Dėl reikalavimo perleidimo ir reikalavimų įskaitymo

Rinkoje trūkstant pinginių lėšų, griežtėjant atsiskaitymų kontrolei, ūkio subjektams ieškant naujų „atsiskaitymo” formų, vis dažniau kaip mokėjimo instrumentais naudojamasi „įskaitymu” ir „reikalavimo perleidimu”. Todėl norime pasidalinti naujausia teismų praktika šioje srityje.

Reikalavimo perleidimas (neretai dar vadinamas cesija) yra sutartis, kuria kreditorius perleidžia trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Reikalavimą perleisti galima be skolininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su asmeniu (tarkime, reikalavimas gauti kompensacija už sveikatos sužalojimą ar reikalavimas apginti pažeistas autoriaus teises). Kreditorius turi teisę perleisti ir būsimą reikalavimą į skolininką.

Skolininko sutikimo dėl reikalavimo perleidimo nereikia, kadangi jo padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu nesikeičia – neblogėja. Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus atžvilgiu visus atsikirtimus, kuriuos tik turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui; turėdamas priešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, skolininkas gali jį įskaityti naujajam kreditoriui; kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė; taip pat kitas teises.

Skolininko sutikimas, kaip minėta, nereikalingas, pakanka, kad apie reikalavimo perleidimą jam būtų pranešta. Tik nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

LAT civilinių bylų išplėstinė kolegija 2010-04-16 civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 UAB „Žaliasis tiltas” v Danske Bank A/S Lietuvos filialas pasisakė dėl pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus, kad nurodoma, jog tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinis teismas konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.

Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. Įstatyme nenustatyta, kad pranešime apie cesiją būtų nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas – pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui. Pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra kartu ir reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau. Reikalaudamas įvykdyti jam prievolę naujasis kreditorius jau privalo pateikti skolininkui ir reikalavimo perleidimo sutartį. Jei skolininkui nepateikiama reikalavimo perleidimo sutartis, šis gali nevykdyti prievolės naujajam kreditoriui.

Įskaitymas yra vienas iš Civiliniame kodekse nustatytų prievolių pasibaigimo būdų. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išskiriamos šios įskaitymui atlikti būtinos sąlygos:

  • pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas;
  • antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui;
  • trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.);
  • ketvirta, abu reikalavimai turi galioti;
  • penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Civilinis kodeksas bei kiti įstatymai numato atvejus, kada įskaitymas yra draudžiamas. Dažniausiai pasitaikantis atvejis, kai draudžiama įskaityti reikalavimą, kuris yra ginčijamas teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Verslo praktikoje taip pat dažnai susiduriama su Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintu draudimu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

Kadangi juridinio asmens sandorius sudaro jo organai (CK 2.81 straipsnis), todėl dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo gali nuspręsti tokius įgaliojimus turintys įmonės valdymo organai ar jų įgalioti kiti asmenys. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente.

Jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas, tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikrieji (tikslūs) priešpriešinių reikalavimų dydžiai.

LAT 2010-01-04 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010 UAB „Alginora” v UAB „Transekspedicija”, reikalavimo teisę turintis Ieškovas buvo praleidęs savo įsipareigojimų įvykdymo terminus, atitinkamai Atsakovas įgijo priešpriešinį reikalavimą – reikalavimą sumokėti delspinigius ir jį įskaitė. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo atlikto piniginio reikalavimo, susidedančio iš netesybų, įskaitymo teisinis pagrįstumas turi būti įvertinamas taip pat tuo aspektu, kad reikia nustatyti, ar įskaityta netesybų suma neviršija atsakovo patirtų nuostolių. Be to, kasacinis teismas rekomendavo nustatyti, ar atsakovas pagrįstai atliko netesybų sumos įskaitymą vien tik į priešpriešinį reikalavimą, susidedantį iš pagrindinės prievolės, kurios terminas suėjo, ar taip pat toks įskaitymas turėjo apimti CK 6.37, 6.210 straipsniuose nustatytas palūkanas, skaičiuotinas už laiku neįvykdytą pagrindinę prievolę.

Žymos: , , , , ,

Ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimas

Kaip visuomet, kalendoriniams metams prasidėjus ekspeditoriai draudžia savo civilinę atsakomybę. Asociacijos LINEKA nariams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas. Tokiu būdu asociacijos nariai siekia maksimaliai saugaus verslo. Pasidomėjus siūlomais lietuviškais ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo „produktais“, pasirodė, kad jų nėra tiek daug. Viešai skelbiamos gal tik trys draudimo rūšies taisyklės. Palyginus, transporto (vežėjų) veiklos arba krovinių (turto) draudikų yra keliskart daugiau.

Plačiau

Pažeistų teisių dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paviešinimo gynimas

Juridinio asmens dalykinė reputacija pažeidžiama paskleidžiant apie asmenį išgalvotą, pramanytą, netikrą, t.y. tikrovės neatitinkančią, informaciją (duomenis, žinias).

Plačiau

Skolų išieškojimas iš Lietuvos emigrantų

Neretai išvykstantys iš Lietuvos emigrantai po savęs palieka susikaupusias skolas Lietuvos kreditoriams. Tokiu atveju kreditoriai priversti ieškoti priemonių savo skoloms atgauti.

Plačiau
Žemėlapis