Dėl galimybės tantjemas įtraukti į leistinus atskaitymus

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 31 str. 1 d. 12 p., dividendai ir kitaip paskirstytas pelnas negalėjo būti atskaitomi iš apmokestinamųjų pajamų. Už išmokėtas tantjemas stebėtojų tarybos ar valdybos nariams, įmonė turėjo sumokėti 15 procentų pelno mokestį.

2010-12-10 įsigaliojusios PMĮ pataisos tantjemų už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą nebelaiko paskirstytuoju pelnu. Atitinkamai, pelno dalimi, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą gali būti mažinama apmokestinamoji pelno dalis. Kitaip tariant, nuo šiol tantjemas galima traukti į sąnaudas – jas priskirti leistiniems atskaitymams. Tokiu būdu juridinis asmuo išmokėtų tantjemų suma sumažina savo pelną ir nuo šios sumos išvengia 15 procentų pelno mokesčio.

Šią mokestinę lengvatą galima taikyti apskaičiuojant 2010 ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Pažymėtina, jog tantjemoms ir darbuotojų premijoms kartu galima skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno. Jų išmokėti negalima, jei įmonė per nustatytus terminus dar nesumokėjo įstatymų nustatytų mokesčių. Sumos, skirtos akcininkams mokamiems dividendams, ir toliau apmokestinamos 15 procentų pelno mokesčio tarifu.

Tantjemos gali būti mokamos tik įmonėje sudarytų kolegialaus valdymo organo – valdybos – bei kolegialaus priežiūros organo – stebėtojų tarybos – nariams. Šie bendrovės kolegialūs valdymo organai nėra privalomi. Jei bendrovėje valdyba nėra sudaryta, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus tam tikras akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) išimtis. Tačiau pažymėtina, jog bendrovės vadovui tantjemos negali būti mokamos.

Lyginant galutinę mokestinę naštą, tenkančią tantjemoms ir dividendams, pastebėtina ir tai, jog tantjemų atžvilgiu palankesnis yra ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytas apmokestinimas. Valdybos nariams išmokamos tantjemos yra apmokestinamos išskaičiuojant 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, tuo tarpu išmokami dividendai yra apmokestinami išskaičiuojant 20 proc. gyventojų pajamų mokestį.  Taigi dividendai ne tik kad negali būti laikomi leidžiamais atskaitymais pelno mokesčio įstatymo prasme, bet išmokamiems dividendams taikomas ir didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Taigi, atsižvelgiant į skirtingą mokestinę naštą išmokamiems dividendams ir tantjemoms, pastebėtina, jog nedidelį akcininkų skaičių turinčioms bendrovėms, skirstant pelną, labiau apsimokėtų turėti kolegialų organą – valdybą, kurį sudarytų bendrovės akcininkai – ir maksimalią leistiną pelno dalį (1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno) išmokėti tantjemų pavidalu.

Vertinant galimybę pasinaudoti valdybos narių metinių išmokų (tantjemų) apmokestinimui suteikiamais pranašumais, atkreiptinas dėmesys į šias aplinkybes:

  • Pirma, tantjemos gali būti mokamos bendrovės kolegialių organų – valdybos ar stebėtojų tarybos – nariams. Siekiant bendrovėje nustatyti tokius kolegialius organus (jei jie iki šiol nebuvo sudaryti), būtina keisti bendrovės įstatus, kuriuose nustatoma organų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, narių skaičius, kadencijos terminai. Valdybą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai – fiziniai asmenys. Valdybos nariu negali būti tik bendrovės, dukterinės bendrovės, bendrovę patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narys. Taigi, tiek bendrovės vadovas, tiek bendrovės darbuotojas, tiek akcininkas, tiek bet kuris kitas fizinis asmuo, kuriam neatimta teisė eiti šių pareigų, gali būti valdybos nariu.
  • Antra, Juridinių asmenų registre būtina įregistruoti pakeistus bendrovės įstatus, taip pat išrinktus valdybos narius. Bendrovės valdybos nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta) yra juridinių asmenų registro duomenys, todėl jie turi būti įregistruojami per trisdešimt dienų nuo jų pakeitimo dienos. Šie duomenys, kaip ir steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 5 d.). Naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos (ABĮ 33 str. 8 d.). Taigi jei praėjusiais mokestiniais metais kolegialus valdymo organas – valdyba – įmonėje neegzistavo, paskirstant 2010 m. pelną, pasinaudoti galimybe skirti tantjemas valdybos nariams ir taip sumažinti mokestinę naštą paskirstytinajam pelnui nebūtų įmanoma. Tačiau ši galimybė išlieka kitiems mokestiniams metams.
  • Trečia, tantjemų negalima mokėti avansu. Pelną paskirsto eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinę finansinę atskaitomybę. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodoma pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams (ABĮ 59 str. 2 d. 11 p.).
  • Ketvirta, turėtina omenyje, jog atsiradus naujam kolegialiam valdymo organui gali būti apsunkintas sprendimų priėmimų procesas. Ypač ši problema buvo akivaizdi minimalų įstatinį kapitalą turinčiose bendrovėse iki kol 2010-03-01 įsigaliojo nauja Akcinių bendrovių įstatymo redakcija, kadangi iki tol sprendimų priėmimo teisė dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, investavimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ar prievolių laidavimo buvo išimtinai deleguota valdybai (jei toks valdymo organas bendrovėje sudarytas). 2010-03-01 įsigaliojus naujai ABĮ 34 str. 4 d. 3, 4, 5 ir 6 punktų redakcijai bendrovės įstatuose leista nustatyti ir kitokią turto vertę, todėl įstatuose numatant naują valdymo organą derėtų atkreipti dėmesį ir įstatinio kapitalo dydį bei valdybos kompetencijai deleguotinus sprendimus, kad valdybai netektų priiminėti operatyvinių, su įmonės strateginiu valdymu nesusijusių sprendimų, kuriuos pagal savo kompetenciją turėtų priimti bendrovės vadovas.
  • Penkta, dėl valdybos sukūrimo įmonei papildomos socialinio draudimo naštos neatsiranda, kadangi valdybos narių veikla nėra priskiriama darbo teisiniams santykiams, o tantjemos, skirtingai nei, pavyzdžiui, darbuotojams išmokamos premijos ar darbo užmokesčio priedai, nėra laikomos pajamomis, nuo kurių turėtų būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į tai, skirstant metinį pelną, bendrovės vadovui mokestine prasme taip pat būtų palankiau mokėti tantjemą kaip valdybos nariui, o ne premiją kaip bendrovės darbuotojui.
  • Šešta, atkreiptinas dėmesys, jog mokesčių administratorius, vertindamas mokesčių mokėtojų sandorius, atsižvelgia į tokių sandorių turinį, o ne į jų formalią išraišką, todėl mokesčių mokėtojui derėtų būti pasiruošusiam pagrįsti tiek premijų darbuotojams (vadovui), tiek tantjemų kolegialių organų nariams mokėjimą.

Žymos: , , ,

Šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisė

Šeimos ir paveldėjimo teisė apima vedybų, skyrybų, santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis bei klausimus dėl mirusio asmens palikto turto paveldėjimo. Mes padedame paruošti, sudaryti ir įregistruoti tokias sutartis. Konsultuojame savo klientus visais šeimos ir paveldėjimo teisės klausimais. Kokiais šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisės klausimais suteiksime jums konsultacijas? Planuojant sudaryti santuoką […]

Plačiau

Ne laiku išduotos tachografo kortelės – ar galima gauti kompensaciją?

Advokatas Mindaugas Šimkūnas su žurnalistu Vadim Volovoj kalbėjosi apie situaciją, kai 2023 m. dėl Lietuvos transporto saugos administracijos uždelsimo išduoti naujos kartos tachografo korteles Lietuvos vežėjai galėjo patirti nuostolių, kas tokius nuostolius galėtų sudaryti, kaip juos apskaičiuoti, taip pat kam ir kokiu būdu būtų galima pareikšti reikalavimus dėl tokių nuostolių atlyginimo. Kviečiame susipažinti su Lietuvos vežėjų sąjungos inetnetinėje svetainėje https://vezejas.eu patalpintu straipsniu šia tema.

Plačiau

Nupirkote naudotą transporto priemonę ir pastebėjote, kad ji turi defektų? Sužinokite, ko galite reikalauti iš pardavėjo

Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų.

Plačiau
Žemėlapis