Įmonių ir verslo teisė

Category slide

Įstatinio kapitalo didinimas: ar „mažųjų“ akcininkų teisės apsaugotos?

Įstatinio kapitalo didinimo tvarka Lietuvoje bendrovių įstatinio kapitalo didinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (ABĮ 49 str. 1 d.). Visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą dėl įstatinio kapitalo priima kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų […]

Plačiau

Negautų pajamų dėl komercinės paslapties atskleidimo priteisimas

Konkurencija transporto ir logistikos sektoriuje lemia augančią čia veikiančių asmenų „trintį“ ir nesutarimus. Nesutarimų sprendimas vis dažniau persikelia ir į teismus. Atrodytų, teisinės valdžios institucijoms neturėtų kilti didesnių sunkumų siekiant uždrausti neteisėtus veiksmus, nustatyti tinkamą atlygintinos žalos dydį bei atkuriant taiką tarp šalių. Juolab, kad Lietuvoje pakankamai nuosekliai reglamentuojamas kito asmens komercinės paslapties naudojimo draudimas […]

Plačiau

Įvedus eurą būtina pakeisti bendrovės įstatus

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai prisijungus prie Euro zonos valstybių klubo ir eurui tapus nacionaline atsiskaitymo valiuta Lietuvoje, kartu įsigaliojo ir vienas iš euro įvedimą Lietuvos Respublikoje lydinčių teisės aktų, aktualus akcinėms bendrovėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos […]

Plačiau

Kodėl verta bylinėtis arbitraže?

Net ir šiandien daugelis verslo pasaulio atstovų laikosi nuomonės, kad vienintelis optimalus būdas išspręsti komercinį ginčą – kreiptis į valstybinį teismą. Stebėtina, kad net ir besiskundžiantys proceso teisme lėtumu, didelėmis bylinėjimosi išlaidomis, o neretai ir kompetencijos tam tikroms bylos trūkumu, ginčų sprendimą vėl ir vėl patiki teismui. Tuo tarpu į arbitražą, kaip alternatyvią instituciją tokiems […]

Plačiau

Verslo pirkimas – pardavimas – abiejų šalių rūpestis

Nors Lietuvos susijungimų bei įsigijimų rinkoje kol kas jaučiamos laukimo nuotaikos, pokyčiai ekonomikoje yra nebloga proga apsvarstyti tolesnę verslo strategiją. Paprastai rinkos padiktuotos sąlygos lemia verslo pardavimo ar įmonių susijungimo sandorių suaktyvėjimą, kai strateginio investuotojo atėjimas yra būtinas, siekiant užtikrinti papildomą finansavimą, naujų technologijų plėtrą ar siekį įžengti į naujas rinkas. Nepaisant to, jog nieko […]

Plačiau

Mažosios bendrijos – tarpinė grandis tarp IĮ ir UAB

2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus LR Mažųjų bendrijų įstatymui, pradedantieji verslą tikrai nebegali skųstis teisinės veiklos formų įvairovės trūkumu. Rengdama šį įstatymo projektą, Ūkio ministerija akcentavo, jog siekiama sukurti naują, smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtą ribotos civilinės atsakomybės teisinę verslo formą, kuri būtų tarpinė grandis tarp individualios įmones ir uždarosios akcinės bendrovės. Visgi kelis […]

Plačiau

Dėl Akcinių bendrovių įstatymo pataisų

Nuo 2012-03-01 įsigaliojusios Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pataisos yra tam tikra prasme novatoriškos. Iš esmės pataisos reglamentuoja vien dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimą ir mokėjimą. Iki šiol, kadangi tik pasibaigus finansiniams metams visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtindavo metinę finansinę atskaitomybę, skirstydavo bendrovės pelną, dividendai kaip paskirstytinojo pelno dalis, būdavo skiriami po finansinių […]

Plačiau

Teismų praktika dėl PVM sąskaitos – faktūros, skolų suderinimo akto reikšmės sutartiniuose santykiuose

PVM sąskaita – faktūra kaip šalių sutartinius santykius įrodantis dokumentas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) PVM sąskaitą faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius sutartinius santykius. LAT civilinėje […]

Plačiau

Viskas, ką jums reikia žinoti apie įmonių reorganizavimą

Dinamiškai besivystančios organizacijos dažnai susiduria su situacija, kada dėl įvairialypių priežasčių verslo savininkams tenka spręsti įmonių jungimosi ar skaidymo klausimą. Dažniausiai įmonių jungimąsi sąlygoja naujo verslo įsigijimas ar įmonių susiliejimai. Kelių įmonių jungimas į vieną juridinį asmenį gali padėti išvengti dvigubos valdymo aparato ir atskaitomybės, vidinių sandorių sudarymo kaštų, pagreitinti sprendimų priėmimo procesą bei dėl […]

Plačiau

Dėl galimybės tantjemas įtraukti į leistinus atskaitymus

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 31 str. 1 d. 12 p., dividendai ir kitaip paskirstytas pelnas negalėjo būti atskaitomi iš apmokestinamųjų pajamų. Už išmokėtas tantjemas stebėtojų tarybos ar valdybos nariams, įmonė turėjo sumokėti 15 procentų pelno mokestį. 2010-12-10 įsigaliojusios PMĮ pataisos tantjemų už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą nebelaiko paskirstytuoju […]

Plačiau

Akcininkų ginčai dėl visuotinių akcininkų nutarimų negaliojimo

Teismų praktikoje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nurodyta, kad, suteikiant teisę ginčyti tokius nutarimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, interesus bei viešąjį interesą; detalus nutarimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas apsaugoti bendrovę ir […]

Plačiau

Teismų praktika dėl vadovo ir akcininkų atsakomybės

Apžvelgsime keletą bylų, kuriose aptariami bendrovės vadovo ir akcininkų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-145/2010 nagrinėti reikalavimai papildomai priteisti iš atsakovų UAB „Darstra grupė“ ir jos vienintelio akcininko D. S. skolą ir metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Reikalavimas […]

Plačiau

Sutarčių nutraukimas

Dauguma verslininkų, atsižvelgdami į susiklosčiusią ekonominę padėtį, mažina patiriamas išlaidas. Paprastai nemažą išlaidų dalį sudaro užmokestis už nuomojamas patalpas, lizinguojamų transporto priemonių ar įrangos įmokos, taip pat išlaidos telekomunikacijų ar mobiliojo (judriojo) ryšio, mokymo, konsultacinių paslaugų, teritorijos ir patalpų valymo ar kitoms atlygintinoms paslaugoms. Dėl to daugelis apsvarsto galimybę ekonominio pakilimo metu sudarytas sutartis peržiūrėti ar […]

Plačiau

Akcininkų ginčai

Didesnio kapitalo akumuliacijos galimybė bei ribotos atsakomybės komercinėje veikloje privalumai skatina civilinės apyvartos dalyvius jungti savo kapitalą ir žinias steigiant juridinius asmenis. Tačiau kiekvienas asmuo, steigdamas kartu su kitais įmonę, prisiima ir įsipareigojimų kitų juridinio asmens dalyvių atžvilgiu. Skirtingi akcininkų interesai bei požiūris į įmonės valdymą dažnai sąlygoja akcininkų ginčus. Įprastai akcininkų ginčai kyla siekiant […]

Plačiau

Skolų rizikos mažinimo strategija

Pasaulį krečiant finansų krizei, ne išimtis ir Baltijos valstybės, vis dramatiškiau susiduriančios su ekonominiais sunkumais. Nors Lietuvos ekonomikos augimo prognozės lyginant su Baltijos kaimynėmis šiais metais ir atrodo geriausiai, tačiau ekspertų nuomone Lietuvos ekonomika dar kelis artimiausius metus balansuos ties „kieto nusileidimo” riba, kai BVP metinis procentinis prieaugis neviršys 3 proc. Ženkliai mažėjantys vartotojų lūkesčiai […]

Plačiau

Aktualūs Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

Kaip įprasta, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 str. 1 d.). Bendrovės finansiniais metais paprastai yra laikomi kalendoriniai metai. Bendrovės įstatuose gali būti nustatomi ir kiti 12 mėnesių trukmės finansinių metų pradžios ir pabaigos terminai. Bendrovės finansinių metų pradžios ir pabaigos datos […]

Plačiau

Komercinės paslaptys – konkurencinio pranašumo priemonė

Verslas ir teisė Teisėta konfidencialios informacijos sauga užtikrina įmonės ekonominį stabilumą ir konkurencinį pranašumą. Tačiau ne visi supranta būtinybę komercines paslaptis preventyviai saugoti. Dažnai atsitinka taip, kad teisinių priemonių įmonės komercinėms paslaptims apsaugoti griebiamasi tik patekus informacijai į konkurentų rankas. Nepakankamą dėmesį komercinių paslapčių apsaugai, be kitų veiksnių, lemia ir neteisingas informacijos vertinimas. Komercinės paslaptys […]

Plačiau
Žemėlapis