Naujoji darbo sutartis: šalių susitarimai dėl mokymo išlaidų atlyginimo ir sąlygos dėl nekonkuravimo nutraukus darbo sutartį

Tikėtina, jog 2017-aisiais įsigaliosiantis Darbo kodeksas naujai reglamentuos darbo sutarčių ir jų nutraukimo sąlygas. Daug nesutarimų sukeliantys klausimai – darbdavio ir darbuotojo susitarimai dėl mokymo išlaidų atlyginimo bei sąlygos dėl nekonkuravimo nutraukus darbo sutartį.

Darbdavio ir darbuotojo susitarimai dėl mokymo išlaidų atlyginimo ir dėl nekonkuravimo buvo gan plačiai taikomi ir iki naujojo Darbo kodekso priėmimo. Susitarimas dėl mokymo išlaidų atlyginimo buvo tiesiogiai reglamentuotas iki šiol galiojančiame Darbo kodekse, o nekonkuravimo susitarimai buvo rengiami vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis.

Naujasis Darbo kodeksas šiuos susitarimus reguliuos plačiau, su tam tikrais pokyčiais. Netolimoje ateityje bus galima susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, bet stažuotės išlaidų atlyginimas nenumatytas. Tiesa, nei dabar galiojančiame nei naujajame Darbo kodeksuose stažuotės apibrėžimas nepateikiamas. Bus leidžiama susitarti, kad prie mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų gali būti priskiriamos ir komandiruotės išlaidos (kelionės, nakvynės ar panašiai). Pagal dabar galiojantį reglamentavimą darbuotojas turėtų kompensuoti sutartas išlaidas, jeigu jos patirtos per paskutiniuosius vienerius metus iki darbuotojo atleidimo iš darbo. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui bus galima susitarti dėl dvejų metų termino.

Taip pat bus galima susitarti, kad darbuotojas įsipareigotų kompensuoti darbdavio išlaidas, panaudotas apmokėti darbuotojo studijų krypties bakalauro ar magistro kvalifikaciniam laipsniui ir (arba) profesinei kvalifikacijai pagal formaliojo profesinio mokymo programas įgyti. Šiuo atveju darbuotojas pagal susitarimą tokias išlaidas atlygintų, jeigu studijuotų savo iniciatyva ir darbdavys apmokėtų visas arba ne mažiau kaip pusę šių išlaidų. Susitarimas dėl tokių išlaidų atlyginimo galiotų visą studijų, už kurias apmoka darbdavys, laikotarpį ir trejus metus po šio laikotarpio pabaigos. Šiaip jau labai įdomi šios sąlygos formuluotė. Darbuotojas, neatlyginęs darbdaviui jo patirtų išlaidų, tiesiog negalės nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva be svarbių priežasčių. Naujoji Darbo kodekso redakcija suteikia ne teisę darbdaviui reikalauti iš darbuotojo šių mokymo išlaidų kompensavimo, bet draudžia darbuotojui nutraukti darbo sutartį prieš tai neatlyginus darbdaviui tų išlaidų.

Naujasis susitarimų dėl nekonkuravimo reglamentavimas nelabai kuo skiriasi nuo nusistovėjusios sutartinės praktikos, o tiesiog suteikia daugiau teisinio apibrėžtumo. Susitarimu galima apriboti darbuotojo teisę pasibaigus darbo sutarčiai vykdyti veiklą, kuri tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Iki dabar nekonkuravimo susitarimuose įprasta uždrausti darbuotojui užsiimti įvairia veikla, net ir netiesiogiai konkuruojančia su darbdavio veikla.

Leistinas konkurencijos ribojimo susitarimo terminas naujame reglamentavime bus dveji metai. Iki šiol galiojęs Darbo kodeksas tokių susitarimų tiesiogiai nereguliavo. Nekonkuravimo pažeidimas naujajame Darbo kodekse suprantamas kaip: (1) tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu vykdymas; (2) tam tikros savarankiškos komercinės ar gamybinės veiklos vykdymas.

Pagal naująjį Darbo kodeksą susitarimą dėl nekonkuravimo galima bus sudaryti ne su bet kokiais darbuotojais, o tik su turinčiais specialių žinių ar gebėjimų. Įstatymų leidėjo nuomone, tik tokias žinias ar gebėjimus pritaikius konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje ar savarankiškoje veikloje galėtų atsirasti žala buvusiam darbdaviui. Nuostata, reikia pripažinti, sąžininga, nes iki šiol vyravo praktika nekonkuravimo įsipareigojimus nustatyti ir menkas kompetencijas turintiems darbuotojams, o tai visiškai nepelnytas šių paprastų darbuotojų teisės pasirinkti darbą ir darbdavį suvaržymas.

Teismų praktikoje konstatuojama, kad yra neteisėti ir negalioja konkuravimą draudžiantys susitarimai, jei per nekonkuravimo laikotarpį darbdavys nemoka darbuotojui kompensacijos arba mokama kompensacija yra akivaizdžiai per maža.

Naujasis Darbo kodeksas įtvirtina darbuotojui mokėtinos kompensacijos ribą – kompensacija negalės būti mažesnė kaip 40 procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Naujasis Darbo kodeksas draudžia mokėti kompensaciją už nekonkuravimą darbo darbdaviui laikotarpiu. Ši nuostata tarsi užbėga už akių teisminiuose ginčuose darbdavių dažnai naudojamam argumentui, esą darbuotojui mokėtos didelės algos dalis kaip tik ir buvo kompensacija už būsimą nekonkuravimo laiką.

Iš darbuotojo, pažeidusio susitarimą dėl nekonkuravimo, darbdavys galės teismine tvarka reikalauti: (1) nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą; (2) grąžinti gautą kompensaciją (tiesa, įstatymas nekonkretizuoja, ar turėtų būti grąžinta visa gauta kompensacija, ar tik ta jos dalis, kuri buvo išmokėta darbuotojui po susitarimo pažeidimo); (3) atlyginti darbdaviui padarytą žalą.

Žinoma, prisiteisti žalos atlyginimą visada sunkiau, nei pareikalauti baudinės atsakomybės, mat nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Tačiau čia ir vėl naujasis Darbo kodeksas pasitarnauja darbuotojų interesams – negalioja susitarimas dėl netesybų (baudos) už nekonkuravimo sąlygų pažeidimą, jeigu nustatytos netesybos viršija darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius.

Naujasis Darbo kodeksas užtikrina ir darbuotojo teisę laiku gauti visą nekonkuravimo kompensaciją. Darbdaviui daugiau kaip du mėnesius vėluojant sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar bent jos dalį, darbuotojas įgyja teisę vienašališkai nutraukti susitarimą. Tokia įstatymo nuostata, iš esmės teisinga, nes netekęs darbinių pajamų, negaudamas nekonkuravimo kompensacijos, darbuotojas nebeturi pagrindo riboti savo darbinės ar profesinės veiklos.

Žymos: , ,

Ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimas

Kaip visuomet, kalendoriniams metams prasidėjus ekspeditoriai draudžia savo civilinę atsakomybę. Asociacijos LINEKA nariams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas. Tokiu būdu asociacijos nariai siekia maksimaliai saugaus verslo. Pasidomėjus siūlomais lietuviškais ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo „produktais“, pasirodė, kad jų nėra tiek daug. Viešai skelbiamos gal tik trys draudimo rūšies taisyklės. Palyginus, transporto (vežėjų) veiklos arba krovinių (turto) draudikų yra keliskart daugiau.

Plačiau

Pažeistų teisių dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paviešinimo gynimas

Juridinio asmens dalykinė reputacija pažeidžiama paskleidžiant apie asmenį išgalvotą, pramanytą, netikrą, t.y. tikrovės neatitinkančią, informaciją (duomenis, žinias).

Plačiau

Skolų išieškojimas iš Lietuvos emigrantų

Neretai išvykstantys iš Lietuvos emigrantai po savęs palieka susikaupusias skolas Lietuvos kreditoriams. Tokiu atveju kreditoriai priversti ieškoti priemonių savo skoloms atgauti.

Plačiau
Žemėlapis