Vežėjų savigyna sulaikant krovinį

Vis dažniau krovinių pervežimuose pasitaiko atveju, kai sulaikomi kroviniai, tokiu būdu siekiant išsireikalauti apmokėjimą už jų transportavimą. Neatgaudami krovinių, savininkai arba jų atstovai kreipiasi į teisėsaugos organus dėl savavaldžiavimo. Esą, krovinio sulaikymas yra savo teisių įgyvendinimas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos ir padarant didelės žalos asmens teisėtiems interesams.

Naujasis Civilinis kodeksas leidžia pasinaudoti savigyna ginant savo civilines teises (CK 1.139 str.) ir numato savigynos būdus bei panaudojimo aplinkybes. Vienas tokių būdų yra CK 6.813 str. 4 d. numatyta vežėjo teisė sulaikyti jam perduotus krovinius, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos.

Kas ir kada gali pasinaudoti krovinio sulaikymo teise? Nes netinkamas savigynos naudojimas, padaręs didelės žalos, gali užtraukti atsakomybę pačiam besiginančiajam.

Tarptautinius krovinių pervežimus reguliuoja 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija), tačiau ji nereglamentuoja krovinio sulaikymo. Tad ar teisėtas bus krovinio sulaikymas tarptautiniame vežime?

Jei pervežimas vyko pagal CMR konvenciją, Konvencijos nuostatos taikomos ne visiems teisiniams santykiams, o tik tiems, kurie yra Konvencijos konkrečiai reglamentuoti. Pagrindiniai CMR konvencijos reguliuojami klausimai yra: krovinių vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas; važtaraščio turinys; vežėjo atsakomybė; reklamacijų, pretenzijų ir ieškinių dėl tarptautinių pervežimų pareiškimo tvarka; ieškininė senatis; nurodymai, susiję su vežimais, kai veža keli vežėjai; sutarčių, prieštaraujančių konvencijai, negaliojimas. Matyti, kad CMR konvencija nereguliuoja absoliučiai visų situacijų, pasitaikančių krovinių pervežimo santykiuose. Tokie santykiai reguliuojami nacionaliniais įstatymais, visų pirma Civiliniu kodeksu, Kelių transporto kodeksu, kitais. Taigi, ir krovinio sulaikymo teisė galėtų būti realizuojama tarptautiniame krovinių vežime automobilių transportu.

Savigyna pasinaudoti turi teisę vežėjas. Pagal Lietuvos įstatymus vežėju, vežančiu krovinius tarptautiniais maršrutais, gali būti tiktai įmonės, turinčios licenciją, išduotą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (KTK 8 str. 2 p.). Praktikoje sulaikymo teise naudojasi ir ekspeditoriai. Krovinių ekspedijavimas – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje (CK 6.824 str.), o ekspeditorius apibrėžiamas kaip juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs ekspedijavimo sutartį su užsakovu. Jei siuntėjo sutartis su ekspeditoriumi buvo dėl krovinių pervežimo, ekspeditorius įsipareigojo būti vežėju, prisiėmė atsakomybę prieš užsakovą už vežimą, nepriklausomai nuo to, ar jis pats veš prekes nuosavomis transporto priemonėmis, ekspeditorių galima būtų laikyti šioje situacijoje vežėju. Atitinkamai, jis pasinaudos krovinio sulaikymo teise teisėtai. Kita vertus, yra ekspeditorių, kurie nesiima vežėjo pareigų, neturi nuosavų muitinės sandėlių, atlieka tik tarpininko (agento) tarp siuntėjo, vežėjo, gavėjo, vaidmenį. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad sulaikomas tas krovinys, kuris yra vežėjui perduotas. Taigi, „kabinetiniam” ekspeditoriui kroviniai nėra perduodami, tuo tarpu ekspeditoriai, turintys krovinių paskirstymo, perkrovimo sandėlius, laikymo terminalus, realiai disponuoja kroviniais. Pagaliau, sulaikęs krovinį vežėjas ar ekspeditorius turi pareigą krovinį saugoti ir laikyti taip, kad būtų užtikrintas jo saugumas. Iš nesugebančio užtikrinti krovinio saugumo jį sulaikiusio vežėjo krovinys gali būti teismine tvarka išreikalautas.

Savigynos teise galima pasinaudoti tik tuomet, kai vežimo užmokestis vežėjui nėra sumokėtas, kadangi tokios yra savigynos tikslas – kad vežėjui būtų sumokėtas vežimo užmokestis. Sulaikymo teisė gali būti panaudota prieš užsakovą (mokėtoją), tam kad išreikalauti ir kitas nesumokėtas sumas. Klausimas, kokios tos kitos sumos? Tai – su krovinių pervežimu susiję mokėjimai ar kompensacijos vežėjui. Bet kuriuo atveju kitos mokėtinos sumos turėtų būti tiesiogiai susijusios su krovinių vežimu, siuntėjo prašymu vežėjo atlikti darbai ir paslaugos.

Krovinio sulaikymo tikslas gauti vežėjui priklausantį vežimo užmokestį bei kitas sumas. Tad vežėjui gavus jam priklausantį užmokestį, sulaikymas turėtų pasibaigti. Kitaip tariant, po apmokėjimo vežėjas turėtų išduoti krovinį turinčiam teisę jį gauti asmeniui (gavėjui). Krovinio tolesnis sulaikymas gavus nustatytą vežimo užmokestį, būtų savigynos ribų peržengimas ir tuo pačiu vežimo sutarties pažeidimas. Krovinys taip pat turėtų būti perduotas savininkui ir tuo atveju, kai vežėjui skolininkas pateikia adekvatų savo piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimą. Tokį atvejį taip pat reikėtų laikyti krovinio sulaikymo tikslo pasiekimu.

Ar savigynos būdai ir priemonės atitiks teisės pažeidimo pobūdį, jei tarkime vežėjui priklausantis nesumokėtas užmokestis už vežimą yra 5.000,00 Lt, tuo tarpu sulaikomas krovinys vertas pusės milijono? Kaip bebūtų, krovinys sulaikomas siekiant gauti vežimo užmokestį, todėl prieš panaudojant savigyną reikėtų įvertinti ir patį pažeidimą.

Toliau vertinant krovinio sulaikymo sąlygas, atkreiptinas dėmesys į tai, jog vežėjas gali sulaikyti tik jam perduotus krovinius. Kroviniai praktikoje perduodami vežėjams sutarčių arba vežimo užsakymų pagrindu, pagal važtaraščius arba CMR važtaraščius, jei krovinių pervežimas yra tarptautinis ir už užmokestį. Vežėjas negali savavališkai užvaldyti krovinių ir vėliau teigti naudojęsis savigyna.

Aiškinant minėtąją įstatymo normą, tenka pripažinti, kad savigyna galima tik siekiant gauti apmokėjimą už pastarąjį vežimą, tai yra už vežimą tų krovinių, kurie sulaikomi ir tampa savigynos dalyku. Deja, ūkinė praktika yra kitokia. Sutartyje ar užsakymuose būdingai nustatomas 15 – 45 dienų atidėtas užmokesčio už krovinių vežimą arba už krovinių vežimo organizavimo (ekspedicines) paslaugas. Atitinkamai, sulaikyti krovinį, už kurio pervežimą mokėjimo terminas dar nėra suėjęs ir reikalauti apmokėti už ankstesnius krovinių pervežimus, būtų netinkamas savigynos taikymas. Tokią nuomonę patvirtina ir bendrosios daikto sulaikymo taisyklės, išdėstytos Civilinio kodekso 4 knygoje – sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jei nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (CK 4.229 str. 2 d.).

Tiesa, vežėjas gali siekti, kad jam būtų išmokėtos “kitos sumos”. Tačiau kitas sumas reikia suprasti kaip užmokestį už vežėjo atliktus darbus ir paslaugas, atliktas krovinio siuntėjo prašymu (CK 6.813 str. 3 d.). Todėl tai, vėl gi, nėra sumos už ankstesnį pervežimą ar už ankstesnius darbus bei paslaugas.

Pagal vežimo sutartį vežėjas, be kita ko, įsipareigoja išduoti krovinį jį turinčiam teisę gauti asmeniui (CK 6.808 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos atsiranda civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios kaltoji šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ir sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Todėl krovinio gavėjui įrodžius, kad tai buvo ne savigyna, tuo pačiu bus įrodytas ir vežėjo sutarties įvykdymo termino praleidimas. Gavėjas galės reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo ir netesybų sumokėjimo.

Įstatymas vežėjui suteikia teisę naudoti savigyną ginant savo teises į priklausantį jam užmokestį be jokių suvaržymų. Apriboti tokią vežėjo savigyną gali tik vežimo sutartis. Vadinasi, jei užsakovas vežimo sutartyje ar užsakyme su vežėju susitars, kad krovinio sulaikyti neleidžiama, vežėjas tokiu būdu atsisakys savigynos. Visais kitais atvejais, vežėjas be jokio atskiro susitarimo ir be apribojimų gali realizuoti krovinio sulaikymo teisę.

Kiek galėtų tęstis krovinio sulaikymas? Kaip jau buvo minėta, krovinio sulaikymas galėtų užtrukti iki apmokėjimo už vežimą gavimo arba iki kitokio adekvataus prievolės įvykdymo užtikrinimo pateikimo. Tačiau, jei užmokestis tokiu būdų neatgaunamas?.. Sulaikymo trukmę reikėtų vertinti atsižvelgiant į Konvencijoje nustatytą 30-60 dienų terminą nuo krovinio pasikrovimo vežti. Kadangi būtent su šiuo terminu siejamas krovinio praradimas.

Jei krovinio sulaikymo teise vežėjas naudosis neteisėtai, be pagrindo, vienu atveju jam pačiam gali iškilti atsakomybė už krovinio pavėluotą pristatymą. Tokiu atveju, vežėjas privalėtų kompensuoti dėl vėlavimo atsiradusius nuostolius, neviršijančius už vežimo užmokestį. Kitu atveju, jei nepagrįstas krovinio sulaikymas tęsiasi ilgiau kaip 30 ar 60 dienų, vežėjui galėtų būti pareikštas ieškinys dėl viso krovinio praradimo. Nežiūrint to, jog konflikto šalys žino, kad krovinys yra sulaikytas, pas vežėją, tokia situacija turėtų būti laikoma krovinio praradimu. Vežėjas būtų atsakingas už krovinio praradimą jo verte.

Nagrinėtina ir tokia situacija. Krovinio vežimo sutartimi vežėjas prisiima tokias pareigas – priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, nuvežti krovinį į paskirties punktą, išduoti krovinį gavėjui. Atitinkamai, reikalavimo teisę išduoti krovinį turi ne tik siuntėjas (gamintojas, pardavėjas, ekspeditorius ar pan.), bet ir gavėjas. Taigi, siuntėjas užsako pervežimą ir įsipareigoja sumokėti už krovinio transportavimą. Vežėjas jo atžvilgiu taiko savigyną ir sulaiko krovinį. Tačiau į gavėją jis pretenzijų neturi. Gi gavėjas gali reikalauti iš vežėjo krovinio, pateisinti krovinio sulaikymo teisę pieš gavėją, nėra kuo. Taigi susidaro dvilypė situacija. Krovinio sulaikymas siuntėjo atžvilgiu yra teisėtas, tuo tarpu krovinio neperdavimas laiku gavėjui, pastarajam daro nuostolius. Sprendimas greičiausiai būtų toks – vežėjas turėtų atsakyti prieš gavėją už šiam padarytus nuostolius, savo ruožtu, reikalauti regreso tvarka atsakomybės iš mokėjimo prievolę pažeidusio siuntėjo, prieš kurį teisėtai buvo naudota savigyna. Bėda ta, jog siuntėjas, prieš kurį panaudota krovinio sulaikymo teisė, ir taip abejotino mokumo, iš jo ir taip užmokestį už vežimą sunku atgauti. Papildomus nuostolius – dar sunkiau.

Žymos: , , , ,

Psichologinis smurtas ir priekabiavimas darbe (mobingas)

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. darbdaviui, įgyvendinant DK 30 str. normas atsirado nauja pareiga imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai darbo vietoje užtikrinti, ypatingą dėmesį skiriant numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolei ir jų veiksmingumui.

Plačiau

Ginčo teismingumas tarptautinio krovinio vežimo atveju (CMR kovencija v. Reglamentas „Briuselis Ibis“)

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024-09-05 priėmė transportininkams svarbią nutartį, kurioje paaiškino, jog esant tarptautinio vežimo sutartiniams santykiams sprendžiant dėl ginčo teismingumo ne visais atvejais gali būti taikomos CMR konvencijoje numatytos teismingumo taisyklės.

Plačiau

Šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisė

Šeimos ir paveldėjimo teisė apima vedybų, skyrybų, santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis bei klausimus dėl mirusio asmens palikto turto paveldėjimo. Mes padedame paruošti, sudaryti ir įregistruoti tokias sutartis. Konsultuojame savo klientus visais šeimos ir paveldėjimo teisės klausimais. Kokiais šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisės klausimais suteiksime jums konsultacijas? Planuojant sudaryti santuoką […]

Plačiau
Žemėlapis