Savavališkos statybos padarinių įteisinimas

2010-10-01 įsigalios daug diskusijų sukėlusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – įstatymas) naujoji redakcija, leisianti įteisinti savavališkas/neteisėtas/nelegalias statybas. Dabar galiojanti įstatymo redakcija savavališkų statybos padarinių legalizacijos neleidžia. Naujieji įstatymo pakeitimai, išskyrus kai kurias išimtis, bus taikomi ir santykiams, susiklosčiusiems iki jų įsigaliojimo.

Pagal iki 2010-09-30 galiosiančią įstatymo redakciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą gali priimti vieną iš sprendimų:

  1. pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai statomą ar pastatytą statinį arba savavališkai statomą ar pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę;
  2. kreiptis į teismą, jeigu sprendimas likviduoti savavališkos statybos padarinius nepriimamas. Tuo atveju, jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo reikalavimo likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius, inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Toks teisinis reglamentavimas buvo ydingas dėl dviejų priežasčių. Pirma, Įstatymas nenumatė maksimalaus termino, per kurį turėtų būti likviduoti savavališkos statybos padariniai. Antra, kai minėtas reikalavimas būdavo neįvykdomas, kreipimosi į teismą procedūra neretai užtrukdavo neprotingai ilgai. Šitaip buvo sukurtos sąlygos vilkinti sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo priėmimą. Naujoji įstatymo redakcija, kaip matyti toliau, numato efektyvesnę savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą.

Nuo 2010-10-01 inspekcija, išnagrinėjusi savavališkos statybos faktą galės reikalauti tik pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y.

  1. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
  2. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
  3. atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Pažymėtina, kad pirmais dviem atvejais asmuo turės teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Naujos redakcijos įstatymas neleidžia įteisinti savavališkos statybos, vykdomos draustiniuose, regioniniuose parkuose arba ne statybai skirtuose žemės sklypuose. Asmuo turės teisę parengti projektinę dokumentaciją statybos leidimui gauti tik jei žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokio pobūdžio statybos darbai bus galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštaraus imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Akcentuotina, jog statybos leidimas bus išduodamas tik jei asmuo bus sumokėjęs įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Įmoka svyruos nuo trijų šimtų iki penkių šimtų tūkstančių litų. Konkretus jos dydis bus apskaičiuojamas pagal specialią formulę ir priklausys nuo savavališkai atliktų statybos darbų (įskaitant panaudotus statybos produktus) sąnaudų vertės. Tiesa, artimiausiu metu tokių įmokų mokėti nereikės, nes nuostata dėl prievolės sumokėti įmoką įsigalios tik 2013-01-01.

Asmeniui gavus leidimą statybai, inspekcija privalės panaikinti pateiktus reikalavimus. Asmeniui nustatytu terminu leidimo statybai negavus, inspekcija turės teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Nuo 2010-10-01 išsiplės asmenų, galinčių kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ratas. Tokią teisę kreiptis į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat turės asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Statybos įstatymu, tokią teisę turi tik Inspekcija. Pastaroji, deja, ne visada operatyviai reaguodavo į asmenų, kurių teisės būdavo pažeidžiamos dėl savavališkos statybos, pranešimus – bylų iškėlimas teisme užtrukdavo.

Teismas galės ne tik įpareigoti asmenį pašalinti savavališkos statybos padarinius, bet ir leisti asmeniui parengti projektinę dokumentaciją statybos leidimui gauti. Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, privalės atsižvelgti į bylai reikšmingas aplinkybes – savavališkos statybos sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Naujasis įstatymas papildytas tvarka, reglamentuojančia statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimą. Tiek inspekcija, tiek kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, galės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (jei statyba pradėta) arba administracinį teismą (kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas). Pabrėžtina, jog ir tokiame procese, kai ginčijamas statybos leidimo teisėtumas, teismas galės leisti įteisinti savavališkos statybos padarinius.

Įstatymas papildytas dar vienu skirsniu, kuris, be kita ko, numato, kad už savavališką statybą atsakys ir juridiniai asmenys, o baudos svyruos nuo vieno šimto iki šimto tūkstančių litų.

Žymos: , , , , ,

Asmens duomenų tvarkymas

2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje buvo pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas).

Plačiau

Vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimas – skirtinga didelio neatsargumo samprata vežimo ir draudimo santykiuose

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Plačiau

Vežėjo atsakomybė krovinius gabenant atvira (be tento) transporto priemone (autovežiu)

Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas.

Plačiau
Žemėlapis