Skolų išieškojimas iš Lietuvos emigrantų

Kaip žinia, kasmet iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes išvyksta nemažai Lietuvos piliečių ieškodami geresnio gyvenimo ar uždarbio. Tačiau dažnai pasitaiko, kad išvykę piliečiai palieka ir daug skolų Lietuvos kreditoriams. Tokiu atveju kreditoriai priversti ieškoti priemonių savo skoloms atgauti. Pagrindiniai šiuo metu galiojantys teisiniai mechanizmai tokių skolų išieškojimui yra ES reglamentas, nustatantis naujas banko sąskaitų blokavimo procedūras Europos Sąjungoje, Europos mokėjimo įsakymas bei Europos vykdomasis raštas. Toliau apžvelgsime praktines galimybes, remiantis Lietuvos bei ES teisės aktais, kreditoriui atgauti skolas iš skolininkų, išvykusių iš Lietuvos į kitas ES valstybes nares.

Skolos išieškojimo inicijavimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 str. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Visgi ieškovui atsakovo gyvenamoji vieta ne visada gali būti žinoma, todėl tokiu atveju būtina taikyti įstatyme įtvirtintą alternatyvųjį teismingumą, t. y. teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CPK 30 str. 2 d.). Paminėtina ir tai, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Pastaroji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) taisyklė yra svarbi, kadangi suponuoja skolininko atsakomybės neišvengiamumą kreditoriui. Tokiu atveju, skolininkui nepranešus apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jam teks visų su gyvenamosios vietos pasikeitimu susijusių kylančių neigiamų padarinių rizika, t. y. skolininkas negalės atsikirsti, kad negavo kokių nors dokumentų ar nežinojo apie skolų sumas ir pan. Be to, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.). Tinkamai įteikus procesinius dokumentus atsakovui, o šiam per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, neatvykus į teismo posėdį, teismas gali priimti sprendimą už akių (CPK 285 str.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, o atsakovui geruoju nevykdant teismo sprendimo, ieškovas gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 str. 1 d.). Gavęs vykdomąjį raštą, ieškovas gali kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos antstolį dėl vykdomojo dokumento įvykdymo (CPK 650 str. 1 d.).

Taigi, remiantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, skolininkas neturėtų išvengti atsakomybės už savo piniginių prievolių nevykdymą. Tačiau kaip įvykdyti, tarkime, kad ir palankų teismo sprendimą ieškovui, jei atsakovas jau yra išvykęs į kitą ES valstybę, o jokio turto Lietuvoje neturi? Toliau panagrinėsime šią aktualią problemą, kuri neabejotinai yra susijusi su teismo sprendimų pripažinimu ir vykdymu ES lygmenyje.

Skolininko banko sąskaitų blokavimo galimybė Europos Sąjungos šalyse

Nuo 2017-01-18 įsigaliojo 2014-05-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau – europinio sąskaitos blokavimo įsakymas (ESBĮ). ESBĮ vienos ES šalies teismui sudaroma galimybė areštuoti lėšas skolininko banko sąskaitoje kitoje ES šalyje. ESBĮ procedūra netaikoma Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

ESBĮ kreditorius gali pasinaudoti dviem atvejais:

1) iki kreditoriui valstybėje narėje pradedant teismo procesą prieš skolininką dėl bylos esmės arba bet kuriuo tokio proceso etapu, kol nėra paskelbtas teismo sprendimas arba nėra patvirtinta ar sudaryta taikos sutartis;

2)  po to, kai kreditoriui valstybėje narėje išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą.

Pabrėžtina, kad kol nėra paskelbtas teismo sprendimas, prieš išduodamas ESBĮ, teismas turi pareikalauti, kad kreditorius pateiktų garantiją sumai, kurios pakaktų užkirsti kelią piktnaudžiavimui reglamente numatyta procedūra ir užtikrinti žalos, skolininko patiriamos dėl įsakymo, atlyginimą tokia apimtimi, kokia kreditorius yra atsakingas už tokią žalą, išskyrus jei teismas pripažįsta, jog tokia procedūra netikslinga (ESBĮ 12 str. 1 d.). Tačiau teismas net ir po priimto teismo sprendimo arba išduoto autentiško dokumento (teismo vykdomojo rašto) gali reikalauti, kad kreditorius pateiktų garantiją, jeigu mano, kad konkretaus atvejo aplinkybėmis tai yra būtina ir tikslinga (ESBĮ 12 str. 2 d.).

Kreditorius, norėdamas gauti ESBĮ, teismui, kuriame vyksta teismo procesas ar priimtas sprendimas, pateikia specialų tipinės formos prašymą (šią formą galima rasti ES Teisingumo Teismo portale).

Prie prašymo pridedami visi reikšmingi patvirtinamieji dokumentai, ir, kai kreditoriui jau yra išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas – teismo sprendimo, taikos sutarties arba autentiško dokumento kopija, atitinkanti būtinas jo autentiškumo nustatymo sąlygas (ESBĮ 8 str. 1-3 d.).

Jeigu skolininko gyvenamoji vieta (buveinė) yra kitoje ES valstybėje nei valstybėje, kurioje išduotas blokavimo įsakymas, įsakymą išdavęs teismas arba kreditorius, priklausomai nuo to, kam tenka pareiga inicijuoti įteikimą valstybėje, kurioje išduotas blokavimo įsakymas, ne vėliau kaip iki trečios darbo dienos, einančios po dienos, kurią gauta deklaracija, kurioje nurodyta, kad sumos buvo užblokuotos, pabaigos perduoda dokumentus ES valstybės, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta (buveinė), kompetentingai valdžios institucijai. Ta valdžios institucija nedelsdama imasi reikiamų veiksmų, kad dokumentai skolininkui būtų įteikti pagal ES valstybės, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė), teisę.

Vienoje ES valstybėje pagal šį reglamentą išduotas blokavimo įsakymas pripažįstamas kitose ES valstybėse nereikalaujant jokios specialios procedūros ir yra vykdytinas kitoje ES valstybėje nereikalaujant įsakymo paskelbimo vykdytinu (ESBĮ 22 str.).

Taigi Lietuvoje antstoliai galės vykdyti blokavimo įsakymus, nes blokavimo įsakymas vykdomas pagal procedūras, taikomas lygiaverčių nacionalinių įsakymų vykdymui ES valstybėje, kurioje yra blokuotina banko sąskaita (ESBĮ 23 str. 1 str.).

Bankas, kuriam adresuotas blokavimo įsakymas, gavęs įsakymą arba, jeigu taip numatyta vykdymo ES valstybės teisėje, gavęs atitinkamą nurodymą įgyvendinti įsakymą, jį įgyvendina nedelsdamas (ESBĮ 24 str. 1 d.).

Apibendrinant pažymėtina, kad Lietuvoje kreditoriui susidūrus su skolos išieškojimo sunkumais dėl skolininko išvykimo į kitą ES valstybę, taikant minėtą ESBĮ, išieškojimas galės būti efektyvesnis. Tačiau net ir pagal ESBĮ išieškoti tam tikras pinigines sumas iš skolininkų gali būti sudėtinga, kadangi skolininkai gali bandyti slėpti savo pajamas. Todėl kreditoriui vertėtų pasvarstyti ir apie kitas teisines priemones išieškoti skolą iš kitoje ES valstybėje gyvenančio skolininko. Viena iš tokių priemonių – toliau aptariamas Europos mokėjimo įsakymas.

Skolų išieškojimas pagal Europos mokėjimo įsakymą

Europos mokėjimo įsakymas (toliau – EMĮ) yra supaprastinta procedūra, taikoma tarpvalstybiniams piniginiams reikalavimams, kurių atsakovas neginčija, ir grindžiama standartinėmis formomis. Jo taikymą reglamentuoja 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau – EMĮP). EMĮP netaikoma Danijai.

Procedūra pradedama nuo A formos, kurią pildant skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) ar sutarties įvykdymo ES valstybės teismui pateikiama visa informacija apie šalis, nurodomas reikalavimo pobūdis ir reikalaujama suma (EMĮP 7 str. 1-2 d.). Teismas, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad forma užpildyta tinkamai, per 30 dienų turi išduoti EMĮ (EMĮP 12 str. 1 d.). Po to teismas privalo įteikti EMĮ atsakovui. EMĮ atsakovui įteikiamas asmeniškai, paštu ar elektroninėmis priemonėmis, kai atsakovas pasirašo gautą dokumentą ir jį grąžina (EMĮP 13 str.). Minėtas dokumentas gali būti įteikiamas ir kitiems asmenims, kurie gyvena su atsakovu, jo verslo patalpose, įsakymą paliekant atsakovo pašto dėžutėje, jį paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į atsakovo pašto dėžutę įdedant pranešimą, įteikiant paštu be patvirtinimo, jei atsakovo adresas yra valstybėje, kurioje išduotas EMĮ, ar elektroninėmis priemonėmis, kai automatiškai patvirtinamas pristatymas (EMĮP 14 str. 1 d.).

Atsakovas gali arba sumokėti reikalaujamą sumą, arba ją ginčyti. Jis gali per 30 dienų pateikti prieštaravimą dėl EMĮ (EMĮP 16 str. 1-2 d.). Tokiu atveju ieškovas gali pasirinkti vieną iš šių galimybių: arba paprašyti perduoti bylą įprastam civilinių bylų teismui, kad jis bylą nagrinėtų pagal tos šalies nacionalinę teisę, arba paprašyti ją nagrinėti pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, arba paprašyti ją nutraukti (EMĮP 17 str. 1-2 d.).

Jeigu atsakovas nepateikia prieštaravimo, EMĮ automatiškai tampa vykdytinu. EMĮ išduodantis Teismas nedelsdamas paskelbia EMĮ vykdytinu naudodamas EMĮP pateiktą G standartinę formą (EMĮP 18 str.). EMĮ kopija ir prireikus vertimas turi būti nusiųsti valstybės narės, kurioje jis turi būti vykdomas, teisėsaugos institucijoms. EMĮ vykdomas pagal valstybės narės, kurioje jis turi būti vykdomas, nacionalines taisykles ir procedūras (EMĮP 21 str.).

Svarbu paminėti, kad EMĮ kitose ES valstybėse pripažįstamas ir vykdomas nereikalaujant vykdytinumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės prieštarauti jo pripažinimui, t. y. vadinamasis egzekvatūros panaikinimas (EMĮP 19 str.).

Taigi EMĮ yra greita ir paprasta priemonė atgauti skolas iš Lietuvos skolininkų, kurie yra išvykę į kitas ES valstybes. Visgi reiktų nepamiršti, kad EMĮ taikomas neginčijamiems reikalavimams, o skolininkui pateikus prieštaravimus, pagal ieškovo pasirinkimą, byla bus nagrinėjama toliau pagal EMĮ išdavusio teismo nacionalinę teisę arba pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo taisykles.

Skolų išieškojimas pagal Europos vykdomąjį raštą

Europos vykdomasis raštas (EVR) – tai paprasta procedūra, kuri gali būti taikoma neginčytiniems tarpvalstybiniams reikalavimams. Ši procedūra leidžia vienoje ES valstybėje paskelbtą teismo sprendimą dėl neginčytino reikalavimo lengvai pripažinti ir vykdyti kitoje ES valstybėje. EVR taikymą reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau – Reglamentas). Reglamentas netaikomas Danijai.

Norėdamas gauti vykdomąjį raštą, kreditorius:

1) kreipiasi į skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) ar sutarties įvykdymo ES valstybės teismą dėl sprendimo dėl neginčytino reikalavimo, teisminio susitarimo ar autentiško dokumento pripažinimo EVR;

2) naudodamas standartinę formą ir jei įvykdytos Reglamente nurodytos sąlygos, teismas kreditoriui išduoda EVR pažymėjimą. Reikalavimai, kad dokumentas būtų pripažintas EVR:

a) dokumento dėl bylos iškėlimo ar kvietimo į teismo posėdį skolininkui įteikimas (Reglamento 13-15 str.);

b) privalomas skolininko informavimas (Reglamento 16-17 str.);

c) teismo sprendimo peržiūros išimtiniais atvejais reikalavimo užtikrinimas. Sprendimą paskelbęs teismas, privalo pasiūlyti skolininkui kreiptis su prašymu peržiūrėti sprendimą, kai bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą ir ne dėl skolininko kaltės dokumentas buvo įteiktas netinkamu laiku, nesuteikiant jam galimybės pasiruošti gynybai; užginčyti reikalavimą skolininkui sutrukdė force majeure (nenugalimos jėgos) arba nepaprastosios aplinkybės, susidariusios ne dėl jo kaltės (Reglamento 19 str.).

3) kreditorius kompetentingoms ES valstybės vykdančiosioms institucijoms pateikia:

a) sprendimo, teisminio susitarimo ar autentiško dokumento kopiją (Reglamento 20 str. 2 d. a) punktas);

b) EVR pažymėjimo kopiją (Reglamento 20 str. 2 d. b) punktas);

c) jei reikia, EVR pažymėjimo nuorašą arba vertimą (Reglamento 20 str. 2 d. c) punktas).

Vykdymo procedūros atliekamos vadovaujantis ES valstybės, kurioje vykdomas teismo sprendimas, teisės aktais (Reglamento 20 str. 1 d.).

Taigi jei skolininko skola susidarė Lietuvoje, kreditorius gali kreiptis išduoti EVR į atitinkamą Lietuvos teismą. Gavęs EVR, kreditorius ES valstybės, į kurią yra išvykęs skolininkas, kompetentingoms vykdančiosioms institucijoms pateikia EVR, teismo sprendimo kopiją ir, jei reikalinga, dokumentų vertimus.

Tam, kad EVR būtų efektyvi ir veiksminga priemonė skolos išieškojimui, kreditorius turi žinoti, į kurią ES valstybę yra išvykęs skolininkas ir jo tikslią gyvenamąją vietą toje ES valstybėje. Priešingu atveju, gali kilti sunkumų skolininkui įteikiant dokumentus. Tuo atveju, jei kreditorius žino ar bent numano, kurioje ES valstybėje gali būti skolininkas, kreditorius gali pateikti ES valstybės, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas, gyventojų registrą tvarkančioms institucijoms prašymą dėl skolininko gyvenamosios vietos nustatymo. Kreditorius taip pat turi pridėti EVR ir kitus dokumentus, kad tinkamai pagrįstų savo prašymą.

Žymos: , , ,

Lietuvos transporto įmonių ir jos vairuotojų teisiniai ginčai: atsakomybė už nelegalių asmenų gabenimą JK

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Plačiau

Vairuotojo darbdaviui atlygintina turtinė žala

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis. Darbuotojo teisių ir interesų svarba teismų praktikoje įžvelgiama daugelyje situacijų, viena jų – sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.Įprastai žalą atlygina ją padaręs asmuo, tačiau darbo funkcijas vykdančio darbuotojo veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą privalo atlyginti ne pats darbuotojas, o jo darbdavys, […]

Plačiau

Saugumo užtikrinimas transporto priemonėje

Nepaisant netylančių kalbų apie būtinumą užtikrinti transporto priemonės saugumą, iki šiol pasitaiko atvejų, kai krovinio gabenimas į Jungtinę Karalystę pasibaigia administracine bauda už nelegalių asmenų gabenimą.

Plačiau
Žemėlapis