Užduotys darbdaviams įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui
Jeigu vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, šioje įmonėje privalo būti sudaryta darbo taryba – nustato naujasis Darbo kodeksas (DK 169 str. 1 d.). Darbo tarybos sudarymo prievolė, arba kaip gražiai rašoma Darbo kodekse, „iniciatyva“, tenka darbdaviui. Ir tokios iniciatyvos demonstravimas nebe už kalnų. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas reikalauja, jog iki 2017 metų gruodžio 31 d. darbdaviai sudarytų darbo tarybų rinkimų komisijas.
Rinkimų komisiją iš 3-7 narių sudaro darbdavys savo įsakymu. Atrodytų, tiek čia to darbo prieš Naujuosius Metus. Bet rinkimų komisijoje darbdavio administracijos pareigūnų gali būti ne daugiau kaip trečdalis šios komisijos narių, todėl reikės pagalvoti ir apie likusias kandidatūras. Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, rinkimų komisijos nariams mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbdavys taip pat suteikia darbo tarybų rinkimų materialinį techninį aprūpinimą. Visu tuo reiktų iš anksto apsirūpinti.
2018 metų pradžia taip pat turėtų būti intensyvi, bent jau darbo tarybos rinkimų komisijos veiklos aspektu. Rinkimų komisija turi susirinkti į pirmąjį posėdį ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jos sudarymo dienos, taigi vėliausiai, sausio 07 d., ir paskirti darbo tarybos rinkimų datą, kuri negali būti vėlesnė kaip du mėnesiai nuo rinkimų komisijos sudarymo dienos, taigi, vėliausiai, vasario 28 d. Po šių dviejų mėnesių beliks tik viena užduotis – per tris dienas nuo rinkimų rezultatų nustatymo dienos viešai paskelbti rinkimų rezultatus.
Tačiau per tuos du žiemos mėnesius rinkimų komisija turi atlikti daug darbų ir parengti daug dokumentų. Pagal įsigaliojusį reglamentavimą, preliminariai jie (dokumentai) galėtų būti tokie (neįskaitant darbdavio įsakymo sudaryti rinkimų komisiją): rinkimų komisijos pirmojo posėdžio protokolas; skelbimas dėl kandidatų į darbo tarybos narius registracijos; rašytinio pasiūlymo dėl kandidato į Darbo Tarybos narius forma; kandidatų į Darbo Tarybos narius registracijos lapas; kandidatų į Darbo Tarybos narius registracijos galutinis sąrašas (turi būti sudarytas ne vėliau kaip iki vasario 14 d.); sprendimas dėl papildomo laiko papildomiems kandidatams siūlyti (jeigu reikia); Darbo Tarybos rinkimų balsavimo biuletenis; darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti Darbo Tarybos rinkimuose, sąrašas (jame, tikėtina, darbuotojai galės pasirašyti apie balsavimo biuletenių gavimą, todėl atskiro sąrašo nereiks); Darbo Tarybos rinkimų protokolas; skelbimas dėl rinkimų į Darbo Tarybą rezultatų.
Reiktų pažymėti, kad visa šita darbdavio iniciatyva priklauso nuo vidutinio darbdavio darbuotojų skaičiaus, kuris buvo 2017 m. liepos 01 d. Į šį skaičių nepatenka trijų mėnesių įmonėje (tame tarpe filialuose, atstovybėse, struktūriniuose organizaciniuose padaliniuose ir kitose darbovietės) neišdirbę darbuotojai. Kaip turėtų pasielgti darbdavys, jeigu tarkime, 2017 m. gruodžio 31 d. vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius būtų devyniolika? Darbo kodeksas į šį klausimą tiesiogiai neatsako. Tikėtina, kad darbdavio iniciatyva būtų nebereikalinga. Tačiau devyniolika darbuotojų turintis darbdavys turėtų organizuoti visuotinį darbuotojų susirinkimą ir jame išrinkti darbuotojų patikėtinį.
Darbo kodekso įgyvendinimo, taigi, ir darbo tarybos rinkimo, stebėseną atlieka Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Darbo įstatymų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų (ANK 96 str. 3 d.). Beje, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, tos pačios valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai (ANK 589 str. 58 p.).
Ar gali darbo taryba likti neišrinkta? Taip, darbo tarybos rinkimai gali būti laikomi ir neįvykusiais. Pagal reglamentavimą tai gali nutikti bent dviem atvejais – jeigu kandidatų skaičius lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių ir per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius (a), jeigu darbo tarybos rinkimuose dalyvavo pusė arba mažiau rinkimų teisę turinčių darbuotojų (b). Bandymas pasiteisinti neįvykusiais rinkimais, jų net nepradėjus organizuoti, matyt, būtų nieko vertas. Pirmiausia dėl to, kad įmonė turėtų turėti visų neįvykusių rinkimų rinkimų komisijos sudarymo, rinkimų organizavimu ir vykdymo dokumentus. Antra, teks rengti naujus arba pakartotinius darbo tarybų rinkimus.
