tikėtina, jog 2017-aisiais įsigaliosiantis Darbo kodeksas naujai reglamentuos darbo sutarčių ir jų nutraukimo sąlygas. Daug nesutarimų sukeliantys klausimai – darbdavio ir darbuotojo susitarimai dėl mokymo išlaidų atlyginimo bei sąlygos dėl nekonkuravimo nutraukus darbo sutartį. Darbdavio ir darbuotojo susitarimai dėl mokymo išlaidų atlyginimo ir dėl nekonkuravimo buvo gan plačiai taikomi ir iki naujojo Darbo kodekso priėmimo. […]

Plačiau

Procesinių dokumentų įteikimas pasikeitus juridinio asmens buveinės adresui

Iki 2009-12-31 buvo reikalaujama, kad juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalomai pakeistų steigimo dokumentus ir juos įregistruotų (CK 2.49 str. 4 d. (CK redakcija iki 2009-12-31)). 2009-12-22 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-595 ši nuostata buvo pakeista į „Sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai. Sprendimas dėl juridinio asmens buveinės pakeitimo priimamas […]

Plačiau

Įstatinio kapitalo didinimas: ar „mažųjų“ akcininkų teisės apsaugotos?

Įstatinio kapitalo didinimo tvarka Lietuvoje bendrovių įstatinio kapitalo didinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (ABĮ 49 str. 1 d.). Visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą dėl įstatinio kapitalo priima kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų […]

Plačiau

Žala, jos apskaičiavimas ir atlyginimas tarptautiniame krovinių vežime

Tarptautinis krovinio vežimas iš prigimties yra sudėtingas procesas, mat krovinys gabenamas didelį atstumą, ilgą laiko tarpą, perkraunant, sandėliuojant, be tiesioginio vežėjo procese neretai dalyvaujant kitiems asmenims – ekspeditoriams, terminalams, agentams. Dėl šių priežasčių tikimybė žalai kilti bet kurioje krovinio vežimo stadijoje yra didesnė, o nuostolių patyrusiems asmenims dažnai kyla sunkumų apskaičiuojant patirtą žalą.

Plačiau

Ekspeditoriaus patirtos papildomos išlaidos organizuojant krovinio pervežimą

Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.). Praktikoje dažnai pasitaiko ginčų tarp ekspeditoriaus ir užsakovo, kai ekspeditorius patiria papildomų išlaidų vykdant ekspedijavimo sutartį, o užsakovas atsisako jas kompensuoti argumentuodamas tuo, […]

Plačiau

Multimodalinis krovinių pervežimas – vežėjas vienas, atsakomybės skirtingos

Pasaulinėje krovinių gabenimo praktikoje, kai krovinio pervežimui yra pasitelkiamos kelios transporto rūšys, tokiam procesui apibūdinti yra vartojama skirtinga terminologija – „multimodalinis pervežimas“, „intermodalinis pervežimas“ ar „kombinuotasis pervežimas“.

Plačiau

Transporto priemonių pardavimo sutarčių specifika

Nuo 2015 metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo Civilinio kodekso papildymai, kuriais CK 6.4311 sureglamentuotas motorinių transporto priemonių pirkimo sutarties sąlygos. Todėl parduodant tiek lengvuosius, tiek ir krovininius automobilius nuo šiol teks laikytis naujos tvarkos.

Plačiau

Komercinio akto reikšmė tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais ginčuose

Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau – SMGS susitarimas) ir LR geležinkelio transporto kodeksas skirtingai reglamentuoja reikalavimų vežėjui pareiškimo tvarką ginčuose, kylančiuose iš krovinių pervežimo geležinkeliais. Vienas iš tokių atvejų – geležinkelio įmonės atliekama komercinio akto išdavimo procedūra, kuri nacionaliniame reglamentavime nenumatyta, tačiau privaloma tarptautiniuose krovinių pervežimuose geležinkeliu. Kokiais atvejais turėtų būti įforminamas komercinis aktas […]

Plačiau

Negautų pajamų dėl komercinės paslapties atskleidimo priteisimas

Konkurencija transporto ir logistikos sektoriuje lemia augančią čia veikiančių asmenų „trintį“ ir nesutarimus. Nesutarimų sprendimas vis dažniau persikelia ir į teismus. Atrodytų, teisinės valdžios institucijoms neturėtų kilti didesnių sunkumų siekiant uždrausti neteisėtus veiksmus, nustatyti tinkamą atlygintinos žalos dydį bei atkuriant taiką tarp šalių. Juolab, kad Lietuvoje pakankamai nuosekliai reglamentuojamas kito asmens komercinės paslapties naudojimo draudimas […]

Plačiau

Tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo vežėjo sukelto eismo įvykio atveju aiškinimas teismų praktikoje

Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui. Gausi, tačiau iki galo neapibendrinta, yra ir teismų praktika dėl besitariančio vežėjo atsakomybės už savo agentų pasirinkimą (kai pasitelktas fiktyvus vežėjas pavagia krovinį). Tačiau […]

Plačiau

Įvedus eurą būtina pakeisti bendrovės įstatus

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai prisijungus prie Euro zonos valstybių klubo ir eurui tapus nacionaline atsiskaitymo valiuta Lietuvoje, kartu įsigaliojo ir vienas iš euro įvedimą Lietuvos Respublikoje lydinčių teisės aktų, aktualus akcinėms bendrovėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos […]

Plačiau

Ar susitarimas dėl nekonkuravimo teisėtas?

Didėjant konkurencijai tarp verslininkų, komercines, technologines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją (know-how, klientų sąrašus, kainų politiką t.t.) vis dažniau siekiama apsaugoti darbdavio (verslininko) ir darbuotojo susitarimais dėl nekonkuravimo. Kad darbuotojas galėtų efektyviai vykdyti darbines funkcijas, jam patikima informacija, turinti ypatingą reikšmę verslo subjekto padėčiai rinkoje. Todėl nekonkuravimo sutartimi darbdavys užsitikrina, kad minėta informacija darbuotojui atliekant […]

Plačiau

Leidimas užsieniečiui dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį

Niekas neneigia, kad Lietuva yra emigracijos valstybė. Jos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Atgavus nepriklausomybę iš šalies išvyko apie ketvirtadalis gyventojų. Fiksuojama ir palaipsniui auganti imigracija, bet išvykstančių iš šalies gyventojų skaičius vis dar tebėra didesnis, nei atvykstančiųjų. Didžioji dalis šalį paliekančiųjų – jauni, darbingi asmenys. Darbdaviai viešai deklaruoja susiduriantys su […]

Plačiau

Skolas teks prisiteisinėti užsienyje

Lietuvoje registruotų bankrutuojančių vežėjų, ekspeditorių bylas dėl skolų už pervežimo ar ekspedijavimo paslaugas priteisimo iš užsienio šalyse registruotų užsakovų (siuntėjų) iki šiol nagrinėjo Lietuvos Respublikos teismai. Savo kompetenciją nagrinėti šias bylas teismai grindė Lietuvos įmonių bankroto įstatymo bei Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 nuostatomis. Vadovaudamasis tokiu reglamentavimu bankroto administratorius, veikdamas visų įmonės kreditorių interesais […]

Plačiau

Kodėl verta bylinėtis arbitraže?

Net ir šiandien daugelis verslo pasaulio atstovų laikosi nuomonės, kad vienintelis optimalus būdas išspręsti komercinį ginčą – kreiptis į valstybinį teismą. Stebėtina, kad net ir besiskundžiantys proceso teisme lėtumu, didelėmis bylinėjimosi išlaidomis, o neretai ir kompetencijos tam tikroms bylos trūkumu, ginčų sprendimą vėl ir vėl patiki teismui. Tuo tarpu į arbitražą, kaip alternatyvią instituciją tokiems […]

Plačiau

Vežėjo atsakomybės už krovinį pradžia ir pabaiga

Vinstonas Čerčilis, 1942 m. lapkričio 10 d. sakydamas kalbą po pirmosios ženklesnės pergalės prieš nacius Šiaurės Afrikos fronte Antrojo pasaulinio karo raidą apibūdino kalambūru: „Tai nėra pabaiga. Tai nėra netgi pabaigos pradžia. Bet, galbūt, tai yra pradžios pabaiga.“ Žinoma, šios į pasaulinę istoriją įėjusios frazės prasmė ir kontekstas yra daug gilesnis ir tuo metu puikiai […]

Plačiau

Terminai krovinių vežimo sutartyse ir jų laikymasis

Terminai, kaip vežimo sutarties sąlyga.  Jų reikšmė Krovinių gabenimo grandinėje dalyvauja daug suinteresuotų asmenų, terminai ir tikslumas šiuose procesuose būtinas. Tad krovinių vežimo sutartyse (užsakymuose) vežėjo ir kitų dalyvių veiksmams sukoordinuoti yra numatomi konkretūs terminai. Vežėjui nurodoma atvykimo pasikrauti krovinį data ir net kartais laikas valandų tikslumu. Be abejo krovinio pristatymo gavėjui terminai taip pat […]

Plačiau

Net ir apsidraudus gali tekti susimokėti

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos net jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Atrodytų, kad ir tokiu atveju draudiminė apsauga galioja, nes nukentėjusiesiems žala atlyginama. Tačiau, dėl netinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo […]

Plačiau

Automobiliai su dujine įranga ir pavojai uždarose parkavimo aikštelėse

Advokatas Albertas Buta konsultavo portalą autoreviu.lt dėl vairuotojų, statančių automobilius su dujine įranga tokiems automobiliams nepritaikytose požeminėse aikštelėse, atsakomybės. Prie požeminių parkavimosi aikštelių greta vietų skaičių žyminčių švieslenčių, paprastai, dega ir perbrauktas dujų baliono ženklas, reiškiantis, kad automobiliams su dujine įranga, važiuoti į požemines parkavimo aikšteles, draudžiama. Taip pat automobilius su dujine įranga draudžiama laikyti požeminiuose […]

Plačiau

Daugiabučių namų savininkų bendrijos atsakomybė už netinkamą bendro turto priežiūrą

Neseniai redakcija gavo skaitytojo laišką su nuotraukomis. Skaitytojas rašo: „Nuo pat garažų bendrijos įsikūrimo buvau jos narys. Sąžiningai visus metus mokėjau už elektrą, mokėjau nario mokesčius, tačiau kuo toliau, tuo mažiau dėmesio sulaukdavau iš bendrijos savo realioms, apčiuopiamoms problemoms – vienais metais pradėjo drėkti stogas ir garažo sienos (garažas kampinis). Informavau apie tai pirmininkus, kurie keitėsi […]

Plačiau

Apie skolas Lietuvoje sužinojo tik pastebėjusi užblokuotas sąskaitas

Advokato padėjėjas Šarūnas Siudikas kalbėjosi su portalo delfi.lt žurnaliste Ugne Karaliūnaite apie bylinėjimąsi teisme, kai atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos arba jo deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su faktine. Emigravę iš Lietuvos gyventojai negali būti tikri, kad palikę tėvynę jie toliau nekaupia skolų. Su DELFI susisiekusi skaitytoja papasakojo istoriją, kaip ji, ramiai emigravusi, Lietuvoje paliko […]

Plačiau

Dėl vežamos kontrabandos įmonės netenka vilkikų

Užfiksuojama nemažai atvejų, kai dėl vairuotojo, vežusio kontrabandines prekes kaltės, sulaikomas arba konfiskuojamas ne tik įmonei priklausantis vilkikas bet ir puspriekabė. Sulaikyta transporto priemonė gali prastovėti apie 2 mėnesius, o tai padaro didelę žalą visoms, o ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms ir net kelia bankroto riziką.

Plačiau

Draudimo sutartis: ką pasirašote?

Advokatas Albertas Buta su portalo cargonews.lt žurnaliste Aliona Vasilevskaja kalbėjosi  apie vežėjų automobiliais kelių transportu civilinės atsakomybės draudimą, nedraudiminius įvykius bei vežėjų galimybes susitarti dėl palankesnių draudimo sąlygų. Vežėjas, praradęs krovinį ir norėdamas gauti draudimo išmoką, turi įrodyti draudikui, kad kelionės metu tinkamai rūpinosi gabenamu kroviniu. Draudimo bendrovės sutartyse neretai nurodo, kad už pradingusį krovinį […]

Plačiau

Kas yra atsakingas už ETMK leidimo neturėjimą?

Dalis atsakomybės už CMR važtaraštyje nurodytų duomenų akivaizdų neatitikimą vežimo sutarties sąlygoms gali tekti ir vežėjui (krovinio sulaikymas neturint ETMK leidimo) Pagaliau imta formuoti teismų praktika dėl atsakomybės už krovinių vežimo sutarties neįvykdymą dėl ETMK (CEMT) leidimo neturėjimo. Klasikinė situacija – neturėdamas ETMK leidimo vežėjas Europos Bendrijos teritorijoje gabena į trečiąją šalį adresuojamą krovinį ir […]

Plačiau

Įteisinta darbuotojų „nuoma“

2011 m. gruodžio 01 d. įsigaliojo Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas (toliau Įstatymas) ir atitinkami Darbo kodekso pakeitimai. Įstatymas reglamentuoja jau anksčiau šalyje susiklosčiusius taip vadinamus „darbuotojų nuomos“ ar „darbo nuomos“ santykius. Laikinojo įdarbinimo įmonėms Įstatymas ypatingų reikalavimų nekelia. Laikinu įdarbinimu gali verstis ne tik įmonės (pastarosioms nereikia turėti licencijos ar kitokio leidimo veiklai), […]

Plačiau

Darbuotojo laikinojo nedarbingumo kontrolė

Nedarbingumo pažymėjimas pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Darbdaviui dažnai kyla klausimas, kaip kontroliuojamas darbuotojo laikinojo nedarbingumo pagrįstumas ir kokių veiksmų galima imtis, nustačius galimą darbuotojo piktnaudžiavimą? Pagal Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo […]

Plačiau

Fizinio asmens bankrotas – išeitis iš padėties?

Ilgai lauktas ir daug diskusijų sukėlęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – įstatymas) įsigalioja jau nuo šių metų kovo 01 d. Bet ar daug Lietuvoje pagrindinių turtinių interesų vietą turinčių fizinių asmenų sugebės pasinaudoti šia „galimybe“, ar bankroto procedūras bus paprasta įgyvendinti ir, pagaliau, kokios bus jų teisinės pasekmės? Priimti sprendimą bankrutuoti ir inicijuoti bankroto […]

Plačiau

Nauja teisminė praktika ginčuose dėl lizingo sutarčių

2012-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują teisminę praktiką ginčuose dėl teisinių padarinių nutraukus lizingo sutartis. Nutartimi pripažinta iki tol neigta lizingo gavėjo teisė susigrąžinti sumokėtas lizingo davėjui įmokas net jei sutartis buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo kaltės. Kasacinio teismo nutartis svarbi tuo, kad teismas išaiškino, kokiais įstatymais vadovautis sprendžiant tokius […]

Plačiau

Krovinių vežimo keliais licencijavimas

Net ir turint patirties krovinių vežimo sferoje, savarankiška tokios veiklos pradžia sukelia nemažai klausimų. Glaustai aptarsime esmines krovinių vežimo už atlygį veiklos licencijavimo sąlygas. Ar kroviniams vežti reikalinga licencija? Taip, faktiškai visas krovinių vežimas tiek tarptautiniais maršrutais, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai vežama krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė […]

Plačiau

Dėl baudos už piktnaudžiavimą teise inicijuoti bankroto bylą

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Ieškinys pateikiamas teismui laikantis materialinės ir procesinės teisės reikalavimų – suformulavus materialinį teisinį reikalavimą, sumokėjus žyminį mokestį ir kt. Įmonių bankroto įstatymas numato, jog kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį teisme ir dėl […]

Plačiau

Verslo pirkimas – pardavimas – abiejų šalių rūpestis

Nors Lietuvos susijungimų bei įsigijimų rinkoje kol kas jaučiamos laukimo nuotaikos, pokyčiai ekonomikoje yra nebloga proga apsvarstyti tolesnę verslo strategiją. Paprastai rinkos padiktuotos sąlygos lemia verslo pardavimo ar įmonių susijungimo sandorių suaktyvėjimą, kai strateginio investuotojo atėjimas yra būtinas, siekiant užtikrinti papildomą finansavimą, naujų technologijų plėtrą ar siekį įžengti į naujas rinkas. Nepaisant to, jog nieko […]

Plačiau

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos

Juokaujama, jog automobilio bamperiai tam ir skirti, kad braižytis. Tačiau retas vairuotojas susimąsto, kad nedidelis „pasibraižymas“, jei iš įvykio vietos pasišalinama, gali „kainuoti“ baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Administracinėn atsakomybėn traukiama tik už tokį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kuris pažeidžia […]

Plačiau

Krovinio sulaikymas – kai į vežėjo duris pasibeldžia krovinio savininkas

Krovinio sulaikymo tema visada sukelia daug diskusijų. Vežėjai tikina turintys tokią teisę, vežėjų skolininkai, kiti vežimo procese dalyvaujantys suinteresuoti asmenys piktinasi naudojimusi tokia teise. Vienaip ar kitaip, tokią teisę vežėjas turi. Tai neginčytina. Teisėtai, procedūriškai teisingai sulaikytas krovinys nėra ir negali būti kvalifikuojamas kaip „užvaldytas turtas“.Žinoma, nuo sulaikyto krovinio savininkų, ekspeditorių ar siuntėjų kreipimosi į […]

Plačiau

Mažosios bendrijos – tarpinė grandis tarp IĮ ir UAB

2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus LR Mažųjų bendrijų įstatymui, pradedantieji verslą tikrai nebegali skųstis teisinės veiklos formų įvairovės trūkumu. Rengdama šį įstatymo projektą, Ūkio ministerija akcentavo, jog siekiama sukurti naują, smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtą ribotos civilinės atsakomybės teisinę verslo formą, kuri būtų tarpinė grandis tarp individualios įmones ir uždarosios akcinės bendrovės. Visgi kelis […]

Plačiau

Dėl Akcinių bendrovių įstatymo pataisų

Nuo 2012-03-01 įsigaliojusios Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pataisos yra tam tikra prasme novatoriškos. Iš esmės pataisos reglamentuoja vien dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimą ir mokėjimą. Iki šiol, kadangi tik pasibaigus finansiniams metams visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtindavo metinę finansinę atskaitomybę, skirstydavo bendrovės pelną, dividendai kaip paskirstytinojo pelno dalis, būdavo skiriami po finansinių […]

Plačiau

Transporto įmonių mokestinės aplinkos Lietuvoje apžvalga (2012 m.)

Dėkinga Lietuvos geografinė padėtis lemia tai, kad iš Lietuvos yra nesunkiai pasiekiamos tiek Rytų, tiek Vakarų Europos (įskaitant Šiaurės regiono valstybes) rinkos. Todėl Lietuva dažnai apibūdinama kaip transporto srautų iš Rusijos, NVS šalių ir Vakarų Europos susikirtimo taškas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai. Tranzitinės valstybės statusas, viena iš geriausių regione sausumos kelių sistema, […]

Plačiau

Baudžiamoji atsakomybė sutarties nevykdančiai šaliai?

Neretai bandoma sutarčių nevykdančius ar netinkamai vykdančius ūkio subjektus kaltinti sukčiavimu. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) sukčių apibrėžia kaip asmenį, apgaule savo ar kitų naudai įgijusį svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengusį turtinės prievolės arba ją panaikinusį. Už tai numatomas laisvės atėmimas net iki aštuonerių metų. Ar tikrai civilinio sandorio nevykdančią šalį galima […]

Plačiau

Ieškinio senatis krovinių gabenimo teisiniuose ginčuose

Ieškinio senatį teisės aktai apibūdina skaičiais – mėnesiais arba metais. Ne išimtis ir krovinių vežimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Štai CMR konvencijoje įtvirtinta, jog „teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų“. Arba Kelių transporto kodeksas – ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustato dviejų metų ieškininės senaties terminą […]

Plačiau

Vežėjų atsakomybę griežtinančių teisės aktų įsigaliojimas

Šių metų gegužės mėnesį Rusijos Federacijoje įsigaliojo ATPK bei federalinio įstatymo „Dėl tarptautinių pervežimų automobilių transportu valstybės kontrolės ir dėl atsakomybės už jų vykdymo tvarkos pažeidimus“ pakeitimai. Kodekso bei federalinio įstatymo pakeitimai griežtina krovinių ir keleivių vežėjų atsakomybę, todėl palies ir Lietuvos transporto įmones. Neteisėtas autotransporto priemonių, kurios registruotos kitose nei Rusijos Federacija valstybėse, panaudojimas […]

Plačiau

Kokias su krovinio vežimu susijusias išlaidas privalo atlyginti vežėjas, praradęs ar sugadinęs krovinį?

Neretai krovinio vežėjui praradus ar sugadinus vežamą krovinį, ginčas dėl su krovinio vežimu susijusių išlaidų kompensavimo tampa ne ką mažiau svarbus, nei ginčas dėl sugadinto ar prarasto krovinio vertės atlyginimo. Kaip žinia, krovinių vežimą kelių transportu reglamentuojanti Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) nustato, kad dėl krovinio praradimo ar sugadinimo kaltas […]

Plačiau

Valdžia paliko turistus gintis vienus

Advokatas Mindaugas Šimkūnas konsultavo leidinį „Lietuvos žinios“ dėl Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių turisto teises, kelionių agentūros bei organizatoriaus pareigą tinkamai įvykdyti sutartį – organizuoti turistinę kelionę. Jeigu turistas sumokėjo už kelionę agentūrai, o ši bankrutavo, bet gauto avanso kelionių organizatoriui nepervedė ir šis atsisako suteikti turistui kelionių organizavimo paslaugą – tai jis yra neteisus. Jis […]

Plačiau

Teismų praktika dėl PVM sąskaitos – faktūros, skolų suderinimo akto reikšmės sutartiniuose santykiuose

PVM sąskaita – faktūra kaip šalių sutartinius santykius įrodantis dokumentas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) PVM sąskaitą faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius sutartinius santykius. LAT civilinėje […]

Plačiau

Viskas, ką jums reikia žinoti apie įmonių reorganizavimą

Dinamiškai besivystančios organizacijos dažnai susiduria su situacija, kada dėl įvairialypių priežasčių verslo savininkams tenka spręsti įmonių jungimosi ar skaidymo klausimą. Dažniausiai įmonių jungimąsi sąlygoja naujo verslo įsigijimas ar įmonių susiliejimai. Kelių įmonių jungimas į vieną juridinį asmenį gali padėti išvengti dvigubos valdymo aparato ir atskaitomybės, vidinių sandorių sudarymo kaštų, pagreitinti sprendimų priėmimo procesą bei dėl […]

Plačiau

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumai viešųjų pirkimų ginčuose

Teisme reiškiami ieškiniai labai dažnai lydimi prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčai, kylantys dėl viešųjų pirkimų, – ne išimtis. Galiojantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) numato, jog tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių […]

Plačiau

Dėl vairavimo ir poilsio režimo – kasdienio vairavimo trukmės pagal Europos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 apskaičiavimo

2011-08-16 Valstybinė kelių transporto inspekcija pranešė, jog Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse būtų vienodai suprantama ir skaičiuojama vairuotojo kasdienio vairavimo trukmė, 2011 m. birželio 7 d. priėmė Komisijos įgyvendinimo sprendimą K(2011)3759 dėl kasdienio vairavimo trukmės apskaičiavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006. Remiantis minėtu Europos Komisijos sprendimu, […]

Plačiau

Apie ką reikėtų pagalvoti prieš įsigyjant loftą?

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pasiūlė vietoje angliško žodžio loft vartoti atitikmenis loftas arba gamyklinis butas. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja nei loftų, nei gamyklinių butų. Tad kokie gi teisiniai aspektai, žinotini asmenims, pasirengusiems įsigyti ar (išsi)nuomoti vadinamąjį loftą? Tokios patalpos paprastai įrengiamos buvusiuose pramoniniuose pastatuose. Todėl neretai viešame registre įregistruota lofto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (toliau […]

Plačiau

Darbuotojo atsisakymas dirbti

Darbdavys ir darbuotojas kartais skirtingai supranta darbuotojui duodamų užduočių teisėtumą. Neretai tokie nesusipratimai baigiasi ir darbuotojo atsisakymu dirbti. Krovinių transportavimo sritis ne išimtis – čia taip pat apstu situacijų, kai šalys gali nesutarti (dėl tariamo vairuotojo darbo ir poilsio laiko reikalavimų nepaisymo, dėl leistino kabotažinių pervežimų kiekio ar jiems atlikti numatytų terminų nesilaikymo, dėl pareigos atlikti […]

Plačiau

Krovinio sulaikymas

Krovinių sulaikymo ginant vežėjo teisę gauti užmokestį už vežimą banga lyg ir atslūgo. Tačiau teismų praktika krovinių sulaikymo srityje galutinai nesusiformavo. Neturi vieningos nuomonės teisininkai, nesutaria ir vežėjai. Vis dar neatsakyta į pagrindinį klausimą: kada galima taikyti krovinio sulaikymą, kad pats krovinio sulaikymas netaptų vežimo ar vežimo organizavimo sutarties pažeidimu. Klaidinga manyti, kad teisę krovinį […]

Plačiau

Kaip spręsti krovinių gabenimo dokumentų – krovinio važtaraščio ir vežimo sutarties – rebusus

Krovinių vežimo automobilių keliais procese pasitaiko situacijų, kai krovinių transportavimo dokumentai (krovinio važtaraštis ir vežimo sutartis) prieštarauja vieni kitiems – pasikeičia maršrutas, krovimo vieta, užsakyme nurodytas vienas krovinys, CMR važtaraštyje – jau kitas. Kaip tokioje situacijoje elgtis, kaip vertinti vienas kito neatitinkančius dokumentus? Dažnas atvejis, kai vežėjui atsiunčiama sutartis ar užsakymas kroviniui vežti su nurodymu, […]

Plačiau

Kelionės ir mūsų teisės jose

Rengiant šiuo metu galiojančio Turizmo įstatymo projektą, 2002 m. gegužės 28 d. pateiktame projekto aiškinamajame rašte kaip pagrindinis rengiamo įstatymo tikslas įvardytas siekis apsaugoti turizmo paslaugų vartotojų teises, nustatyti griežtesnius reikalavimus turizmo paslaugų teikimui, kiek tai susiję su vartotojų teisių apsauga. Siekiant šių tikslų, Turizmo įstatyme nustatyti reikalavimai, kuriuos būtina įvykdyti subjektui, ketinančiam siūlyti kelionės organizavimo […]

Plačiau

Dėl Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) teisinės galios ir ieškinio senaties terminų

Sprendžiant ginčus dėl krovinių vežimo geležinkeliais, kartais kyla klausimas, kokiais teisės aktais remtis – nacionaliniais ar tarptautiniais, kokia yra Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) teisinė galia? Atsakymas svarbus jau vien dėl skirtingų ieškinio senaties terminų. Geležinkelio transporto kodekso (toliau – GTK) teisės normos, konkrečiai – GTK 67 str. 2 d., nustatytas vienerių metų ieškinio […]

Plačiau

Dėl galimybės tantjemas įtraukti į leistinus atskaitymus

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 31 str. 1 d. 12 p., dividendai ir kitaip paskirstytas pelnas negalėjo būti atskaitomi iš apmokestinamųjų pajamų. Už išmokėtas tantjemas stebėtojų tarybos ar valdybos nariams, įmonė turėjo sumokėti 15 procentų pelno mokestį. 2010-12-10 įsigaliojusios PMĮ pataisos tantjemų už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą nebelaiko paskirstytuoju […]

Plačiau

Vežėjai sužinojo, kad gelbėjimas irgi kainuoja

Advokatas Mindaugas Šimkūnas konsultavo leidinį „Verslo žinios“ dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, jūrų vežėjo atsakomybės, bendrosios avarijos klausimais. Gaisro kelte „Lisco Gloria“ nuostoliai vežėjams tik didėja. Sudegusių transporto priemonių ir krovinių vežėjai turi sumokėti už gelbėjimo darbus – per gaisrą išlikusių transporto priemonių ir krovinių savininkai tiesiog atsiimti savo turto nebegali. Praėjusių metų spalio […]

Plačiau

Bylos dėl kontrabandos

Apžvalgose: „Vairuotojo noras pasipelnyti gresia transporto priemonės konfiskacija“ ir „Teismų praktika dėl kontrabandos“ apžvelgėme Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktiką bylose dėl kontrabandos. Šiandien norėtume atkreipti dėmesį į kai kuriuos tokio pobūdžio administracinių bylų ypatumus bei pasikeitimus Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (toliau – LVAT) formuojamoje praktikoje. Dėl transporto priemonės konfiskavimo Transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, […]

Plačiau

Dėl įvykio AB “DFDS LISCO” kelte „Lisco Gloria“

Gaisras AB “DFDS LISCO” priklausančiame kelte „Lisco Gloria“ užgesintas, padaryta žala skaičiuojama. Tačiau diskusijos, nuomonės ir ginčai netyla, tik įsibėgėja. Įvykis palietė daugiau dalyvių negu yra nukentėjusių kelių transporto vežėjų, praradusių vilkikus, puspriekabes. Tai ir siuntėjai, kurių kroviniai sunaikinti, ekspeditoriai, atsakingi už krovinio sugadinimą kartu su vežėjais, krovinių, transporto priemonių, vežėjų civilinės atsakomybės draudikai, lizingo […]

Plačiau

Savavališkos statybos padarinių įteisinimas

2010-10-01 įsigalios daug diskusijų sukėlusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – įstatymas) naujoji redakcija, leisianti įteisinti savavališkas/neteisėtas/nelegalias statybas. Dabar galiojanti įstatymo redakcija savavališkų statybos padarinių legalizacijos neleidžia. Naujieji įstatymo pakeitimai, išskyrus kai kurias išimtis, bus taikomi ir santykiams, susiklosčiusiems iki jų įsigaliojimo. Pagal iki 2010-09-30 galiosiančią įstatymo redakciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie […]

Plačiau

Akcininkų ginčai dėl visuotinių akcininkų nutarimų negaliojimo

Teismų praktikoje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nurodyta, kad, suteikiant teisę ginčyti tokius nutarimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, interesus bei viešąjį interesą; detalus nutarimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas apsaugoti bendrovę ir […]

Plačiau

Teismų praktika dėl vadovo ir akcininkų atsakomybės

Apžvelgsime keletą bylų, kuriose aptariami bendrovės vadovo ir akcininkų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-145/2010 nagrinėti reikalavimai papildomai priteisti iš atsakovų UAB „Darstra grupė“ ir jos vienintelio akcininko D. S. skolą ir metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Reikalavimas […]

Plačiau

Teismų praktika dėl kontrabandos

Straipsnyje „Kontrabanda – ką verta žinoti įmonės vadovui ir vairuotojui” apžvelgėme atsakomybės už kontrabandą (neteisėtai per sieną gabenamus daiktus) pagrindus bei atsakomybės ribas, taip pat atvejus, kada gali būti taikoma papildoma sankcija – priemonių ar įrankių, skirtų gabenti kontrabandą, konfiskavimas. Tęsiant vežėjams aktualią temą, norėtume pasidalinti keletu reikšmingesnių teismų praktikos pavyzdžių dėl kontrabandos gabenimo priemonių […]

Plačiau

Aktuali teismų praktika dėl vežėjo civilinės atsakomybės draudimo

Aptarsime teismų praktiką dėl draudėjo pareigos pranešti apie draudiminį įvykį, dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti išmoką, dėl CMR konvencijos taikymo kai kurių klausimų. Šie klausimai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Civilinių bylų skyriaus 2010-05-10 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010. Bylos faktinės aplinkybės Ieškovas UAB „Arijus“ krovinio pervežimo sutartimi įsipareigojo pristatyti krovinį iš Danijos […]

Plačiau

Dėl reikalavimo perleidimo ir reikalavimų įskaitymo

Rinkoje trūkstant pinginių lėšų, griežtėjant atsiskaitymų kontrolei, ūkio subjektams ieškant naujų „atsiskaitymo” formų, vis dažniau kaip mokėjimo instrumentais naudojamasi „įskaitymu” ir „reikalavimo perleidimu”. Todėl norime pasidalinti naujausia teismų praktika šioje srityje. Reikalavimo perleidimas (neretai dar vadinamas cesija) yra sutartis, kuria kreditorius perleidžia trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Reikalavimą perleisti galima be […]

Plačiau

Apie naujas kabotažo taisykles

Nuo šių metų gegužės 14 d. Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojo 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (naujos redakcijos) 8 ir 9 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kabotažinius pervežimus. Pažymėtina, jog tai keičia anksčiau galiojusias sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais […]

Plačiau

Sutarčių nutraukimas

Dauguma verslininkų, atsižvelgdami į susiklosčiusią ekonominę padėtį, mažina patiriamas išlaidas. Paprastai nemažą išlaidų dalį sudaro užmokestis už nuomojamas patalpas, lizinguojamų transporto priemonių ar įrangos įmokos, taip pat išlaidos telekomunikacijų ar mobiliojo (judriojo) ryšio, mokymo, konsultacinių paslaugų, teritorijos ir patalpų valymo ar kitoms atlygintinoms paslaugoms. Dėl to daugelis apsvarsto galimybę ekonominio pakilimo metu sudarytas sutartis peržiūrėti ar […]

Plačiau

Įmonių restruktūrizavimas

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis 2009-11-11 buvo vykdoma 2444, o baigta 5838 bankroto procedūrų. Restruktūrizavimo procedūrų vykdyta tik 53, o baigta – 5. Matyti, jog dauguma įmonių, susidūrusių su savo ar kontrahento finansiniais sunkumais kur kas dažniau inicijuoja bankroto, o ne restruktūrizavimo procedūrą. Dažnai bankroto bylos keliamos įmonėms, tebevykdančioms ūkinę komercinę veiklą. Tokiai įmonei inicijuota […]

Plačiau

Akcininkų ginčai

Didesnio kapitalo akumuliacijos galimybė bei ribotos atsakomybės komercinėje veikloje privalumai skatina civilinės apyvartos dalyvius jungti savo kapitalą ir žinias steigiant juridinius asmenis. Tačiau kiekvienas asmuo, steigdamas kartu su kitais įmonę, prisiima ir įsipareigojimų kitų juridinio asmens dalyvių atžvilgiu. Skirtingi akcininkų interesai bei požiūris į įmonės valdymą dažnai sąlygoja akcininkų ginčus. Įprastai akcininkų ginčai kyla siekiant […]

Plačiau

Dėl teismų praktikos neteisėto firmos vardo panaudojimo bylose

Vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 str. 3 d. įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems […]

Plačiau

Vairuotojo noras pasipelnyti gresia transporto priemonės konfiskacija

Kontrabanda yra vienas pavojingiausių ekonominių administracinių teisės pažeidimų. Juo padaroma žala ne tik tos šalies, į kurią yra įvežtos prekės, bet neretai ir šalies, iš kurios jos įvežtos, bei įmonės, kurioje dirba vairuotojas, ekonominiams interesams. Neteisėtu prekių, vertybių ar kitokių daiktų įvežimu ar išvežimu siekiama išvengti muitų mokesčių. Dėl nesumokėtų muitų, nepatikrintos įvežamų prekių ar […]

Plačiau

Jei bankas parduoda jūsų turtą iš varžytinių

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad bankai yra pasirengę perimti nekilnojamąjį turtą iš paskolų nebeišgalinčių grąžinti asmenų. Galima daryti prielaidą, jog ir taip sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos kitų metų viduryje turėtų dar labiau kristi, nes rinkoje pasirodys nekilnojamojo turto objektai parduoti iš varžytinių ar bankų perimti iš paskolų grąžinti neišgalėjusių asmenų. Bankai užsiima finansinių paslaugų teikimu, o […]

Plačiau

Skolų rizikos mažinimo strategija

Pasaulį krečiant finansų krizei, ne išimtis ir Baltijos valstybės, vis dramatiškiau susiduriančios su ekonominiais sunkumais. Nors Lietuvos ekonomikos augimo prognozės lyginant su Baltijos kaimynėmis šiais metais ir atrodo geriausiai, tačiau ekspertų nuomone Lietuvos ekonomika dar kelis artimiausius metus balansuos ties „kieto nusileidimo” riba, kai BVP metinis procentinis prieaugis neviršys 3 proc. Ženkliai mažėjantys vartotojų lūkesčiai […]

Plačiau

Dėl naujų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų

Nuo 2008-07-01 įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) pakeitimai. Nauja Įstatymo redakcija sugriežtina įmonės vadovo, savininkų, kitų darbuotojų atsakomybę už įstatymų pažeidimus, priskiria daugiau pareigų veikti įmonei esant nemokiai. Pagal ĮBĮ 8 str. 4 d. įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, turi prievolę padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, […]

Plačiau

Ekspedicinės įmonės bankrotas ir kreditorių teisių gynimo būdai

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos skelbia, kad 2007 m. sausio 1 d. Juridinių asmenų registre buvo užregistruota 170,05 tūkst. juridinių asmenų. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. bankrotas buvo skelbtas 5264 įmonėms ir 14 bankų, tai yra 1,77 proc. visų įregistruotų juridinių asmenų. Jei 1993 – 1998 metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius […]

Plačiau

Įskaitymas kaip tarpusavio prievolių pabaiga pagal LR Civilinį kodeksą

Pastebime, jog kontoros klientai, verslo bendrovės dažnai praktikuoja tarpusavio prievolių įskaitymą, kaip prievolių pasibaigimo būdą. Šį būdą itin mėgsta įmonių finansininkai (buhalteriai), kontroliuojantys įmonės finansinius įsipareigojimus. Įskaitymo pagrindas Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti pranešta kitai šaliai. Kitos šalies pozicija šiuo klausimu neturi reikšmės, atsiranda teisinės pasekmės – […]

Plačiau

Aktualūs Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

Kaip įprasta, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 str. 1 d.). Bendrovės finansiniais metais paprastai yra laikomi kalendoriniai metai. Bendrovės įstatuose gali būti nustatomi ir kiti 12 mėnesių trukmės finansinių metų pradžios ir pabaigos terminai. Bendrovės finansinių metų pradžios ir pabaigos datos […]

Plačiau

Vežėjo civilinės atsakomybės ribos

Vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiškas padarytų nuostolių atlyginimas. Tai reiškia, kad patirta žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta būtent tiek, kiek jis prarado dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 str., įtvirtinantis pažeidėjo pareigą visiškai atlyginti padarytus nuostolius, numato ir išimtį, t.y. ribotos atsakomybės galimybę. Civilinę atsakomybę gali […]

Plačiau

Vežimo sutartis: CMR konvencija ar nacionaliniai teisės aktai?

Sprendžiant ginčus dėl civilinės atsakomybės krovinių vežimo kelių transportu santykiuose, neretai iškyla klausimas – vadovautis tarptautiniais teisės aktais (CMR konvencija) ar nacionalinės teisės normomis (Kelių transporto kodeksu, civiliniu kodeksu ir t.t.)? Šis klausimas nėra tuščias ginčas ar teisinė diskusija. Atsakymas svarbus ne tik teismui, sprendžiančiamkonkretų ginčą – jis sukelia labai realias pasekmes sutarties ir bylos […]

Plačiau

Vežėjų savigyna sulaikant krovinį

Vis dažniau krovinių pervežimuose pasitaiko atveju, kai sulaikomi kroviniai, tokiu būdu siekiant išsireikalauti apmokėjimą už jų transportavimą. Neatgaudami krovinių, savininkai arba jų atstovai kreipiasi į teisėsaugos organus dėl savavaldžiavimo. Esą, krovinio sulaikymas yra savo teisių įgyvendinimas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos ir padarant didelės žalos asmens teisėtiems interesams. Naujasis Civilinis kodeksas leidžia pasinaudoti savigyna ginant savo […]

Plačiau

Mokymai atsigręžia prieš darbuotoją

Reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas keliant darbuotojo kvalifikaciją, galima tik tuomet, jeigu darbuotojas išeina iš darbo savo iniciatyva ir ne dėl ligos. Jeigu darbuotojas nutraukia darbo sutartį be svarbios priežasties, jis įsipareigoja atlyginti išlaidas, kurias darbdavys patyrė jį mokydamas. Mindaugas Šimkūnas, advokato Mindaugo Šimkūno kontoros advokatas, pažymi, jog dažnam darbdaviui atrodo, kad ši Darbo kodekse įrašyta […]

Plačiau

Komercinės paslaptys – konkurencinio pranašumo priemonė

Verslas ir teisė Teisėta konfidencialios informacijos sauga užtikrina įmonės ekonominį stabilumą ir konkurencinį pranašumą. Tačiau ne visi supranta būtinybę komercines paslaptis preventyviai saugoti. Dažnai atsitinka taip, kad teisinių priemonių įmonės komercinėms paslaptims apsaugoti griebiamasi tik patekus informacijai į konkurentų rankas. Nepakankamą dėmesį komercinių paslapčių apsaugai, be kitų veiksnių, lemia ir neteisingas informacijos vertinimas. Komercinės paslaptys […]

Plačiau

Siunčiant krovinį verta pasidomėti vežėjo atsakomybe bei krovinių draudimu

Pagal CMR konvenciją vežėjas yra atsakingas už jam patikėto krovinio praradimą, sugadinimą ar pristatymą. Tačiau norint atgauti prarastus pinigus, prieš tai būtina įrodyti tokį faktą. Tarptautine prekyba besiverčiantys įgudę verslininkai bei ekspeditoriai žino krovinių priėmimo iš vežėjo tvarką, reklamacijų pareiškimo terminus ir kilus ginčui naudojasi specialistų pagalba. Tačiau ir dabar pasitaiko atvejų, kai iš vežėjo […]

Plačiau
Žemėlapis