Fizinio asmens bankrotas – išeitis iš padėties?
Ilgai lauktas ir daug diskusijų sukėlęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – įstatymas) įsigalioja jau nuo šių metų kovo 01 d. Bet ar daug Lietuvoje pagrindinių turtinių interesų vietą turinčių fizinių asmenų sugebės pasinaudoti šia „galimybe“, ar bankroto procedūras bus paprasta įgyvendinti ir, pagaliau, kokios bus jų teisinės pasekmės?
Priimti sprendimą bankrutuoti ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą gali tik pats fizinis asmuo. Kitaip nei juridinių asmenų bankroto procese, kur kreiptis į teismą dėl bylos iškėlimo be įmonės administracijos vadovo, savininko (savininkų), likvidatoriaus, taip pat gali kreditoriai – įmonės darbuotojai, mokesčių administratorius, VSDFV, bankai, garantiniai fondai bei kiti kreditoriai. Todėl niekas negalės nesąžiningai pagrasinti fiziniam asmeniui bankroto procesu.
Tiek pagal bankroto bylos iniciatyvos teisę, tiek pagal procedūros tikslus, fizinio asmens bankrotas panašus į įmonių restruktūrizavimo procesą. Teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi fiziniai asmenys, kurių skoliniai įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (MMA), skoliniai įsipareigojimai turi būti pradelsti ir fizinis asmuo turi būti nepajėgus jų įvykdyti. Pagal šiandienos reglamentavimą, kritinė pradelstų skolinių įsipareigojimų suma – 25.000,0 Lt (2012-12-19 LRV nutarimu Nr. 1543 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 1.000,00 litų). Tokių, formaliai atitinkančių reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo, fizinių asmenų turėtų būti daug, kadangi į pradelstų skolinių įsipareigojimų sumą įskaičiuojamos ir ankstesnės, iki įstatymo įsigaliojimo susidariusios skolos. Fizinių asmenų, kuriems iškeltos bankroto bylos, vardai ir pavardės bus skelbiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (tikėtina, jog tai bus Įmonių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos) interneto svetainėje.
Teismas neiškels bankroto bylos fiziniams asmenims, kurie tapo nemokūs dėl nesąžiningai sudarytų sandorių ar kitų nesąžiningų veiksmų. Taigi, įstatymu negalės pasinaudoti asmenys, kurie būdami juridinio asmens dalyviais jau bandė nesąžiningai išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo (CK 2.50 str. 3 d.), buvo sudarę kreditorių teises pažeidusių sandorių (CK 6.66 str. 1 d.), įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas nesilaikė sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.). Negalės bankrutuoti fiziniai asmenys, kurių nemokumo priežastimi buvo jų žalingi įpročiai (piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, azartiniai lošimai ir pan.), taip pat fiziniai asmenys, kurie buvo nubausti už kai kuriuos nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai (kreditorinis sukčiavimas, skolininko nesąžiningumas, nusikalstamas bankrotas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, aplaidus ir apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir teistumas neišnykęs, kai minėti nusikaltimai tapo tų asmenų nemokumo priežastimi. Įdomu, kad nuteisti už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turtinės žalos padarymą apgaule, kitus nusikaltimus, asmenys galės pasinaudoti bankroto teise.
Kitaip nei įmonių bankroto atveju, įstatyme numatyta tik teisminė bankroto procedūra. Apie ketinimą kreiptis į teismą fizinis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu pranešti visiems kreditoriams. Jei fizinis asmuo turi vieną kreditorių, tarkime, komercinį banką, komentuojamas reikalavimas nesunkiai įvykdomas. Bet jei kreditorių daug, visų jų informavimas jau – šioks toks kanceliarinis darbas. Nors žyminis mokestis bankroto bylose nemokamas, teisinė pagalba, bent jau rengiant dokumentus teismui, daugeliui tikriausiai bus reikalinga. Fizinis asmuo neprivalo siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros, tačiau pastarojo dalyvavimas procese yra privalomas. Taigi, bus reikalingos lėšos ne tik bankroto procedūroms atlikti, bet ir atlyginimui bankroto administratoriui mokėti. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančio fizinio asmens visų rūšių lėšų. Gavęs informaciją apie depozitinės sąskaitos atidarymą, fizinis asmuo kiek įmanoma greičiau turi ten pervesti bankroto procedūroms atlikti reikalingas lėšas. Bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, įvertinant bankroto procedūrų kiekį, sudėtingumą, parduodamo fizinio asmens turto rūšį ir jo kiekį, ar fizinis asmuo bankroto bylos laikotarpiu vykdo individualią veiklą ir/ar ūkinę veiklą.
Teismo nutartyje iškelti bankroto bylą yra nurodoma pinigų suma, kurią administratorius gali naudoti fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismo tvirtinamame plane nurodomi fizinio asmens būtinieji poreikiai, išvardinant konkrečias reikmes, ir būtiniesiems poreikiams numatomos išlaidos bankroto proceso metu. Taigi, bankrutavusio fizinio asmens pinginės lėšos ir būtinieji poreikiai bus kontroliuojami – fizinis asmuo disponuos lėšomis, esančiomis vienoje sąskaitoje kredito įstaigoje; bankroto administratorius disponuos fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis, tvarkys visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą.
Bankroto bylą iškėlęs teismas nustato fiziniam asmeniui terminą pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą. Bankroto administratorius gali padėti fiziniam asmeniui rengti plano projektą ar jo pakeitimų projektą, tačiau plano projekto parengimo pareiga tenka pačiam fiziniam asmeniui. Šiame plane turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų. Žinoma, nemokumo priežastimi negali būti jau minėtos ir įstatyme įtvirtinos išimtys, kurioms esant bankroto byla negali būti iškelta. Plane nurodomos kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos. Fiziniam asmeniui ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatomų lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 736 str. nurodyta, jog išieškant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų. Kreditorių susirinkimas sprendžia dėl pritarimo plano projektui, o teismas – dėl jam pateikto projekto patvirtinimo. Fizinis asmuo atsako už plano įgyvendinimą. Jei fizinio asmens lėšų nepakanka plane nustatytiems mokėjimams atlikti, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą ir siūlo svarstyti galimybę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
Kol teismas neišsprendė klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo, fiziniam asmeniui draudžiama atlikti veiksmus ar sudaryti sandorius, kurie pablogintų jo turtinę būklę ar pakenktų kreditorių interesams. Iškėlus bankroto bylą, fizinio asmens turtu, depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja bankroto administratorius. Jis atlieka plane numatytus mokėjimus kreditoriams. Be to, jis patikrina fizinio asmens sandorius, galėjusius turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, sudarytus per ne trumpiau kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Atlikdamas savo funkcijas bankroto administratorius turi teisę gauti iš fizinio asmens visus su jo bankroto procesu susijusius dokumentus, kiti asmenys privalo jam pateikti informaciją apie fizinio asmens turtą ir pajamas. Gavęs su fiziniu asmeniu gyvenančių asmenų sutikimą administratorius turi teisę apžiūrėti fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Tiek teismas ir kreditoriai, tiek pats fizinis asmuo privalomai informuojami apie plano vykdymo eigą. Plano vykdymo eigos ataskaitą administratorius privalo pateikti ne rečiau kaip kartą per pusę metų.
Bankroto proceso metu fizinis asmuo privalo visus gautus grynuosius pinigus, kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį (šiandien tai būtų 65,00 Lt, kadangi galioja 2008-12-30 LRV nutarimu Nr. 1366 patvirtinta 130,00 Lt dydžio bazinė socialinė išmoka), įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje. Teismui patvirtinus planą, fizinis asmuo privalo jame nustatyta tvarka pervesti lėšas į bankroto administratoriaus tvarkomą depozitinę sąskaitą, iš kurios yra atsiskaitoma su kreditoriais bei administratoriumi už jo teikiamas paslaugas. Įstatymas numato, jog su kreditoriais turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip kartą per pusmetį, o su administratoriumi už teikiamas paslaugas – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Fizinis asmuo taip pat privalo pranešti bankroto administratoriui apie pasikeitusią finansinę būklę ar gyvenamąją vietą. Be to, fizinis asmuo, žinoma, privalo dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones. Jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį arba jeigu fizinis asmuo nevykdo kitų įstatymo nustatytų reikalavimų, administratorius ir kreditorius gali kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Jeigu plane nurodytos priemonės neįgyvendinamos, teismas fizinio asmens bankroto procedūrą taip pat gali nutraukti. Tokiems asmenims bankroto bylą bus galima iškelti ne anksčiau kaip po 10 metų nuo bankroto proceso nutraukimo.
Įstatymas numato, jog fizinio asmens bankroto byloje patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas negali būti įgyvendinamas ilgiau nei 5 metus. Jam pasibaigus, pasirašomas ir pateikiamas teismui plano įgyvendinimo aktas. Aktą gavęs teismas priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti, priklausomai nuo to, ar planą fiziniam asmeniui pavyko įgyvendinti. Fizinio asmens bankroto procesą baigus, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai – nurašomi, išskyrus tuos, kurie negali būti nurašomi. Bankroto procedūra taip pat baigiama tais atvejais, kai fizinis asmuo anksčiau laiko patenkina kreditorių reikalavimus, kai paaiškėja, kad asmuo gali ir ateityje galės įvykdyti skolinius įsipareigojimus arba kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų.
Matyti, jog fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą nėra taip paprasta. Įstatymas įtvirtina saugiklius, užkertančius kelią nesąžiningiems asmenims tokia procedūra piktnaudžiauti prieš kreditorius. Žinoma, norėtųsi, kad jų būtų daugiau. Tarkime, fizinis asmuo neblaivus padarė nusikaltimą ir padarė žalos. Galbūt pavyks „pritempti“ prie to, kad bankroto bylos kelti negalima dėl žalingų įpročių. O jei nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų? Į tokią situaciją galima pakliūti ir dėl kitokių priežasčių – jei žalos padaroma eismo įvykio metu, materialinės atsakomybės pareikalaujama iš darbuotojo, sudariusio visiškos materialinės atsakomybės sutartį, iš asmens priteisus dėl nusikaltimo kilusios neturtinės žalos atlyginimą ir pan. Žinoma, bankroto bylai iškelti vien tik fizinio asmens iniciatyvos nepakanka. Reikšmingą vaidmenį čia vaidina ir jo kreditoriai. Būtent jie pirmiausia sprendžia, ar fizinio asmens rengtame plane nurodytos priemonės ir būdai kreditorių reikalavimams patenkinti ir fizinio asmens mokumui atkurti yra pakankamos. Prieš teikdamas šį planą patvirtinti teismui fizinis asmuo privalo gauti kreditorių pritarimą. Planą, kuriam kreditoriai nepritarė, teismas gali patvirtinti tik įstatyme numatytais išimtiniais atvejais. Savo ruožtu, nepateikus plano teismui, bankroto byla – nutraukiama. Ji taip pat gali būti nutraukta ir tuo atveju, kai fizinis asmuo nevykdo teismo patvirtinto plano – neatsiskaito su kreditoriais. Taigi kreditoriams ir teismui teikiamas planas – sudėtingas dokumentas, kuriame reikia suderinti tiek fizinio asmens, tiek jo kreditorių interesus. Kurie, turint omenyje aplinkybes, yra visiškai priešingi. Neatmestina, jog tokiam dokumentui parengti gali tekti kreiptis specialių žinių turinčius asmenis. Tai, vėlgi, reikštų papildomas išlaidas greta aukščiau jau minėtų teisininkams bei bankroto administratoriui. Bankroto bylą iškėlus, skolos, taip tariant, „nenusirašys“. „Nurašoma“ skolos dalis iš esmės priklausys tik nuo kreditorių, su kuriais fiziniam asmeniui reikės susitarti. Galiausiai, likusią skolos dalį grąžinti reikės. Čia aktyvūs turės būti tiek fizinis asmuo, tiek bankroto administratorius. Fiziniam asmeniui teks dirbti, kelti kvalifikaciją, ieškoti geriau apmokamo darbo ir, žinoma, grąžinti plane numatytas skolas, nors pačiam lėšų bus palikta tik būtiniausiems poreikiams patenkinti. Tuo metu bankroto administratorius imsis parduoti fizinio asmens turtą, peržiūrės jo sudarytus sandorius, disponuos depozitinėje sąskaitoje esančiomis fizinio asmens lėšomis, iš kurių bus atsiskaitoma su kreditoriais. Pažymėtina, kad administratorius atstovaus ne vien fizinio asmens, bet ir kreditorių interesus. Todėl nereikėtų tikėtis, kad bankroto administratorius „užmerks“ akis prieš tam tikras aplinkybes, kurios pažeidžia kreditorių interesus. Kitaip tariant, fizinis asmuo ne vienerius metus gyvens prižiūrimas administratoriaus ir kreditorių. Esant bankroto bylos nutraukimo grėsmei dėl plano nevykdymo, jo įgyvendinimas bus svarstomas kreditorių susirinkime. Turint omenyje bankroto procedūrai reikalingas papildomas investicijas, aplinkybę, jog skolas (kažkokią jų dalį, jei tam pritars kreditoriai), grąžinti reikės, tą, kad skolininko turtu disponuos administratorius, manytina, jog kiekvienu individualiu atveju reikėtų įvertinti, ar ne paprasčiau, greičiau ir pigiau būtų susitarti su kreditoriumi dėl sąlygų, kuriomis toliau bus vykdomos prievolės.