Darbuotojo laikinojo nedarbingumo kontrolė

Nedarbingumo pažymėjimas pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Darbdaviui dažnai kyla klausimas, kaip kontroliuojamas darbuotojo laikinojo nedarbingumo pagrįstumas ir kokių veiksmų galima imtis, nustačius galimą darbuotojo piktnaudžiavimą?

Pagal Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 44. p., elektroniniai pažymėjimai neturėtų būti išduodami asmenims: tyčia sužalojusiems savo sveikatą; apsimetusiems sergančiais; darbingiems, jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu; kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pagal tų pačių taisyklių 51. p. – elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo: gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į Gydytojų konsultacinės komisijos[1] posėdį; nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo; neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų; atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų; dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo); vartojo alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas; elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

Minėtų taisyklių laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai nedarbingumo kontrolei. Jų teikimu apdraustųjų asmenų laikinojo nedarbingumo ekspertizės ginčytini klausimai (Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 50. p.)) sprendžiami Gydytojų konsultacinėje komisijoje įvertinant apdraustų asmenų sveikatos būklę bei darbingumą. Ši komisija sprendžia ginčytinus pacientų gydymo ar jų tyrimo klausimus. Asmenis turinčius laikinojo nedarbingumo pažymėjimus į Gydytojų konsultacinę komisiją siunčia gydymo įstaigos gydytojai arba kviečia Vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei) dėl nedarbingumo ekspertizės. Gydytojų konsultacinės komisijos paskirtis nustatyti, ar pacientas yra darbingas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka tyrimą dėl elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir priima spendimą dėl ligos pašalpos skyrimo / neskyrimo[2]. Pats pažeidimo faktas (įskaitant ir tuos atvejus, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priima sprendimą neskirti darbuotojui pašalpos) nėra priežastis laikinojo nedarbingumo pabaigai – užbaigti laikinąjį nedarbingumą gali elektroninį nedarbingumo pažymėjimą išdavęs asmenį gydantis gydytojas arba Gydytojų konsultacinė komisija įvertinusi asmens sveikatos būklę bei darbingumą. Tad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba laikinojo nedarbingumo kontrolę atlieka tik išmokų skyrimo ribose, bet laikinojo nedarbingumo pabaigos tiesiogiai nesąlygoja.

Taisyklių 54. p. nurodyta, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir darbdaviai gali pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai informaciją, patvirtinančią galimus elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus. Pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą, nebent tai būtų privaloma pagal įstatymus. Atsižvelgiant į tai, gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje negali dalyvauti jokie tretieji asmenys, išskyrus Gydytojų konsultacinės komisijos narius, pacientą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vyriausiąjį specialistą nedarbingumo kontrolei, atitinkamai, pavyzdžiui, apie gydytojo skirto gydymo režimo pažeidimą darbdavys objektyviai negali sužinoti.

Jei Gydytojų konsultacinė komisija pripažįsta asmenį darbingu anksčiau nei asmenį gydantis gydytojas nurodė ankstesniame jam išduotame elektroniniame pažymėjime, Gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas šį pažymėjimą panaikina EPTS (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje) ir išduoda naują elektroninį pažymėjimą iki Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio dienos įskaitytinai. Pagal reglamentavimą gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio galimas rezultatas – asmenį gydančio gydytojo nustatyto laikinojo nedarbingumo termino sutrumpinimas iki Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio dienos įskaitytinai, nepaisant to, ar būtų nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių, patvirtinančių darbuotojo „darbingą“ sveikatos būklę iki Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio dienos.

Taisyklėse atskirai nekalbama apie laikinojo nedarbingumo panaikinimo atvejus, tačiau manome, kad tais atvejais, kai nustatoma bent viena iš Taisyklių 44. p. išvardintų aplinkybių, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas turėtų būti panaikinamas, nes jis iš viso neturėjo būti išduotas. Remiantis tų pačių taisyklių 97. p., elektroninis pažymėjimas gali būti panaikinamas EPTS tik iki ligos ar motinystės pašalpos skyrimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Tad situacija būtų dviprasmiška, jei ligos pašalpa išmokama ir nustatoma aplinkybė, jog asmeniui iš viso neturėjo būti išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas – neatvykimas į darbą pažymėjimo išdavimo laikotarpiui teisėtas.

Paaiškėjus nepagrįstam laikinojo nedarbingumo nustatymui būtina nedelsiant kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių patikrinimui atlikti (tikrinimai gali būti neefektyvūs tai atvejais, kai laikinasis nedarbingumas yra pasibaigęs, nes praėjo tam tikras laiko tarpas po pastarojo nustatymo ir galima patikrinti tik gydytojų įrašus asmens medicininiuose dokumentuose). Siekiant išvengti formalaus patikrinimo, Vyriausiajam specialistui nedarbingumo kontrolei turėtų būti nurodytos aplinkybės ir / ar pateikti duomenys, patvirtinantys galimą asmens laikinojo nedarbingumo neteisėtumą. Nustačius pažeidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo vadyba nutraukia ligos pašalpos mokėjimą, o nepagrįstai išmokėtas sumas išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Faktiškai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka laikinojo nedarbingumo pagrįstumo patikrinimą tiesiogiai neveikdama darbdavio naudai.

Pastaba: informacija parengta pagal 2013-05-01 dieną galiojusius teisės aktus.

[1] Gydytojų konsultacinė komisija yra kolegialus organas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduoda asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus (Sveikatos apsaugos ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų 10.8. p.).

[2] LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 2 d. nustatyta, jog asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.