Pažeistų teisių dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paviešinimo gynimas
Paskleista informacija – žinia ar nuomonė?
Juridinio asmens dalykinė reputacija pažeidžiama paskleidžiant apie asmenį išgalvotą, pramanytą, netikrą, t.y. tikrovės neatitinkančią, informaciją (duomenis, žinias). Duomenys neatitinka tikrovės, kai paskleistos žinios apie asmenį yra melagingos, pramanytos, išgalvotos – iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Nėra reikalaujama, kad duomenys visiškai atitiktų tikrovę. Jeigu paskleisti duomenys tik šiek tiek, ne iš esmės, neatitinka tikrovės sąžiningai suklydus, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo teismine tvarka įrodyti gali ir nepavykti.
Paskleisti duomenys turi būti laikomi žiniomis, o ne subjektyvia asmens nuomone, nes tik žinių (informacijos) tikrumą galima vertinti pagal tiesos ir netiesos kriterijus, ir reikalauti taikyti dalykinės reputacijos pažeidimo gynimo būdą – paneigimą. Tuo tarpu nuomonei negali būti taikomi tiesos ir netiesos kriterijai, reikšti savo nuomonę yra viena iš konstitucinių žmogaus teisių. Visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIĮ) nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 str. 36 d.). Reikšdamas nuomonę asmuo negali akivaizdžiai žeminti kito asmens dalykinės reputacijos, kitaip bus laikoma, kad asmuo piktnaudžiauja teise reikšti nuomonę ir privalės atlyginti kitam subjektui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. VIĮ žinia apibūdinama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 str. 88 d.). Taigi,pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, už kurios paskleidimą negalima civilinė atsakomybė, negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, jog konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, nereiškia, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Svarbiausia yra įvertinti straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis vertinimas.
Pateikiame konkrečius pavyzdžius iš LAT praktikos, pagal kuriuos paskleista informacija vertinama kaip žeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją:
– kai paskleidžiami duomenys apie asmens padarytą nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėt, kadangi tokie duomenys laikomi akivaizdžiai žeminantys asmenį“;
– „kai teiginys reiškia kaltinimą nusikalstamos veikos dangstymu, tokie duomenys akivaizdžiai žemina asmens garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, jų žeminančio pobūdžio ieškovui įrodinėti nereikia“;
– „atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas yra aukščiausio lygio aferistas, kad apgaudinėja ir neatsiskaito su vežėjais, kad dėl to kas savaitę vyksta teismo procesai“.
Visuomenės informavimo priemonės pareigos ir atsakomybė
Privačių asmenų interneto tinklalapiai, kuriuose elektronine forma pateikiama viešoji informacija laikytini elektronine visuomenės informavimo priemone. Už interneto tinklalapyje paskelbtos informacijos turinį atsako to interneto tinklapio įkūrėjas arba valdytojas, o tais atvejais, kai šie asmenys nesutampa, už interneto tinklalapio turinį atsako valdytojas. Jeigu paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, yra du galimi atsakomybės variantai: už trečiųjų asmenų paskleistą informaciją gali atsakyti pati visuomenės informavimo priemonė (jos valdytojas) arba visuomenės informavimo priemonei nurodžius informacijos skleidėją (pvz., komentaro autorių t. y. pirminį informacijos šaltinį) atsakomybė tenka jam. Tačiau, dažniausiai interneto tinklalapiuose patalpinami anonimiški komentarai, kas pasunkina pirminio informacijos šaltinio ir atsakomybės subjekto indentifikavimą, todėl tinkamu atsakomybės subjektu dažniausiai yra interneto portalo administratorius (valdytojas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti skelbti paneigimą, tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dviejų savaičių terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą. Kreiptis į teismą galima su dviem reikalavimais, pirmiausia, dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo paskelbimo, antra, patyrus turtinės ir neturtinės žalos dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo, ir žalos atlyginimo. Pagal LAT praktiką kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui paneigti žinias, t.y. paskelbti paneigimą, atsakovė visada yra ir visuomenės informavimo priemonė. Tuo tarpu reikalauti žalos atlyginimo reikėtų iš pirminio informacijos šaltinio. Abu subjektai į teismo procesą turėtų būti traukiami kaip bendraatsakoviai, tačiau visuomenės informavimo priemonei neatskleidus pirminio informacijos šaltinio, ji laikoma tinkama atsakove abiejų reikalavimų atžvilgiu.
Informacinės visuomenės paslaugų teikėjo pareigos ir atsakomybė
Visuomenės informavimo priemonės valdytojai (šiuo atveju paslaugos gavėjai) gali naudotis internetinio tinklalapio informacijos prieglobos (informacijos saugojimo) viešo naudojimo kompiuterių tinkluose paslaugomis, kurias teikia informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Pagal Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą informacinės visuomenės paslaugų teikėjas neturi prievolės nei stebėti informaciją, kurią jis perduoda arba saugo, nei aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą, tačiau gavęs duomenis apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar saugomą neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją, privalo imtis aktyvių įstatyme numatytų veiksmų.
Svarbu tinkamai pranešti prieglobos paslaugų teikėjui apie neteisėtai saugomus duomenis. Pranešimo (informavimo) apie neteisėtai saugomus duomenis informacinės visuomenės paslaugų teikėjui tvarka nustatyta Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 patvirtintame Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos apraše. Tvarkos apraše nurodoma kreipimosi forma ir turinys (t.y. ką reikia nurodyti pranešime – pranešimą teikiančios asmens vardas, pavarė, kontaktiniai duomenys, išvardinta neteisėta informacija ir t.t.). Prieglobos paslaugų teikėjas gavęs suinteresuoto asmens pranešimą apie tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą, turi pareigą elgtis aktyviai – informuoti prieglobos paslaugų gavėją apie gautą pranešimą dėl saugomos neteisėtos informacijos, per 3 dienas negavęs atsakymo iš gavėjo, panaikinti prieigą prie duomenų. Nesiėmęs aktyvių veiksmų paslaugų teikėjas laikomas prisidėjęs prie pažeidimo (tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimo), todėl galima ir pastarojo deliktinė civilinė atsakomybė CK 2.24 straipsnio pagrindu.
Rekomendaciniai žingsniai
Atsižvelgiantį į nurodytą reglamentavimą, siūloma laikytis tokios tvarkos:
pirma, įvertinti ar paskelbti straipsnis ar komentarai neatitinka tikrovės, ar informacija yra laikoma žinia arba nuomone. Jeigu paskleisti duomenys galimai yra nuomonė, reikėtų papildomai įvertinti ar ji paskelbta etiška forma;
antra, jeigu paskelbti duomenys žeidžia dalykinę reputaciją ar nuomonė yra išreikšta neetiška forma – kreiptis į visuomenės informavimo priemonę (interneto portalą) su paneigimu ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų;
trečia, pranešti prieglobos paslaugų teikėjui (subjektui saugančiam visuomenės informavimo priemonės duomenis) apie neteisėtai saugomus duomenis;
ketvirta, jeigu visuomenės informavimo priemonė nepaviešino paneigimo (atsisakė paviešinti), kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti visuomenės informavimo priemonę paskelbti paneigimą;patyrus žalos dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, kartu su reikalavimu dėl informacijos paneigimo, kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo skirtingais teisiniais pagrindais iš:
– pirminio neteisėtos informacijos šaltinio;
– visuomenės informavimo priemonės (interneto tinklalapio);
– informacinės visuomenės paslaugų (prieglobos paslaugų) teikėjo.
