Dėl naujų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų
Nuo 2008-07-01 įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) pakeitimai. Nauja Įstatymo redakcija sugriežtina įmonės vadovo, savininkų, kitų darbuotojų atsakomybę už įstatymų pažeidimus, priskiria daugiau pareigų veikti įmonei esant nemokiai.
Pagal ĮBĮ 8 str. 4 d. įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, turi prievolę padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 6.249 str. nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Pagal ĮBĮ 10 str. kreditorius įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, ne didesnę kaip dešimt tūkstančių litų, kuri yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Tuomet bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėjęs numatytą sumą, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
Pagal ĮBĮ 9 str., jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per 5 dienas nepateikia teismui reikalaujamų įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą.
Remiantis ĮBĮ 9 str. teismas gali įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą. Teismas gali kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo ar su jais nutrauktos civilinės sutartys per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos.
Remiantis ĮBĮ 10 str. bankroto bylos iškėlimo teisme metu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą. Tas pats straipsnis nurodo, jog teismas arba teisėjas asmeniui, trukdžiusiam administratoriui atlikti veiksmus, gali taip pat skirti iki 10 tūkstančių litų baudą.
ĮBĮ 10 str. numato, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jei šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
Išvados:
1. Inicijuojant bankroto bylą pačiam įmonės vadovui ar savininkui, iš anksto pasiruošiama reikiama rašytinė medžiaga, išvengiama netikėtumų, neaiškumų, trumpų teismo nustatytų terminų, bereikalingo kvietimo į teismą, t.y. situacija yra labiau valdoma paties pareiškėjo.
2. Inicijuojant bankroto bylą pačiam įmonės vadovui ar savininkui, išvengiama civilinės atsakomybės (baudų sumokėjimo ir žalos atlyginimo)ir specialios teisės eiti vadovo pareigas atėmimo.
3. Kreditoriui, inicijuojančiam įmonei bankroto bylą, jo patirtos išlaidos bus atlygintos bankrutuojančios įmonės vadovo ir savininkų sąskaita solidariai.
