Atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą

Nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo (2013-03-01) iki 2019-06-30 bankroto bylos iškeltos 2386 fiziniams asmenims, o 634 fizinių asmenų bankroto procesai (26,6 proc.) baigti. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jeigu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Pagal FABĮ2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pripažįstant, kad asmuo yra nemokus, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija įstatyme nustatytą dydį, 2) asmuo nebegali įvykdyti šių įsipareigojimų, t. y. jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nepakanka skoloms grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje pareiškėjas prašė teismo iškelti jam bankroto bylą, nurodydamas, kad jo skolos likutis viršija 100.000,00 EUR sumą, neturi jokio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, moka išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, gauna vos 420,00 EUR darbo užmokestį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo gaunamas darbines pajamas sudaro ne vien gaunamas tiesioginis darbo užmokestis, o taip pat su darbo santykiais susijusios išmokos – dienpinigiai (komandiruotpinigiai), iš kurių dydžio matyti, kad pareiškėjas kas mėnesį, įskaitant darbo užmokestį, gauna apie 1.500,00 EUR su darbo santykiais susijusių pajamų. Klaipėdos apygardos teismas atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, nurodydamas, kad pareiškėjas nesuinteresuotas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o, iš esmės galėdamas juos vykdyti, siekia per pakankamai neilgą laikotarpį (trejus metus) minėtų įsipareigojimų atsikratyti (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-58-524/2018).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo, galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-217-969/2015). Pavyzdžiui,Kauno apygardos teismas nurodė, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta, kiek laiko teismo paskaičiavimu galėtų trukti skolų padengimas, t. y. nenurodytas laikotarpis, per kurį pareiškėjas turėtų atsiskaityti su kreditoriais, kokia suma liktų pareiškėjui būtiniausiems poreikiams tenkinti, atėmus pareiškėjui per mėnesį skolų grąžinimui skirtą sumą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-853-264/2019). Jei teismas nenustato termino įsipareigojimams vykdyti, pažeidžiamas kreditoriaus interesas – atgauti skolas, nes nėra aišku, kada skolininkas įvykdys prievoles.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą dviem atvejais – jeigu pareiškėjas tapo nemokus dėl CK6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CKir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją (tarkim, Vilniaus regiono apylinkės teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmų nesąžiningumą, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas sąmoningai nutylėjo ir nenurodė savo pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, tokiu būdu parodydamas savo nesąžiningumą. (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartis Nr. e2FB-450-723/2019)), antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo sąžiningumo, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neatlygintinai perleido bendrovę savo sūnui ir liko tik įmonės vadovu už minimalų užmokestį. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tokiu veiksmu galimai siekė pabloginti savo turtinę padėtį, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais, kas rodo jo nesąžiningumą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-244-254/2019). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Kaip yra išaiškinęs LAT, asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). FABĮ 5 str. 8 d. 3 p. nenustatytas baigtinis sąrašas žalingų asmens įpročių, sukėlusių fizinio asmens nemokumą, todėl tai, ar tam tikri fizinio asmens veiksmai (elgesys) gali būti pripažinti piktnaudžiavimu ir ar šie veiksmai buvo žalingi visuomenes teisėms ar teisėtiems interesams, spręstina įvertinant bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad pareiškėjo nemokumą FABĮ 2 str. 2 d. prasme iš esmės lėmė eismo įvykis, kurį pareiškėjas sukėlė būdamas neblaivus. Dėl šio eismo įvykio pareiškėjui ketveriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones, pareiškėjas atleistas iš darbo. Tai reiškia, kad neblaivaus pareiškėjo sukeltas eismo įvykis tapo jo skolų žymaus padidėjimo ir sunkios finansinės padėties susidarymo priežastimi, tai apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais ir tai įvyko dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ir kaltės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1369-343/2015)

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207(kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Bankroto byla nekeliama tokiam fiziniam asmeniui, kuris tapo nemokus dėl to, kad yra nubaustas už tam tikrus nusikaltimus, kuriais kėsinosi į valstybės ekonomiką, verslo tvarką ar finansų sistemą ir kuriais inter alia siekė išvengti kreditinių įsipareigojimų vykdymo ar kitaip padaryti turtinę žalą kreditoriams.

Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus (FABĮ 10 straipsnyje nurodyti šie išimtiniai atvejai: nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti, teismas nepatvirtina plano, iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla). Civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukimas, bankroto bylos nutraukimas ir atsisakymas iškelti bankroto bylą yra skirtingi procesiniai institutai, sukeliantys skirtingus teisinius padarinius. Civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti nutraukta bendraisiais CPK nustatytais pagrindais iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Toks civilinės bylos nutraukimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis pakartotinai dėl bankroto bylos iškėlimo, jei pasikeičia pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Bankrotobyla gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu ji jau buvo iškelta. Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo atvejai nustatyti FABĮ 10 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto, p. 28).

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigupaaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Taigi FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 – 4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka atitinkamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kreditorius turi įrodyti bent vieną FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytą atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą, o pareiškėjas, priešingai, turi įrodyti, kad nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Žymos: ,

Atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą dviem atvejais – jeigu pareiškėjas tapo nemokus dėl CK6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Plačiau

SENT įstatymo taikymas Lenkijoje

2017-04-18 Lenkijoje įsigaliojo krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymas (toliau – SENT), kurio tikslas – sumažinti sukčiavimo mastą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje ir apriboti nelegalią akcizais apmokestinamų prekių apyvartą.

Plačiau

ESTT brėžia gaires, jog vairuotojų privalomas civilinės atsakomybės draudimas galioja ir dėl eisme faktiškai nedalyvaujančiais automobiliais padarytos žalos

ESTT pateikė prejudicinį išaiškinimą, jog Direktyvos 3 straipsnio pirmosios pastraipos nuostatoje numatyta sąvoka transporto priemonių [eismas] apima situaciją, kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė, kuri naudojama pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, užsidegė, taip sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, o dėl jo buvo padaryta žala pastatui, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro.

Plačiau
Žemėlapis