Dėl vairavimo ir poilsio režimo – kasdienio vairavimo trukmės pagal Europos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 apskaičiavimo

2011-08-16 Valstybinė kelių transporto inspekcija pranešė, jog Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse būtų vienodai suprantama ir skaičiuojama vairuotojo kasdienio vairavimo trukmė, 2011 m. birželio 7 d. priėmė Komisijos įgyvendinimo sprendimą K(2011)3759 dėl kasdienio vairavimo trukmės apskaičiavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006.

Remiantis minėtu Europos Komisijos sprendimu, vairuotojų darbo ir poilsio režimą kontroliuojančioms valstybių narių priežiūros institucijoms skaičiuojant vairavimo laikotarpį, kasdienio vairavimo trukmė turėtų būti baigiama skaičiuoti, kai prasideda mažiausiai septynių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpis. Paskesnė kasdienio vairavimo trukmė pradedama skaičiuoti, kai pasibaigia šis mažiausiai septynių  valandų poilsio laikotarpis.

Valstybinė kelių transporto inspekcija pranešime taip pat nurodė, jog taikant Europos Komisijos rekomenduotą skaičiavimo metodą, sumažės sumuojama kasdienio vairavimo trukmė, jeigu vairuotojas nepasinaudojo nustatytu kasdienio poilsio laikotarpiu ir vairavo transporto priemonę. Tokiu atveju vairuotojas bus padaręs ne tokį sunkų pažeidimą, todėl bus taikoma mažesnė sankcija negu iki šiol.

Nepaisant gana lakoniškai nurodytos informacijos, ne vienam vairuotojui ar vežimo įmonės vadovui iškilo klausimas, kuo pasikeitusi kasdienio vairavimo skaičiavimo metodika konkrečiai yra naudinga vežėjui.

Atsakymas į šį klausimą gana paprastas. Kaip jau minėta ir pačiame Valstybinės kelių transporto inspekcijos pranešime, iki Europos Komisijos sprendimo nustatytos naujoviškos skaičiavimo metodikos beveik visų Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, pareigūnai kasdienio vairavimo trukmę nustatydavo sumuodami vairuotojo vairavimo trukmę tol, kol neprasidėdavo mažiausiai devynių valandų nepertraukiamas kasdienio poilsio laikotarpis. Vadovaujantis vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą reglamentuojančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2006, devynių valandų nepertraukiamas kasdienio poilsio laikotarpis yra minimali kasdienio poilsio trukmės riba. Tuo tarpu reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnio k) punkte kasdienio vairavimo trukmė apibrėžta kaip: „visa sudėta vairavimo trukmė nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio“. Būtent todėl dauguma valstybinės priežiūros institucijų, turėdamos omenyje kasdienio vairavimo trukmės apibrėžimą, sumuodavo vairuotojo per kelis vairavimus išdirbtas valandas iki vairuotojo nepertraukiamo kasdienio poilsio laikotarpio, taip kaip jis yra apibrėžtas reglamente, pradžios.

Taikant tokią sumavimo metodiką, mažesnis nei devynių valandų nepertraukiamas poilsis (tarkime kad ir 8:59 val. poilsis) nebūdavo laikomas pakankamu, todėl vairuotojo tolesnis vairavimas būdavo prilyginamas darbo tęsimui ir atitinkamai sumuojamas į iki netinkamo poilsio paskaičiuotą kasdienio vairavimo trukmę. Atsižvelgiant į tai, neretai pasitaikydavo atvejų, kai vairuotojui padarius kad ir minimalų kasdienio poilsio trukmės pažeidimą (tarkime, vietoj minimalaus (tris kartus per savaitę leidžiamo) devynių valandų poilsio pailsėjus „tik“ 8:59 val.), sumuojant iki tokio poilsio ir po poilsio atidirbtą vairavimo laiką, kasdienio vairavimo trukmė tapdavo ženkliai viršijanti reglamentuojamą kasdienio vairavimo trukmę. Pažymėtina, jog kasdienio vairavimo trukmė negali trukti ilgiau nei 9 val., ir tik ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausia iki 10 val. (reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 straipsnio 1 dalis).

Gi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1425 straipsnyje administracinės nuobaudos sankcijos ribos už nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimą priklauso nuo vairavimo trukmės viršijimo ilgio. Pavyzdžiui, administracinė atsakomybė už nustatytos vairavimo trukmės be pertraukos ar kasdienio vairavimo trukmės pažeidimą prasideda nuo vairavimo trukmės be pertraukos ar kasdienio vairavimo trukmės viršijimo daugiau kaip 30 minučių, bet ne daugiau kaip 1 valandą – sankcijos ribos nuo100,00 Lt iki 200,00 Lt; ir didžiausia atsakomybė nustatyta už vairavimo be pertraukos trukmės ar kasdienio vairavimo trukmės viršijimą daugiau kaip keturias valandas – sankcijos ribos nuo 750,00 Lt iki 1.000,00 Lt.

Tuo tarpu ATPK 1426 straipsnyje už kasdienio poilsio trukmės pažeidimą vairuotojams administracinė atsakomybė pradedama taikyti tik tuo atveju, jei nustatomas ne mažesnis kaip 1 valandos kasdienio poilsio trukmės pažeidimas.

Nepaisant to, Valstybinei kelių transporto inspekcijai bei daugumai kitų Europos Sąjungos priežiūros institucijų taikstant iki Europos Komisijos išaiškinimo taikytą sumavimo metodiką, vairuotojui padarius kad ir minimalų (viešosios teisės pažiūriu mažareikšmį) kasdienio poilsio trukmės pažeidimą, jam grėsdavo maksimali nuobauda už nustatytos kasdienio vairavimo trukmės pažeidimą.

Taigi, geroji žinia vežėjams ir vairuotojams yra ta, kad valstybių narių priežiūros institucijoms (įskaitant ir Lietuvos Valstybinę kelių transporto inspekciją) nuo šiol taikant Europos Komisijos rekomenduojamą kasdienio vairavimo trukmės skaičiavimo metodiką, per kelis vairavimus vairuotojo išdirbtos darbo valandos į kasdienio vairavimo trukmę bus sumuojamos tik tuo atveju, kai tarp kelių vairavimų nepertraukiamo poilsio trukmė bus mažesnė nei septynios valandos (o ne kaip anksčiau – devynios valandos). Tokiu būdu bus išvengiama atvejų, kai dėl mažareikšmio poilsio trukmės režimo pažeidimo vairuotojai būtų baudžiami maksimalia nuobauda už kasdienio vairavimo trukmės viršijimą.

Tačiau vairuotojams ir tuo pačiu už vairuotojų instruktavimą atsakingiems asmenims derėtų atkreipti dėmesį, kad reglamentu (EB) Nr. 561/2006 nustatytas vairavimo ir poilsio režimas nepasikeitė, todėl galioja tos pačios vairavimo ir poilsio režimo taisyklės. Be to, turėtina omenyje, kad tarp kelių vairavimų nepertraukiamo poilsio trukmei esant mažesnei nei septynios valandos, kasdienio vairavimo trukmė bus apskaičiuojama taikant analogišką sumavimo metodiką, kelių vairavimų darbo valandas sumuojant į vieną laikotarpį.

Žymos: , ,

Šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisė

Šeimos ir paveldėjimo teisė apima vedybų, skyrybų, santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis bei klausimus dėl mirusio asmens palikto turto paveldėjimo. Mes padedame paruošti, sudaryti ir įregistruoti tokias sutartis. Konsultuojame savo klientus visais šeimos ir paveldėjimo teisės klausimais. Kokiais šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisės klausimais suteiksime jums konsultacijas? Planuojant sudaryti santuoką […]

Plačiau

Ne laiku išduotos tachografo kortelės – ar galima gauti kompensaciją?

Advokatas Mindaugas Šimkūnas su žurnalistu Vadim Volovoj kalbėjosi apie situaciją, kai 2023 m. dėl Lietuvos transporto saugos administracijos uždelsimo išduoti naujos kartos tachografo korteles Lietuvos vežėjai galėjo patirti nuostolių, kas tokius nuostolius galėtų sudaryti, kaip juos apskaičiuoti, taip pat kam ir kokiu būdu būtų galima pareikšti reikalavimus dėl tokių nuostolių atlyginimo. Kviečiame susipažinti su Lietuvos vežėjų sąjungos inetnetinėje svetainėje https://vezejas.eu patalpintu straipsniu šia tema.

Plačiau

Nupirkote naudotą transporto priemonę ir pastebėjote, kad ji turi defektų? Sužinokite, ko galite reikalauti iš pardavėjo

Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų.

Plačiau
Žemėlapis