Transporto teisė

Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų.

Dėl mažesnių nei 100% dienpinigių būtina susitarti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Darbo sutartyje susitarti nebegalima.

Nuo 2022 metų gegužės 21 dienos įmonės, transportuojančios krovinius transporto priemonėmis nuo 2,5 iki 3,5 tonos, privalės turėti krovinių pervežimo licenciją.

Teismams neretai tenka nagrinėti bylas, panašias savo faktinėmis aplinkybėmis – pirkėjas, savarankiškai apžiūrėjęs automobilį, jį įsigyja pasikliaudamas pardavėjo tvirtinimu, kad automobilio būklė yra gera.

CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. CMR […]

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti priteisiamas, jeigu byloje nustatoma tokių faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus; 3) iš esmės yra galimi tik išimtinais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui […]

Iki šiol Lietuvos teismai nevienodai vertindavo vežėjo veiksmus nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą. Teismų praktiką 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019 suvienodino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: „CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies norma negali būti taikoma tuo atveju, kai vežėjas nepateikė transporto priemonės pakrauti, nes tokia teisinė situacija nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį“.

Lietuvos vežėjams vis labiau nerimaujant, kad COVID-19 pasekmės jų verslui bus dar liūdnesnės nei buvusios 2008–2010 m. ekonominės krizės metu, ir baiminantis, kad net ir laiku pristačius krovinį į iškrovimo vietą užsakovas finansiškai nebus pajėgus atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugas, Advokatų kontoros VERUM teisininkai siūlo iš anksto, dar prieš sudarant vežimo sutartį, įvertinti užsakovo finansines […]

Asmuo, kuriam priklausanti transporto priemonė veikia darbo režimu, nėra apsaugotas nei nuo žalos atlyginimo trečiajam asmeniui (pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą), nei nuo patirtų nuostolių atlyginimo darbo režimu veikiančiai transporto priemonei (pagal KASKO draudimą).

2017-04-18 Lenkijoje įsigaliojo krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymas (toliau – SENT), kurio tikslas – sumažinti sukčiavimo mastą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje ir apriboti nelegalią akcizais apmokestinamų prekių apyvartą.

ESTT pateikė prejudicinį išaiškinimą, jog Direktyvos 3 straipsnio pirmosios pastraipos nuostatoje numatyta sąvoka transporto priemonių [eismas] apima situaciją, kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė, kuri naudojama pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, užsidegė, taip sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, o dėl jo buvo padaryta žala pastatui, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro.

Pasaulinėje krovinių gabenimo praktikoje, kai krovinio pervežimui yra pasitelkiamos kelios transporto rūšys, tokiam procesui apibūdinti yra vartojama skirtinga terminologija – „multimodalinis pervežimas“, „intermodalinis pervežimas“ ar „kombinuotasis pervežimas“.

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 7 str. 2 d. vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti krovinius. Tad pirmiausia reikia pasirinkti veiklos formą ir įsteigti įmonę, kurios veiklos tikslas būtų verstis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Lietuvoje populiarios įmonių formos yra individuali įmonė, mažoji bendrija, akcinė bendrovė. Bet populiariausia vis tik būtų uždaroji akcinė bendrovė.

Kontrabanda – tai prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Vien 2018 m. Lietuvos pasienyje sulaikyta 1.768.220 kontrabandinių cigarečių tabako pakelių, 10.575,00 litrų alkoholio. Kontrabanda yra vienas iš administracinių nusižengimų, kuriems įvykdyti įprastai pasitelkiamos transporto priemonės, tad dažnu atveju teismui tenka spręsti klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas.

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis. Darbuotojo teisių ir interesų svarba teismų praktikoje įžvelgiama daugelyje situacijų, viena jų – sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.Įprastai žalą atlygina ją padaręs asmuo, tačiau darbo funkcijas vykdančio darbuotojo veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą privalo atlyginti ne pats darbuotojas, o jo darbdavys, […]

Nepaisant netylančių kalbų apie būtinumą užtikrinti transporto priemonės saugumą, iki šiol pasitaiko atvejų, kai krovinio gabenimas į Jungtinę Karalystę pasibaigia administracine bauda už nelegalių asmenų gabenimą.

Straipsnyje apžvelgiama vežėjo pasirinktos sustojimo vietos poilsiui saugumo problematika, sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimus.

Kaip visuomet, kalendoriniams metams prasidėjus ekspeditoriai draudžia savo civilinę atsakomybę. Asociacijos LINEKA nariams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas. Tokiu būdu asociacijos nariai siekia maksimaliai saugaus verslo. Pasidomėjus siūlomais lietuviškais ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo „produktais“, pasirodė, kad jų nėra tiek daug. Viešai skelbiamos gal tik trys draudimo rūšies taisyklės. Palyginus, transporto (vežėjų) veiklos arba krovinių (turto) draudikų yra keliskart daugiau.

Darbdavys turi pareigą komandiruotam darbuotojui mokėti darbo užmokestį, kompensuoti papildomas išlaidas (jeigu jos patiriamos komandiruotės metu), be to vairuotojui vykstant į užsienį jam turi būti mokami dienpinigiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje nurodyta: „darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2008).

2017 m. birželio 15 d. sprendimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio mėn. kreipimąsi pateikė prejudicinį išaiškinimą dėl Europos Bendrijos teisės normų, susijusių su nacionalinio draudikų biuro regresinio reikalavimo į savo buveinės kilmės asmenį įgyvendinimu, aiškinimo ir taikymo. Taip vadinama žaliosios kortelės sistema yra pagrįsta joje dalyvaujančių valstybių tarpusavio susitarimu, […]

Krovinio pakrovimas ir ypač pakrauto krovinio išdėstymas bei tinkamas tvirtinimas turi apsaugoti krovinį pervežimo metu. Nuo tinkamo ar netinkamo krovinio pakrovimo dažnai priklauso vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą. Kalbame apie krovinių gabenimą tarptautiniais automobilių maršrutais, taigi, vadovaujamės tarptautine CMR konvencija, priimta dar 1956 m. Ženevoje. Dėl santykių, kuriuos CMR konvencija tiesiogiai reguliuoja, vežimo sutarties šalys […]

Kiekviena ilgalaikė krovinių pervežimo sutartis ar vienkartinis krovinių pervežimo užsakymas yra individualūs, ir tai yra suprantama – sutartis yra teisininko kūrinys. Tačiau analizuojant pervežimo sutartis matyti ir daug bendrų aspektų, panašumų ir žinoma, trūkumų. Šioje apžvalgoje trumpai aptarsime dažniausiai vežimo sutartyse pasitaikančius trūkumus, kurie apsunkina šalių teisių bei teisėtų interesų gynimą. Advokatų kontora VERUM pastaruoju […]

Tarptautinis krovinio vežimas iš prigimties yra sudėtingas procesas, mat krovinys gabenamas didelį atstumą, ilgą laiko tarpą, perkraunant, sandėliuojant, be tiesioginio vežėjo procese neretai dalyvaujant kitiems asmenims – ekspeditoriams, terminalams, agentams. Dėl šių priežasčių tikimybė žalai kilti bet kurioje krovinio vežimo stadijoje yra didesnė, o nuostolių patyrusiems asmenims dažnai kyla sunkumų apskaičiuojant patirtą žalą.

Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.). Praktikoje dažnai pasitaiko ginčų tarp ekspeditoriaus ir užsakovo, kai ekspeditorius patiria papildomų išlaidų vykdant ekspedijavimo sutartį, o užsakovas atsisako jas kompensuoti argumentuodamas tuo, […]

Nuo 2015 metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo Civilinio kodekso papildymai, kuriais CK 6.4311 sureglamentuotas motorinių transporto priemonių pirkimo sutarties sąlygos. Todėl parduodant tiek lengvuosius, tiek ir krovininius automobilius nuo šiol teks laikytis naujos tvarkos.

Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau – SMGS susitarimas) ir LR geležinkelio transporto kodeksas skirtingai reglamentuoja reikalavimų vežėjui pareiškimo tvarką ginčuose, kylančiuose iš krovinių pervežimo geležinkeliais. Vienas iš tokių atvejų – geležinkelio įmonės atliekama komercinio akto išdavimo procedūra, kuri nacionaliniame reglamentavime nenumatyta, tačiau privaloma tarptautiniuose krovinių pervežimuose geležinkeliu. Kokiais atvejais turėtų būti įforminamas komercinis aktas […]

Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui. Gausi, tačiau iki galo neapibendrinta, yra ir teismų praktika dėl besitariančio vežėjo atsakomybės už savo agentų pasirinkimą (kai pasitelktas fiktyvus vežėjas pavagia krovinį). Tačiau […]

Vinstonas Čerčilis, 1942 m. lapkričio 10 d. sakydamas kalbą po pirmosios ženklesnės pergalės prieš nacius Šiaurės Afrikos fronte Antrojo pasaulinio karo raidą apibūdino kalambūru: „Tai nėra pabaiga. Tai nėra netgi pabaigos pradžia. Bet, galbūt, tai yra pradžios pabaiga.“ Žinoma, šios į pasaulinę istoriją įėjusios frazės prasmė ir kontekstas yra daug gilesnis ir tuo metu puikiai […]

Terminai, kaip vežimo sutarties sąlyga.  Jų reikšmė Krovinių gabenimo grandinėje dalyvauja daug suinteresuotų asmenų, terminai ir tikslumas šiuose procesuose būtinas. Tad krovinių vežimo sutartyse (užsakymuose) vežėjo ir kitų dalyvių veiksmams sukoordinuoti yra numatomi konkretūs terminai. Vežėjui nurodoma atvykimo pasikrauti krovinį data ir net kartais laikas valandų tikslumu. Be abejo krovinio pristatymo gavėjui terminai taip pat […]

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos net jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Atrodytų, kad ir tokiu atveju draudiminė apsauga galioja, nes nukentėjusiesiems žala atlyginama. Tačiau, dėl netinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo […]

Advokatas Albertas Buta su portalo cargonews.lt žurnaliste Aliona Vasilevskaja kalbėjosi  apie vežėjų automobiliais kelių transportu civilinės atsakomybės draudimą, nedraudiminius įvykius bei vežėjų galimybes susitarti dėl palankesnių draudimo sąlygų. Vežėjas, praradęs krovinį ir norėdamas gauti draudimo išmoką, turi įrodyti draudikui, kad kelionės metu tinkamai rūpinosi gabenamu kroviniu. Draudimo bendrovės sutartyse neretai nurodo, kad už pradingusį krovinį […]

Dalis atsakomybės už CMR važtaraštyje nurodytų duomenų akivaizdų neatitikimą vežimo sutarties sąlygoms gali tekti ir vežėjui (krovinio sulaikymas neturint ETMK leidimo) Pagaliau imta formuoti teismų praktika dėl atsakomybės už krovinių vežimo sutarties neįvykdymą dėl ETMK (CEMT) leidimo neturėjimo. Klasikinė situacija – neturėdamas ETMK leidimo vežėjas Europos Bendrijos teritorijoje gabena į trečiąją šalį adresuojamą krovinį ir […]

2012-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują teisminę praktiką ginčuose dėl teisinių padarinių nutraukus lizingo sutartis. Nutartimi pripažinta iki tol neigta lizingo gavėjo teisė susigrąžinti sumokėtas lizingo davėjui įmokas net jei sutartis buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo kaltės. Kasacinio teismo nutartis svarbi tuo, kad teismas išaiškino, kokiais įstatymais vadovautis sprendžiant tokius […]

Net ir turint patirties krovinių vežimo sferoje, savarankiška tokios veiklos pradžia sukelia nemažai klausimų. Glaustai aptarsime esmines krovinių vežimo už atlygį veiklos licencijavimo sąlygas. Ar kroviniams vežti reikalinga licencija? Taip, faktiškai visas krovinių vežimas tiek tarptautiniais maršrutais, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai vežama krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė […]

Krovinio sulaikymo tema visada sukelia daug diskusijų. Vežėjai tikina turintys tokią teisę, vežėjų skolininkai, kiti vežimo procese dalyvaujantys suinteresuoti asmenys piktinasi naudojimusi tokia teise. Vienaip ar kitaip, tokią teisę vežėjas turi. Tai neginčytina. Teisėtai, procedūriškai teisingai sulaikytas krovinys nėra ir negali būti kvalifikuojamas kaip „užvaldytas turtas“.Žinoma, nuo sulaikyto krovinio savininkų, ekspeditorių ar siuntėjų kreipimosi į […]

Dėkinga Lietuvos geografinė padėtis lemia tai, kad iš Lietuvos yra nesunkiai pasiekiamos tiek Rytų, tiek Vakarų Europos (įskaitant Šiaurės regiono valstybes) rinkos. Todėl Lietuva dažnai apibūdinama kaip transporto srautų iš Rusijos, NVS šalių ir Vakarų Europos susikirtimo taškas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai. Tranzitinės valstybės statusas, viena iš geriausių regione sausumos kelių sistema, […]

Ieškinio senatį teisės aktai apibūdina skaičiais – mėnesiais arba metais. Ne išimtis ir krovinių vežimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Štai CMR konvencijoje įtvirtinta, jog „teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų“. Arba Kelių transporto kodeksas – ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustato dviejų metų ieškininės senaties terminą […]

Neretai krovinio vežėjui praradus ar sugadinus vežamą krovinį, ginčas dėl su krovinio vežimu susijusių išlaidų kompensavimo tampa ne ką mažiau svarbus, nei ginčas dėl sugadinto ar prarasto krovinio vertės atlyginimo. Kaip žinia, krovinių vežimą kelių transportu reglamentuojanti Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) nustato, kad dėl krovinio praradimo ar sugadinimo kaltas […]

2011-08-16 Valstybinė kelių transporto inspekcija pranešė, jog Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse būtų vienodai suprantama ir skaičiuojama vairuotojo kasdienio vairavimo trukmė, 2011 m. birželio 7 d. priėmė Komisijos įgyvendinimo sprendimą K(2011)3759 dėl kasdienio vairavimo trukmės apskaičiavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006. Remiantis minėtu Europos Komisijos sprendimu, […]

Krovinių sulaikymo ginant vežėjo teisę gauti užmokestį už vežimą banga lyg ir atslūgo. Tačiau teismų praktika krovinių sulaikymo srityje galutinai nesusiformavo. Neturi vieningos nuomonės teisininkai, nesutaria ir vežėjai. Vis dar neatsakyta į pagrindinį klausimą: kada galima taikyti krovinio sulaikymą, kad pats krovinio sulaikymas netaptų vežimo ar vežimo organizavimo sutarties pažeidimu. Klaidinga manyti, kad teisę krovinį […]

Krovinių vežimo automobilių keliais procese pasitaiko situacijų, kai krovinių transportavimo dokumentai (krovinio važtaraštis ir vežimo sutartis) prieštarauja vieni kitiems – pasikeičia maršrutas, krovimo vieta, užsakyme nurodytas vienas krovinys, CMR važtaraštyje – jau kitas. Kaip tokioje situacijoje elgtis, kaip vertinti vienas kito neatitinkančius dokumentus? Dažnas atvejis, kai vežėjui atsiunčiama sutartis ar užsakymas kroviniui vežti su nurodymu, […]

Sprendžiant ginčus dėl krovinių vežimo geležinkeliais, kartais kyla klausimas, kokiais teisės aktais remtis – nacionaliniais ar tarptautiniais, kokia yra Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) teisinė galia? Atsakymas svarbus jau vien dėl skirtingų ieškinio senaties terminų. Geležinkelio transporto kodekso (toliau – GTK) teisės normos, konkrečiai – GTK 67 str. 2 d., nustatytas vienerių metų ieškinio […]

Advokatas Mindaugas Šimkūnas konsultavo leidinį „Verslo žinios“ dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, jūrų vežėjo atsakomybės, bendrosios avarijos klausimais. Gaisro kelte „Lisco Gloria“ nuostoliai vežėjams tik didėja. Sudegusių transporto priemonių ir krovinių vežėjai turi sumokėti už gelbėjimo darbus – per gaisrą išlikusių transporto priemonių ir krovinių savininkai tiesiog atsiimti savo turto nebegali. Praėjusių metų spalio […]

Gaisras AB “DFDS LISCO” priklausančiame kelte „Lisco Gloria“ užgesintas, padaryta žala skaičiuojama. Tačiau diskusijos, nuomonės ir ginčai netyla, tik įsibėgėja. Įvykis palietė daugiau dalyvių negu yra nukentėjusių kelių transporto vežėjų, praradusių vilkikus, puspriekabes. Tai ir siuntėjai, kurių kroviniai sunaikinti, ekspeditoriai, atsakingi už krovinio sugadinimą kartu su vežėjais, krovinių, transporto priemonių, vežėjų civilinės atsakomybės draudikai, lizingo […]

Aptarsime teismų praktiką dėl draudėjo pareigos pranešti apie draudiminį įvykį, dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti išmoką, dėl CMR konvencijos taikymo kai kurių klausimų. Šie klausimai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Civilinių bylų skyriaus 2010-05-10 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010. Bylos faktinės aplinkybės Ieškovas UAB „Arijus“ krovinio pervežimo sutartimi įsipareigojo pristatyti krovinį iš Danijos […]

Nuo šių metų gegužės 14 d. Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojo 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (naujos redakcijos) 8 ir 9 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kabotažinius pervežimus. Pažymėtina, jog tai keičia anksčiau galiojusias sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais […]

Vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiškas padarytų nuostolių atlyginimas. Tai reiškia, kad patirta žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta būtent tiek, kiek jis prarado dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 str., įtvirtinantis pažeidėjo pareigą visiškai atlyginti padarytus nuostolius, numato ir išimtį, t.y. ribotos atsakomybės galimybę. Civilinę atsakomybę gali […]

Sprendžiant ginčus dėl civilinės atsakomybės krovinių vežimo kelių transportu santykiuose, neretai iškyla klausimas – vadovautis tarptautiniais teisės aktais (CMR konvencija) ar nacionalinės teisės normomis (Kelių transporto kodeksu, civiliniu kodeksu ir t.t.)? Šis klausimas nėra tuščias ginčas ar teisinė diskusija. Atsakymas svarbus ne tik teismui, sprendžiančiamkonkretų ginčą – jis sukelia labai realias pasekmes sutarties ir bylos […]

Vis dažniau krovinių pervežimuose pasitaiko atveju, kai sulaikomi kroviniai, tokiu būdu siekiant išsireikalauti apmokėjimą už jų transportavimą. Neatgaudami krovinių, savininkai arba jų atstovai kreipiasi į teisėsaugos organus dėl savavaldžiavimo. Esą, krovinio sulaikymas yra savo teisių įgyvendinimas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos ir padarant didelės žalos asmens teisėtiems interesams. Naujasis Civilinis kodeksas leidžia pasinaudoti savigyna ginant savo […]

Pagal CMR konvenciją vežėjas yra atsakingas už jam patikėto krovinio praradimą, sugadinimą ar pristatymą. Tačiau norint atgauti prarastus pinigus, prieš tai būtina įrodyti tokį faktą. Tarptautine prekyba besiverčiantys įgudę verslininkai bei ekspeditoriai žino krovinių priėmimo iš vežėjo tvarką, reklamacijų pareiškimo terminus ir kilus ginčui naudojasi specialistų pagalba. Tačiau ir dabar pasitaiko atvejų, kai iš vežėjo […]