Apie skolas Lietuvoje sužinojo tik pastebėjusi užblokuotas sąskaitas
Advokato padėjėjas Šarūnas Siudikas kalbėjosi su portalo delfi.lt žurnaliste Ugne Karaliūnaite apie bylinėjimąsi teisme, kai atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos arba jo deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su faktine.
Emigravę iš Lietuvos gyventojai negali būti tikri, kad palikę tėvynę jie toliau nekaupia skolų. Su DELFI susisiekusi skaitytoja papasakojo istoriją, kaip ji, ramiai emigravusi, Lietuvoje paliko besikaupiančias skolas.
Šiuo metu Agnė (vardas pakeistas – DELFI) gyvena Olandijoje. Moteris viename iš šalies universitetų studijuoja doktorantūrą.
DELFI skaitytoja pasakojo, kad išvykimą įformino 2010 m. Iki išvykimo ji gyveno socialiniame būste Vilniuje. Pagrindine šio būsto nuomininke ji tapo dar 2007 m., kai mirė Agnės mama. Bute dar gyveno jos brolis ir tuo metu nepilnametė sesuo.
„Prieš išvažiuodama į užsienį nusprendžiau atsisakyti visų savo teisių ir pareigų buto atžvilgiu. Kaip pareikalauta Vilniaus miesto savivaldybės, surinkau ir pristačiau pažymas apie atsiskaitymą su socialinius būstus prižiūrinčia įmone „Vilniaus miesto būstas“ ir visomis komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Pagrindiniu buto nuomininku buvo paskirtas mano brolis. Padariau viską, kaip buvo reikalauta, gavau vėliau ir pažymą iš „Vilniaus miesto būsto“ apie išsideklaravimą ir mano duomenų panaikinimą. Taigi buvau tikra, kad viskas sutvarkyta“, – prisipažino pašnekovė.
Nežinojo apie teismus
Praėjusių metų rugpjūtį, pasitikrinusi elektroninės bankininkystės sistemą, Agnė pamatė, kad visos jos sąskaitos Lietuvoje yra blokuotos antstolio.
„Pradėjau aiškintis ir sužinojau, kad man nežinant įvyko du teismai (2010 m. ir 2011 m.) su dviem komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, pagal kuriuos aš buvau pripažinta kalta. Sprendimai buvo priimti už akių, o patvirtinti „Vilniaus miesto būsto“ kaip trečiojo asmens“, – skundėsi buvusi Lietuvos gyventoja.
Agnė teigė, kad jai priteistos skolos už komunalines paslaugas jos netenkino ir moteris pradėjo aiškintis su „Vilniaus miesto būstu“ dėl susidariusios situacijos.
„Sužinojau, kad mano brolis, su kuriuo nepalaikau ryšio, už butą nemokėjo, o perrašyti buto nuomos sutarties savo vardu neatvyko, tai kalta likau aš. Brolis sutarties neperrašė iki šiol, bent iki šių metų balandžio pabaigos, to nebuvo padaręs. Kartu su brolio šeima bute gyveno ir jo antros pusės tėvai“, – teigė ji.
Pasak Agnės, teismai dėl skolų vyko ir pernai metais. Tik šįkart, kaip teigė moteris, skola jau buvo priteista broliui ir seseriai, o ji pati jau minima kaip emigravusi.
„Situacija skiriasi tik tuo, kad dabar aš pradėjau save ginti, o tuo metu tokios galimybės neturėjau, nes paprasčiausiai apie teismus man nepranešė, – įsitikinusi pašnekovė. – Teismų sprendimai liko, jie – neteisingi, bet teko juos vykdyti, nes dėl praėjusių terminų teismas atmetė mano pasamdyto advokato parašytus prašymus peržiūrėti bylas“.
Sugrįžti į ramų gyvenimą Olandijoje norinti lietuvė vis dar nerimsta – „Vilniaus miesto būstas“ atsisako jai suteikti informaciją apie butą, nes ji atsisakiusi į jį teisių, tačiau kartu Agnė bijo, kad ateityje ją vėl gali prislėgti ne jos skolos.
Moteris taip pat teigė, kad bute gyvenusi sesuo jau kuris laikas emigravusi į Jungtinę Karalystę, tačiau dokumentų nesusitvarkė ir skolos toliau kabinamos jai ant galvos.
Turėjo pasirūpinti sutarties perrašymu?
Kaip Agnės buvusiuose namuose be pasirašytos sutarties galėjo gyventi jos brolis ir kiti asmenys, neaišku. „Vilniaus miesto būsto“ naujienų portalui DELFI atsiųstame atsakyme tiesiog nurodoma, kad „nuomininkai, kurie gyvenamosiose patalpose gyvena be nuomos sutarties, laikomi savavališkai užėmę patalpas ir yra keldinami iš jų teismo tvarka“.
Jei sutartis su socialinio būsto gavėju pasirašoma, jam tenka pareiga mokėti už komunalines paslaugas. Reikalaujama, kad nuomininkas sudarytų sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais savo vardu, kuriuos privaloma informuoti apie buto gyventojų skaičių, nuomininkų pasikeitimus.
„Vilniaus miesto būsto“ direktorius Arūnas Čenkus aiškino, kad pagal sutarties sąlygas išsikraustydamas iš gyvenamosios vietos privalo kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų grąžinimo.
„Jeigu patalpoje lieka gyventi kiti šeimos nariai, nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Tokiu atveju prieš išvykdamas nuomininkas turėtų pasirūpinti, kad nuomos sutartis būtų įforminta kito šeimos nario vardu“, – teigė jis.
Apie teismus nesužino ir dėl savo kaltės
Advokato Mindaugo Šimkūno padėjėjas Šarūnas Siudikas aiškino, kad situacija, kai atsakovas nesužino apie jam priteisiamas skolas gali susidaryti. Jei nepavyksta žmogui įteikti kvietimo, apie procedūras teisme informuojama viešai – anksčiau spaudoje, nuo 2012 m. spalio mėnesio ir elektroninių ryšių priemonėmis.
„Praktiškai, jei asmuo skelbimo nematė, tai jis apie bylą nežinojo ir, reikia pripažinti, apsiginti negalėjo. Tačiau teoriškai, viešas paskelbimas – tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas. Atitinkamai, jei dokumentai buvo įteikti tinkamai (nagrinėjamu atveju, viešo paskelbimo būdu), laikoma, jog asmuo turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo teisių gynyba. Reikia pripažinti, kad didžiojoje dalyje atvejų viešo paskelbimo griebiamasi dėl atsakovo, o ne dėl ieškovo kaltės. Elementarus pavyzdys – asmuo nedeklaruoja pasikeitusios gyvenamosios vietos“, – teigė teisininkas.
Pasak Š. Siudiko, jei Agnė būtų nurodžiusi savo naują gyvenamąją vietą emigravus, ji būtų informuota apie jos atžvilgiu vykusius procesus teisme.
„Emigravę gyventojai apie posėdžius yra informuojami bendra tvarka – procesiniai dokumentai siunčiami jų gyvenamosios vietos adresu. Praktikoje esame turėję tokių bylų. Kai yra žinomas asmens gyvenamosios vietos adresas užsienyje, problemų paštu išsiųsti ir įteikti dokumentus nebūna“, – aiškino pašnekovas.
Komentuodamas Agnės situaciją, jis pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą galima apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Buvusio socialinio būsto gyventoja taip pat domisi, ar ji, nesijausdama atsakinga už skolas, galėtų susigrąžinti išieškotas skolas. „Kol nebus panaikintas teismo sprendimas, kurio pagrindu skolos išieškotos, tokios galimybės nėra“, – teigė Š. Siudikas.
Teisininkas teigė, kad panaikinti seną teismo sprendimą teorinių galimybių yra.
„Tam reikia atnaujinti procesą byloje, kurioje priimtas ir jau įsiteisėjęs sprendimas. Jeigu asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkinamas, byla yra nagrinėjama iš naujo ir yra teorinė galimybė, jog vietoje byloje priimto sprendimo bus priimtas naujas sprendimas. Tiesa, reikia turėti omenyje, argumentas, kad atsakovui „nebuvo tinkamai pranešta“ apie bylą, šiuo atveju nebūtų tinkamas pagrindas procesui atnaujinti“, – komentavo advokato padėjėjas.
