Ne laiku išduotos tachografo kortelės – ar galima gauti kompensaciją?
Advokatas Mindaugas Šimkūnas su žurnalistu Vadim Volovoj kalbėjosi apie situaciją, kai 2023 m. dėl Lietuvos transporto saugos administracijos uždelsimo išduoti naujos kartos tachografo korteles Lietuvos vežėjai galėjo patirti nuostolių, kas tokius nuostolius galėtų sudaryti, kaip juos apskaičiuoti, taip pat kam ir kokiu būdu būtų galima pareikšti reikalavimus dėl tokių nuostolių atlyginimo. Kviečiame susipažinti su Lietuvos vežėjų sąjungos inetnetinėje svetainėje https://vezejas.eu patalpintu straipsniu šia tema.
Neseniai vežėjai susidūrė su problema – LTSA negalėjo išduoti jų vairuotojams naujų tachografo kortelių (detaliau apie tai – čia[1]). Vėliau situacija pasitaisė, bet dalis vairuotojų negavo tachografo kortelių laiku. Dėl to tiek jie, tiek vežėjai patyrė nuostolių. LTSA, komentuodama situaciją, pažymėjo: „Asmenys manantys, jog patyrė nuostolių dėl Administracijos veiksmų ar neveikimo, dėl tokių nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka“. Apie pastarąjį momentą mes pasikalbėjome su advokatų kontoros VERUM teisininku Mindaugu Šimkūnu.
Iš pradžių apie teisinį kreipimosi į teismą pagrindą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies[2], įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Valdžios institucijų neteisėtais aktais (veiksmais ar neveikimu) padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje[3]. Valstybės atsakomybė kyla, jeigu valdžios institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir tokiu būdu pakenkė asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Pavyzdžiui, valstybė nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos teisės aktai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai[4].
Žala, kaip viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal šią įstatyme įtvirtintą sampratą, turtinė žala padaroma ir tais atvejais, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai (vežėjai negali užsiimti jiems įprasta ūkine komercine veikla, o vairuotojai negali gauti pajamų iš savo profesijos)[5]. Žala gali atsirasti ir dėl to, kad asmuo praranda turėtą teisę, nes dėl teisės praradimo neigiamai pasikeičia jo turtinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo iki pažeidimo (vairuotojai praranda teisę vairuoti krovininę transporto priemonę, nes be išmaniojo tachografo kortelių negali vesti vairuotojo darbo ir poilsio režimo apskaitos; negalint vykdyti darbo funkcijų – vairuoti krovininę transporto priemonę – turėtų būti forminamos ir mokamos prastovos, atitinkamai, sumažėja vairuotojo pajamos).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).
Ką reikia įrodyti?
Valstybės atsakomybė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos[6]. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų[7].
Tad teisme vairuotojai/vežėjai turėtų įrodyti: LTSA neteisėtus veiksmus (neišduodant tachografo kortelių laiku), žalos padarymo faktą (tiesiogiai patirtas išlaidas ir negautas ar sumažėjusias pajamas dėl sustabdytos darbinės veiklos, neturtinę žalą) ir priežastinį ryšį tarp LTSA neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekils prievolė atlyginti LTSA sukeltą žalą.
Tiesa, reikia pažymėti, kad LTSA pareiga įgyvendinti Skaitmeninių tachografų sistemos Lietuvos Respublikos nacionalinę sertifikavimo politiką, organizuoti prašymų gauti skaitmeniniuose tachografuose naudojamas identifikavimo korteles, jas keisti arba atnaujinti priėmimą bei išrašytų skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimą numatyta LTSA Nuostatų 10.8.4-10.8.5 punktuose[8], tačiau žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veiksmų ar neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto – tai yra, tinkamu atsakovu mūsų atveju turėtų būti ne LTSA, dėl kurios neteisėto neveikimo atsirado žala, o Lietuvos valstybė, atstovaujama LTSA.
Reikia pažymėti, kad valstybė privalėtų atlyginti žalą, kilusią tik dėl vėlavimo išduoti korteles, bet ne dėl kitų išvestinių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas administracine tvarka būtų nubaustas už tai, kad išvažiavo į reisą be kortelės, teismas iš LTSA vairuotojo sumokėtų baudų nepriteistų, kadangi vairuotojo nubaudimas priežastiniu ryšiu siejasi su paties vairuotojo neteisėtais veiksmais.
Reiškiant reikalavimą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala, ir nurodyti prašomą priteisti sumą. Todėl reikėtų turėti rašytinius įrodymus apie tai, kada buvo kreiptasi į LTSA dėl tachografo kortelės išdavimo, LTSA atsakymus (jeigu tokie buvo), taip pat įrodymus, pagrindžiančius dėl LTSA vėlavimo išduoti tachografo kortelę patirtas papildomas išlaidas ir/ar negautas pajamas, jau nekalbant apie moralinę žalą.
Darbuotojo praradimai galėtų būti apskaičiuojami kaip skirtumas tarp normaliomis sąlygomis gaunamo darbo užmokesčio ir gaunamos kompensacijos, įforminus prastovas. Paskelbus neterminuotą prastovą vairuotojui, bendriausia prasme, jam būtų paliekama keturiasdešimt procentų jo vidutinio darbo užmokesčio. Atitinkamai, vairuotojo nuostolis būtų jam neišmokėta darbo užmokesčio dalis.
Vežėjo nuostoliai galėtų būti vairuotojo darbo vietos išlaikymas – transporto priemonės priežiūra, draudimas, minėto palikto sumažinto darbo užmokesčio vairuotojui už prastovos laiką mokėjimas. Tai išlaidos. Negautą pelną transporto įmonė turėtų apskaičiuoti, imant už tam tikrą praeitą pelningai dirbtą laikotarpį gautas pajamas iš krovinių gabenimo veiklos ir numinusuojant visas išlaidas (transporto priemonės nusidėvėjimas, transporto priemonės išlaikymas ir priežiūra, vairuotojo darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai, pelno mokestis). Taigi, grynasis pelnas po mokesčių ir būtų vežėjo negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėto institucijos neveikimo (tachografo kortelių vairuotojui neišdavimo laiku).
Papildomai bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos[9].
Kur kreiptis ir ar yra senaties terminas?
Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai[10].
Bendrai reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. kaip mūsų atveju vyksta kiekvieną dieną, LTSA vėluojant išduoti tachografo kortelę, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl LTSA neveikimo prasidėtų kiekvieną vėlavimo dieną. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, kitai ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra rimtas pagrindas atmesti ieškinį, nebent pavyktų įrodyti, kad jo terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.).
[1] https://www.cargonews.lt/aktualijos/aktualu-del-kompensacijos-uz-ne-laiku-isduotas-tachografo-korteles/
[2] https://www.infolex.lt/ta/72720:str30
[3] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/asr
[4] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009.
[5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006.
[6] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.
[7] Žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017.
[8] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5bb647d0d5bc11e7910a89ac20768b0f/asr
[9] Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012.
[10] Žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009.
