Valdžia paliko turistus gintis vienus

Advokatas Mindaugas Šimkūnas konsultavo leidinį „Lietuvos žinios“ dėl Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių turisto teises, kelionių agentūros bei organizatoriaus pareigą tinkamai įvykdyti sutartį – organizuoti turistinę kelionę.

Jeigu turistas sumokėjo už kelionę agentūrai, o ši bankrutavo, bet gauto avanso kelionių organizatoriui nepervedė ir šis atsisako suteikti turistui kelionių organizavimo paslaugą – tai jis yra neteisus. Jis yra kelionių organizavimo paslaugos šalis, todėl atsakomybė už paslaugos nesuteikimą tenka jam.

Kelionių agentūra yra paties organizatoriaus pasirinktas tarpininkas parduoti paslaugas. Už tokio tarpininko pasirinkimą atsakomybė turėtų tekti būtent kelionių organizatoriui. Ne turistas pasirinko kelionių agentūrą, bet kelionių organizatorius. Todėl jam ir tenka rizika negauti pinigų iš tarpininko už parduotas turistines keliones. Pasirinkto agento bankrotas neatleidžia kelionių organizatoriaus nuo sutartinės pareigos surengti turistinę kelionę.

Pinigus sumokėjęs turistas paslaugos gali reikalauti tik iš kelionių organizatoriaus. Pagal Turizmo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, kelionių agentūra turi tik pareigą suteikti visą informaciją turizmo paslaugų vartotojams bei tinkamai sudaryti sutartis su jais. Vadinasi, kelionių agentūra prisiima tokią atsakomybę.

Painiavos ir prieštaros išdėstytai teisinei pozicijai suteikia įstatymo 8 straipsnis, reglamentuojantis kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų privalomąjį draudimą. Kelionių agentūra privalo apsidrausti, laiduoti arba garantuoti ir užtikrinti, kad jos nemokumo atveju turistui būtų grąžinta pinigų suma, atitinkanti nesuteiktų paslaugų kainą, jei kelionės organizatorius negalės įvykdyti prievolės turistui, nes kelionių agentūra nesumokėjo pinigų kelionių organizatoriui.

Tačiau čia cituotą įstatymo nuostatą galima paaiškinti taip, kad ja reglamentuojamas privalomas draudimas ar kitas prievolės įvykdymo užtikrinimas. Šis prievolių užtikrinimas reikalingas kelionių organizatoriui – draudikas ar kitas prievoles užtikrinantis subjektas išmokės sumas turistui, pastarasis nereikalaus atsakomybės už nesurengtą kelionę. Tačiau nesant prievolių užtikrinimo kelionių agentūros bankroto atveju – ar kelionių organizatorius atleidžiamas nuo turizmo paslaugų sutarties vykdymo?

Visais atvejais, bankrutavus kelionių agentūrai, dvišalė turizmo paslaugų sutartis turėtų būti vykdoma. Nei Civilinis kodeksas, nei Turizmo įstatymas nenumato kelionių organizatoriaus teisės atsisakyti ir nevykdyti sutarties dėl to, kad negavo užmokesčio iš bankrutavusio kelionių agento.

Žymos: , , ,

Multimodalinis krovinių pervežimas – vežėjas vienas, atsakomybės skirtingos

Pasaulinėje krovinių gabenimo praktikoje, kai krovinio pervežimui yra pasitelkiamos kelios transporto rūšys, tokiam procesui apibūdinti yra vartojama skirtinga terminologija – „multimodalinis pervežimas“, „intermodalinis pervežimas“ ar „kombinuotasis pervežimas“.

Plačiau

Vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimas – skirtinga didelio neatsargumo samprata vežimo ir draudimo santykiuose

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Plačiau

Kaip įsteigti transporto įmonę?

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 7 str. 2 d. vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti krovinius. Tad pirmiausia reikia pasirinkti veiklos formą ir įsteigti įmonę, kurios veiklos tikslas būtų verstis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Lietuvoje populiarios įmonių formos yra individuali įmonė, mažoji bendrija, akcinė bendrovė. Bet populiariausia vis tik būtų uždaroji akcinė bendrovė.

Plačiau
Žemėlapis