Dėl baudos už piktnaudžiavimą teise inicijuoti bankroto bylą

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Ieškinys pateikiamas teismui laikantis materialinės ir procesinės teisės reikalavimų – suformulavus materialinį teisinį reikalavimą, sumokėjus žyminį mokestį ir kt.

Įmonių bankroto įstatymas numato, jog kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį teisme ir dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Suprantama, kai jis tai daro po to, kai prisiteisė skolą, o teismo sprendimą vykdančiam antstoliui nepavyko rasti turto ir priverstinai įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau tokią teisę kreditorius turi ir suėjus 30 dienų po įspėjimo apie tai, kad su tokiu ieškiniu kreipsis, jei skolininkas prievolės neįvykdys geruoju. Kaip pasirinkti, kuris pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas ir iš vis – ar toks pasirinkimas yra laisvai galimas?

Tarp šių dviejų kreditoriaus ieškinių – ieškinio dėl skolos (darbus, paslaugas, prekes) priteisimo ir ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo – yra aiški takoskyra. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bankroto bylos iniciavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Bankroto bylos iniciavimas yra kraštutinis kreditoriaus teisių gynimo būdas, todėl juo turėtų būti naudojamasi tik tai atvejais, kai įprastinės skolos išieškojimo priemonės jau buvo neveiksmingos arba kreditorius iš anksto turi rimtą pagrindą manyti, kad įprastinės skolos išieškojimo priemonės bus neveiksmingos, nes skolininkas yra nemokus. Bankroto bylą inicijuojantis asmuo turi būti sąžiningai ir pagrįstai įsitikinęs, jog skolininkas neatsiskaito su juo ne dėl to, kad ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę, o todėl, kad negali atsiskaityti – yra nemokus. Priešingai, jei ieškovas bankroto byloje neturi rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu arba panaudoja bankroto procedūrą kaip skolos išieškojimo priemonę arba žino skolininką turint jam pretenzijų ar žino skolininko nesutikimo su ieškovo kreditoriniu reikalavimu argumentus, toks ieškovas piktnaudžiauja bankroto bylos iniciavimo teise.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Bankroto bylos iniciavimas itin varžo skolininko interesus ir sukelia jam daug nepatogumų. Kai į teismą kreipiamasi ne siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą tiesę, bet siekiant sukurti nepatogumų kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą kituose teisiniuose santykiuose, daryti įtaką kitos šalies komerciniam ar asmeniniam elgesiui, bankroto procedūra naudojama ne pagal paskirtį. Toks elgesys, nors išoriškai ir atrodo teisėtas, turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą teise.

Nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui (šiuo atveju ieškovui) iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skirta kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (atsakovui). Kai toks atsakovas pareiškia reikalavimą dėl piktnaudžiavimu teise padarytų nuostolių atlyginimo, byloje dalyvaujančio asmens naudai paskirta bauda įskaitoma į priteistą nuostolių sumą.

Žymos: , , , , ,

Vykdomos sutarties modifikavimas teismo tvarka

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu. Tačiau tam tikrais atvejais […]

Plačiau

Naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas kreditorius verčia būti budriais

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas griežtai nustato nemokumo procedūrų terminus, jų skaičiavimo tvarką, todėl nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procesai turėtų vykti sklandžiau ir operatyviau.

Plačiau

LAT pasisakė dėl viršvalandinio darbo, už kurį mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis, įrodinėjimo

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti priteisiamas, jeigu byloje nustatoma tokių faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus; 3) iš esmės yra galimi tik išimtinais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui […]

Plačiau
Žemėlapis