Komercinio akto reikšmė tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais ginčuose
Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau – SMGS susitarimas) ir LR geležinkelio transporto kodeksas skirtingai reglamentuoja reikalavimų vežėjui pareiškimo tvarką ginčuose, kylančiuose iš krovinių pervežimo geležinkeliais. Vienas iš tokių atvejų – geležinkelio įmonės atliekama komercinio akto išdavimo procedūra, kuri nacionaliniame reglamentavime nenumatyta, tačiau privaloma tarptautiniuose krovinių pervežimuose geležinkeliu.
Kokiais atvejais turėtų būti įforminamas komercinis aktas įtvirtinta SMGS susitarimo 18 str. 1 paragrafe. Tai daroma, pvz., esant daliniam krovinio praradimui, krovinio sugadinimui, gedimui arba dėl kitokių priežasčių pablogėjusios jo kokybės. Dėl komercinio akto įforminimo krovinio gavėjas turi kreiptis į galinę stotį nedelsiant paaiškėjus krovinio pažeidimui, t.y. neiškraudamas ir nekeisdamas krovinio būklės vagone (SMGS susitarimo 18 str. 2 paragrafas), o neakivaizdžių trūkumų atveju ne vėliau kaip per 3 paras, jei pagal galiniame geležinkelyje galiojančias vidaus taisykles tai yra leidžiama (SMGS susitarimo 18 str. 3 paragrafas).
Kokios komercinio akto neįformino pasekmės?
SMGS susitarimo 29 str. reglamentuojama privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareikšti reikalavimus geležinkeliui teisme galima tik tuo atveju, jei geležinkelis atmetė jam SMGS 29 str. nustatyta tvarka pateiktą pretenziją (SMGS susitarimo 30 str. 2 paragrafas). Siuntėjas arba gavėjas dėl prarastos krovinio dalies, sugadinto, sugedusio krovinio arba dėl kitokių priežasčių pablogėjusios jo kokybės geležinkeliui teikdami pretenziją (be kitų minėtame straipsnyje nustatytų dokumentų) turi pridėti prie jos komercinį aktą, kurį gavėjui galinėje stotyje įteikė geležinkelis. Jeigu prie raštiško pretenzijos pareiškimo geležinkeliui nepridėtas komercinis aktas, šis pretenziją grąžina, t.y. jos nenagrinėja. Pretenzijos pareiškimo grąžinimas nereiškia, kad pretenzija atmesta ir nesuteikia teisės krovinio siuntėjui ar gavėjui pateikti geležinkeliui ieškinio teisme (SMGS susitarimo 29 str. 7 paragrafas). Kaip žinia, įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 1 d. 3 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu – ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.) arba bylą nutraukti (CPK 293 str. 2 p).
Lietuvos apeliacinis teismas Civilinių bylų skyriaus 2013-03-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-99/2013 (byloje nustatyta, jog krovinio gavėjas nesilaikė komercinio akto įforminimo procedūros), nurodė, jog vadovaujantis SMGS susitarimo 18 str. ir 29 str. 7 paragrafu, krovinio sugadinimo ar praradimo faktas turi būti patvirtinamas įforminant komercinį aktą: „kadangi vežimo geležinkeliais santykiuose krovinio pažeidimai, atsiradę nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo gavėjui momento, įforminami komerciniu aktu, tai aplinkybės dėl dalies krovinio praradimo ir sugadinimo turi būti įrodinėjamos komerciniu aktu“. Taigi, teismas laikė, jog komercinis aktas yra leistina įrodinėjimo priemonė, Civilinio proceso kodekso 177 str. 4 d. prasme, aplinkybėms, dėl kurių forminamas komercinis aktas (SMGS susitarimo 18 str. 1 paragrafas), patvirtinti. Komerciniame akte esant skirtingoms pažaidoms skirtingos komercinio akto įforminimo aplinkybės yra aprašomos, pvz., esant krovinio sugadinimui: nurodomos aplinkybės, kuriomis nustatytas krovinio sugadinimas; sugadinimo mastas ir charakteris; nurodomos priežastys, dėl kurių krovinys buvo sugadintas ir pan. (Tarnybinės SMGS instrukcijos 16 priedas).
Taigi nuo komercinio akto įforminimo priklauso teisės į gynybą įgyvendinimas.
Visgi komercinis aktas išduodamas ne visais atvejais. Galinė stotis gali atsisakyti įforminti komercinį aktą dėl paties krovinio gavėjo padarytų procedūrinių pažeidimų kreipiantis dėl šio įforminimo arba, jei yra nerealu, kad aplinkybės, dėl kurių forminamas komercinis aktas (krovinio pažaida), atsirado nuo krovinio priėmimo vežti iki jo išdavimo gavėjui momento, jei krovinio masės sumažėjimas neviršija SMGS susitarime nurodytos normos. Pastebėtina, jog galinė stotis gali atsisakyti išduoti aktą tik SMGS susitarimo 18 str. 2 ir 3 paragrafuose apibrėžtais atvejais. Į tokius atvejus, nepatenka aplinkybės, sudarančios pagrindą atleisti geležinkelio įmonę nuo civilinės atsakomybės taikymo (SMGS 23 str. 3 paragrafas). SMGS susitarimo 23 str. 3 paragrafe numatytomis aplinkybėmis galima gintis atmetant pretenziją, bet ne atsisakant įforminti komercinį aktą. Nepagrįsto atsisakymo išduoti komercinį aktą atveju krovinio gavėjas turėtų kreiptis į teismą įpareigojant geležinkelio įmonę jį išduoti arba bent jau pripažinti, jog toks geležinkelio neveikimas buvo neteisėtas.
Komercinio akto įforminimas savaime nereiškia geležinkelio įmonės atsakomybės. Geležinkelio įmonė jį formina tada, kai krovinio pažaidos galėjo atsitikti nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo gavėjui momento (SMGS 18 str. 1 paragrafas), o tokios pažaidos nebūtinai gali atsirasti dėl geležinkelio įmonės veiksmų (pvz., dėl siuntėjo netinkamo krovinio pakrovimo). Tarnybinės SMGS instrukcijos 16 priede nurodyta, jog forminant komercinį aktą prielaidų arba išvadų apie siuntėjo ar geležinkelio kaltę dėl krovinio (bagažo, krovinio bagažo) sugadinimo komerciniame akte rašyti neleidžiama. Vadovaujantis minėta nutartimi, komercinis aktas „yra dokumentas, kuriame užfiksuojamos aplinkybės, galinčios būti geležinkelio įmonės ar krovinio siuntėjo (gavėjo) atsakomybės pagrindas“. Nepaisant to, kad komerciniame akte nustatomos aplinkybės negali būti patvirtinamos kitomis įrodinėjimo priemonėmis, jos gali būti ginčijamos. SMGS susitarimo 18 str. 6 paragrafe taip pat numatyta, jog, jeigu gavėjas nesutinka su komerciniame akte nurodytais duomenimis, jis gali įrašyti savo pastabas dėl tų duomenų, jei tai leidžiama galiniame geležinkelyje galiojančiomis vidaus taisyklėmis.
Taigi komercinis aktas tarptautinio krovinių pervežimo geležinkeliais santykiuose yra SMGS susitarime apibrėžtais atvejais ir tam tikra nustatyta tvarka įforminamas dokumentas, esantis leistinu įrodymu, patvirtinant vežimo sutarties šalims reikšmingų aplinkybių egzistavimą (krovinio trūkumą, sugadinimą ir pan.).
