Komercinės paslaptys – konkurencinio pranašumo priemonė

Verslas ir teisė Teisėta konfidencialios informacijos sauga užtikrina įmonės ekonominį stabilumą ir konkurencinį pranašumą. Tačiau ne visi supranta būtinybę komercines paslaptis preventyviai saugoti. Dažnai atsitinka taip, kad teisinių priemonių įmonės komercinėms paslaptims apsaugoti griebiamasi tik patekus informacijai į konkurentų rankas.

Nepakankamą dėmesį komercinių paslapčių apsaugai, be kitų veiksnių, lemia ir neteisingas informacijos vertinimas. Komercinės paslaptys yra intelektinė nuosavybė, kitaip tariant – tam tikra nuosavybės rūšis. Labai paprasta suprasti materialios įmonės nuosavybės apsaugos būtinybę. Niekas be pagrindo ir protingo atlyginimo neatiduoda materialinių vertybių, nes supranta, jog dėl to sumažės įmonės materialusis turtas. O atskleidžiant informaciją nesusimąstoma, kurioje “įmonės balanso’ eilutėje atsiras minuso ženklas.

Kalbant apie komercines paslaptis, būtina apibrėžti šios sąvokos turinį. Įvairūs teisės aktai ją apibrėžia skirtingai. Suprantant komercines paslaptis plačiąja prasme, reikėtų kalbėti apie bet kokią konfidencialią informaciją, turinčią komercinę vertę, susijusią su įmonės gamybine, ūkine, prekybine veikla, mokslo ir technikos laimėjimais, finansų, valdymo ir organizavimo ypatumais. Ko gero, tiksliausiai konfidencialią informaciją apibrėžia LR protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymas: informacija, kurios atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentams ar turėtų didelį neigiamą poveikį informaciją pateikusiai suinteresuotai šaliai bei informacija, kurią laikyti konfidencialia prašo ją pateikusi šalis, yra laikoma konfidenciali. LR konkurencijos įstatyme pateikta komercinės paslapties sąvoka: komercinė paslaptis – ūkio subjektui priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo ūkio subjektas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi. Tekste bus kalbama apie saugomą ir nesaugomą konfidencialią informaciją.

Konfidencialumo sutartys

Įmonės konfidencialios informacijos apsaugą užtikrina įstatymai. LR akcinių bendrovių įstatymas nustato pareigą bendrovės vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams saugoti bendrovės komercines paslaptis, kurias šie asmenys sužinojo eidami pareigas. LR civilinis kodeksas įpareigoja šalis neatskleisti ar nenaudoti savo tikslais konfidencialios informacijos, gautos iš kitos šalies derybų metu. Vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atvejų, numatytų LR darbo kodekse, yra komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad įmonės konfidencialią informaciją kuo puikiausiai saugo įstatymas. Tačiau remiantis vien minėtais straipsniais susiduriama su praktine įrodinėjimo problema – ar buvo nusižengta aukščiau minėtoms įstatymų nuostatoms? Teks atsakyti į klausimą – kas sudaro įmonės konfidencialią informaciją? Nusistovėjusi tam tikrų žinių “neatskleidimo praktika” nebus tinkamas įrodymas, kad pažeista konfidencialumo pareiga. Taigi pasirodo, kad, remiantis vien tik galiojančiais įstatymais, saugančiais įmonės konfidencialią informaciją, nėra taip paprasta identifikuoti pažeidimą, pašalinti jo pasekmes. Tuo labiau kad įmonės darbuotojas, nesuprasdamas informacijos svarbos, gali ją atskleisti nenorėdamas ir nesitikėdamas jokių žalingų pasekmių. Tačiau, vieną kartą atskleidus komercinę paslaptį, jos vertė ir iš jos gaunama nauda gali būti prarasta visam laikui.

Siekiant užtikrinti informacijos konfidencialumą įmonėje, reikalinga sudaryti informacijos, kuri laikoma įmonės komercine paslaptimi, sąrašą. Į tokį sąrašą gali pakliūti rinkodaros strategija, receptūros, technologijos, darbo organizavimas, žinios apie partnerius, sutartys ir pan. Į šį sąrašą gali būti įtraukta bet kokia informacija, išskyrus tą, kuri įstatymais pripažįstama vieša. Pavyzdžiui, Civilinis kodeksas nustato, kad Juridinių asmenų registro duomenys ir kaupiama informacija yra vieša.

Vadinasi, įmonių steigimo dokumentai, duomenys apie valdymo organus ir steigėjus negali būti įslaptinti. Kitas pavyzdys – Akcinių bendrovių įstatyme (2004-01-01 įsigaliojusi redakcija) numatyta pareiga bendrovėms pateikinėti Juridinių asmenų registrui  finansinę atskaitomybę. Todėl įmonės balansas vėlgi negali būti komercinė paslaptis. Sudarinėjant konfidencialios įmonės informacijos sąrašą ne mažiau svarbu numatyti būdus, kuriais informacija saugoma, – laikmenų rūšis. Patartina nustatyti draudimą kopijuoti elektroninę duomenų bazę, popieriuje esančią informaciją ir kt.

Būtina informuoti darbuotojus

Su sąrašu būtina supažindinti įmonės darbuotojus, disponuojančius sąraše išdėstyta informacija. Tinkamiausias instrumentas suteikti darbuotojams informacijos ir susitarti dėl konfidencialios informacijos apsaugos yra konfidencialumo sutartis. Be darbo sutarties ir sutarties dėl materialinės atsakomybės, numatytų Darbo kodekse, darbdavys gali sudaryti ir kitokias sutartis su darbuotoju. Konfidencialumo sutartyje gali būti aptartas ne tik neskleistinos informacijos sąrašas, bet ir šios informacijos naudojimo tvarka, darbuotojo atsakomybė už jos atskleidimą ir kita. Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje pasitaiko sutarčių sąlygų, kurios iš esmės blogina darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kurią numato Darbo kodeksas ir kiti įstatymai. Tokios sutarties sąlygos gali būti nuginčytos, todėl reikalinga rasti protingą šalių teisių ir įsipareigojimų santykį.

Konfidencialumo sutarčių su darbuotojais sudarymas yra svarbus ne tik tęsiantis darbo santykiams, bet ir jiems pasibaigus. Sutartyje galima numatyti sąlygas, draudžiančias atskleisti ar naudoti paslaptis ne įmonės tikslams. LR konkurencijos įstatymas nustato, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Būtent konfidencialumo sutartyje ir gali atsirasti tokia sąlyga. Ji užkerta kelią įmonės darbuotojams, dėl vienų ar kitų priežasčių nutraukusiems darbo teisinius santykius su įmone, naudoti savo specialias žinias, įgytas einant  pareigas, ir sukauptą patirtį kitoje, konkuruojančioje įmonėje. Ši konfidencialumą užtikrinanti sąlyga gali būti derinama su nekonkuravimo reikalavimu. Nekonkuravimo sąlygos esmė yra darbuotojo įsipareigojimas, nutraukus darbo teisinius santykius su įmone, nedirbti konkuruojančioje kompanijoje. Natūralu, kad, perėjus dirbti į tokiomis pat veiklos rūšimis besiverčiančią įmonę, perduodama ankstesnėje darbovietėje sukaupta patirtis. Kaip paskatinimą darbuotojui sudaryti nekonkuravimo susitarimą įstatymas numato galimybę gauti iš darbdavio kompensaciją už nekonkuravimo laikotarpį. Kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu. Straipsnyje aptarti tik su darbo teisiniais santykiais susiję konfidencialumo susitarimų atvejai. Konfidencialumo sutartys gali būti pasirašomos ir tarp kitų subjektų.

Žymos: , , , , ,

Vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimas – skirtinga didelio neatsargumo samprata vežimo ir draudimo santykiuose

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Plačiau

Vežėjo atsakomybė krovinius gabenant atvira (be tento) transporto priemone (autovežiu)

Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas.

Plačiau

Lietuvos transporto įmonių ir jos vairuotojų teisiniai ginčai: atsakomybė už nelegalių asmenų gabenimą JK

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Plačiau
Žemėlapis