Transporto priemonių draudikų biuras ir toliau turės įrodinėti visas užsienio valstybėje autoįvykį padariusių neapsidraudusių asmenų atsakomybės sąlygas

2017 m. birželio 15 d. sprendimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio mėn. kreipimąsi pateikė prejudicinį išaiškinimą dėl Europos Bendrijos teisės normų, susijusių su nacionalinio draudikų biuro regresinio reikalavimo į savo buveinės kilmės asmenį įgyvendinimu, aiškinimo ir taikymo.

Taip vadinama žaliosios kortelės sistema yra pagrįsta joje dalyvaujančių valstybių tarpusavio susitarimu, pagal kurį kiekvienos šalies vairuotojų civilinę atsakomybę draudžiančių draudikų bendromis lėšomis įsteigtiems nacionaliniams draudimo biurams yra numatyta pareiga administruoti draudiminius įvykius dėl eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos tuo atveju, kai žalą padariusio vairuotojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta ar negaliojo. Išmokėjęs draudimo išmoką nacionalinis draudimo biuras įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingojo už autoavarijos metu padarytą žalą automobilio registracijos valstybės draudimo biurą, kuris savo ruožtu įstatymo nustatytais atvejais turi teisę regresinį reikalavimą nukreipti į atsakingąjį už autoįvykį vairuotoją. Vienas dažniausių praktikoje pasitaikančių įstatymo numatytų tokių atvejų – vairuotojo užmaršumas, kuomet transporto priemonė nėra laiku apdraudžiama transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Atgręžtinio reikalavimo teisę įgyvendinantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Lietuvos draudikų biuras), reikalaudamas iš vairuotojo atlyginti užsienyje autoįvykiu padarytą ir Lietuvos draudikų biuro tos šalies draudikų biurui kompensuotą žalą, tiek reikšdamas pretenzijas vairuotojams ikiteismine tvarka, tiek ir pareikšdamas ieškinį teisme, būdingai laikydavosi pozicijos, kad visi žalos administravimo veiksmai iki tol jau buvo atlikti kitos šalies draudikų biuro, dėl to Lietuvos draudikų biuras ir teismas neturi teisės revizuoti kitos šalies draudikų biuro priimtų sprendimų ir kvestionuoti išmokėtų draudimo išmokų dydžio. Dar daugiau, Lietuvos draudikų biuras neretai byloje reikšdamas regresinį reikalavimą už žalą galimai atsakingam vairuotojui, stengdavosi užimti pasyvią poziciją, teigdamas, jog atsakingas už žalą asmuo turėtų paneigti kitos šalies draudikų biuro priimtų sprendimų pagrįstumą.

Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo kiek kitokią teisminę praktiką šiuo klausimu, o būtent, pagal kasacinio teismo formuotą panašių ginčų praktiką Lietuvos draudikų biurui teko pareiga įrodyti kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinį, jų taikymo praktiką, o atgręžtinis reikalavimas galėjo būti patenkintas tik nustačius, kad ieškovas, reikalaujantis grąžinti sumą, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.
Vis dėlto, 2015 m. spalio mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienoje iš nagrinėtų bylų atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos draudikų biuras nuolatos kelia abejonių dėl tokios praktikos pagrįstumo, nusprendė Lietuvos draudikų biuro pozicijos pagrįstumą patikrinti tarptautinėje jurisdikcijoje, kreipiantis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Ir nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pasisakė, jog neturi jurisdikcijos priimti prejudicinį sprendimą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus konkrečius klausimus, susijusius su žaliosios kortelės sistemos šalių draudikų biurų tarybos vidaus nuostatų aiškinimu, tačiau tuo pat metu pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 str. numatyto reglamentavimo dėl veiksmingos pažeistų teisių gynybos teismine tvarka. Atitinkamai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju faktinė situacija, kai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam Lietuvos draudikų biurui, neprieštarauja byloje aptartam Europos Sąjungos teisiniam reglamentavimui.

Taigi, susiduriantiems su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reiškiamais regresiniais reikalavimais dėl autoįvykiu užsienio valstybėje galimai sukeltos žalos atlyginimo, reikėtų turėti omenyje, kad būtent transporto priemonių draudikų biurui tenka pareiga įrodyti atsakingo už eismo įvykį asmens kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą ir jos dydį.

Žymos: , , ,

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas keičia praktiką dėl vežėjų atsakomybės pagal „vienintelę sutartį“ (kai pervežimas vykdomas paeiliui kelių vežėjų)

CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. CMR […]

Plačiau

Vykdomos sutarties modifikavimas teismo tvarka

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu. Tačiau tam tikrais atvejais […]

Plačiau

Naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas kreditorius verčia būti budriais

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas griežtai nustato nemokumo procedūrų terminus, jų skaičiavimo tvarką, todėl nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procesai turėtų vykti sklandžiau ir operatyviau.

Plačiau
Žemėlapis