Įvedus eurą būtina pakeisti bendrovės įstatus

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai prisijungus prie Euro zonos valstybių klubo ir eurui tapus nacionaline atsiskaitymo valiuta Lietuvoje, kartu įsigaliojo ir vienas iš euro įvedimą Lietuvos Respublikoje lydinčių teisės aktų, aktualus akcinėms bendrovėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įstatymas numato pareigą visoms iki euro įvedimo dienos įsteigtoms akcinėms bendrovėms (AB) ir uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB), kurių įstatinis kapitalas buvo išreikštas litais, per 24 mėn. nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos (t.y. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) Juridinių asmenų registre įregistruoti pakeistus įstatus, kuriuose akcijų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dydis būtų perskaičiuoti į eurus.

Sprendimo dėl įstatų keitimo priėmimo teisė (ir kartu pareiga) aptariamu atveju, kaip įprasta, tenka visuotiniam akcininkų susirinkimui (ar vieninteliam akcininkui), tačiau Įstatymas numato, jog tokiam sprendimui priimti užtenka paprastos visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų daugumos (t.y. nurodytu atveju įstatų keitimui nėra būtina kvalifikuota 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma).

Perskaičiuojant akcijų nominalią vertę, akcijų nominali vertė ir įstatinis kapitalas eurais turėtų būti išreikšti euro centų tikslumu (ankstesnė LR Akcinių bendrovių įstatymo redakcija numatė, jog akcijų nominali vertė turi būti išreikšta litais be centų). Vadovaujantis Įstatymo 3 d. numatytu reglamentavimu, dėl akcijų nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis nelaikomas įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu ir registruojamas apskaitoje kaip bendrovės finansinių metų, kurie apima euro įvedimo dieną, pajamos (kai pokytis neigiamas) arba sąnaudos (kai pokytis teigiamas).

Antra vertus, jei nustatyta tvarka perskaičiavus akcijų nominalią vertę ir įstatinio kapitalo dydį euro centų tikslumu apskaičiuotoji akcijų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dydis eurais bendrovės vadovybei ir akcininkams būtų nepriimtini, visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo (pavyzdžiui, didinant anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę iš bendrovės lėšų) ar mažinimo (mažinant akcijų nominalią vertę). Tuo labiau, kad nuo 2015 m. įsigaliojusios LR Akcinių bendrovių įstatymo pataisos kiek sumažino bendrovėms keliamus minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimus – akcinėms bendrovėms minimalaus įstatinio kapitalo kartelė nuleista iki 40.000,00 EUR (138.112,00 Lt), uždarosioms akcinėms bendrovėms – iki 2.500,00 EUR (8.632,00 Lt). Todėl mažinant įstatinį kapitalą iki nurodytos minimalios ribos, būtų galima ne tik suapvalinti akcijų nominalią vertę ir įstatinį kapitalą iki akiai patrauklesnių sveikųjų skaičių, tačiau kartu ir be papildomo pelno paskirstymui dividendų forma būdingo apmokestinimo (jei bendrovės įstatinis kapitalas anksčiau nebuvo didinamas iš bendrovės lėšų) išsimokėti bendrovėje esančių laisvų lėšų.

Tačiau aptariamu atveju sprendimui dėl įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo priimti jau būtų reikalinga kvalifikuota 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma.

Žymos: , , , , , ,

Asmens duomenų tvarkymas

2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje buvo pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas).

Plačiau

Vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimas – skirtinga didelio neatsargumo samprata vežimo ir draudimo santykiuose

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Plačiau

Vežėjo atsakomybė krovinius gabenant atvira (be tento) transporto priemone (autovežiu)

Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas.

Plačiau
Žemėlapis