Draudimo teisė

Asmuo, kuriam priklausanti transporto priemonė veikia darbo režimu, nėra apsaugotas nei nuo žalos atlyginimo trečiajam asmeniui (pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą), nei nuo patirtų nuostolių atlyginimo darbo režimu veikiančiai transporto priemonei (pagal KASKO draudimą).

ESTT pateikė prejudicinį išaiškinimą, jog Direktyvos 3 straipsnio pirmosios pastraipos nuostatoje numatyta sąvoka transporto priemonių [eismas] apima situaciją, kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė, kuri naudojama pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, užsidegė, taip sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, o dėl jo buvo padaryta žala pastatui, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro.

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Straipsnyje apžvelgiama vežėjo pasirinktos sustojimo vietos poilsiui saugumo problematika, sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimus.

2017 m. birželio 15 d. sprendimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio mėn. kreipimąsi pateikė prejudicinį išaiškinimą dėl Europos Bendrijos teisės normų, susijusių su nacionalinio draudikų biuro regresinio reikalavimo į savo buveinės kilmės asmenį įgyvendinimu, aiškinimo ir taikymo. Taip vadinama žaliosios kortelės sistema yra pagrįsta joje dalyvaujančių valstybių tarpusavio susitarimu, […]

Advokatas Albertas Buta su portalo cargonews.lt žurnaliste Aliona Vasilevskaja kalbėjosi  apie vežėjų automobiliais kelių transportu civilinės atsakomybės draudimą, nedraudiminius įvykius bei vežėjų galimybes susitarti dėl palankesnių draudimo sąlygų. Vežėjas, praradęs krovinį ir norėdamas gauti draudimo išmoką, turi įrodyti draudikui, kad kelionės metu tinkamai rūpinosi gabenamu kroviniu. Draudimo bendrovės sutartyse neretai nurodo, kad už pradingusį krovinį […]

Aptarsime teismų praktiką dėl draudėjo pareigos pranešti apie draudiminį įvykį, dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti išmoką, dėl CMR konvencijos taikymo kai kurių klausimų. Šie klausimai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Civilinių bylų skyriaus 2010-05-10 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010. Bylos faktinės aplinkybės Ieškovas UAB „Arijus“ krovinio pervežimo sutartimi įsipareigojo pristatyti krovinį iš Danijos […]

Pagal CMR konvenciją vežėjas yra atsakingas už jam patikėto krovinio praradimą, sugadinimą ar pristatymą. Tačiau norint atgauti prarastus pinigus, prieš tai būtina įrodyti tokį faktą. Tarptautine prekyba besiverčiantys įgudę verslininkai bei ekspeditoriai žino krovinių priėmimo iš vežėjo tvarką, reklamacijų pareiškimo terminus ir kilus ginčui naudojasi specialistų pagalba. Tačiau ir dabar pasitaiko atvejų, kai iš vežėjo […]