Nupirkote naudotą transporto priemonę ir pastebėjote, kad ji turi defektų? Sužinokite, ko galite reikalauti iš pardavėjo
Ne kiekvienas transportininkas išgali įsigyti naują vilkiką ar puspriekabę. Kiti perka apyvartoje pabuvusias, padėvėtas transporto priemones. Ir tie, ir kiti naudoja transporto priemones kroviniams gabenti, todėl tikisi ir naudotomis transporto priemonėmis vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Deja, visko pasitaiko ir kartais po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išryškėja autotransporto priemonės trūkumai. Defektai būdingi naudotiems daiktams, tad verta žinoti, kokias teises turi pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės transporto priemonę.
Lietuvos Respublikos teisės aktai nedaro takoskyros tarp naujų ir naudotų transporto priemonių teisinio reglamentavimo. Tos pačios teisės normos taikomos tiek naujų, tiek naudotų transporto priemonių pirkėjams ir pardavėjams (tiesa, naudotų transporto priemonių pardavėjams įstatymas numato papildomų pareigų). Sakysite, kad naudotas automobilis savo savybėmis negali būti prilygintas naujam automobiliui? Su tuo galima sutikti. Skirtingą požiūrį į naujas bei naudotas transporto priemones įtvirtinančią praktiką ėmė formuoti teismai.
Pagal teismų formuojamą praktiką, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau, jeigu naudoto daikto pirkėjas ir pardavėjas nesusitarė kitaip, ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas siaurai, apimti ir tokias situacijas, kai daiktą įmanoma naudoti, bet dėl to patiriami dideli nepatogumai, trikdžiai ar papildomos sąnaudos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-178-372/2017).
Svarbu žinoti, kad ir naudotai transporto priemonei yra taikoma garantija. Civilinis kodeksas neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, taigi taikomos bendros taisyklės, tame tarpe ir 2 metų garantijos pagal įstatymą terminas.
Įsigijus naudotą transporto priemonę (tiesiogiai iš pardavėjo arba lizingo sutarties pagrindu) ir per 2 metus pastebėjus, kad ji turi trūkumų, pirkėjas turi įstatyminį pagrindą ginti savo teises. Įsidėmėtina, kad pardavėjas atsako už transporto priemonės trūkumus tik tuomet, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jos perdavimo (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 1 dalis). Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali tik apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.
Štai civilinėje byloje pirkėjui lizingo sutarties pagrindu įsigijus naudotą vilkiką ir išvažiavus į pirmąjį reisą, paaiškėjo, kad vilkiko variklis yra sugadintas ir neatitinka pardavėjo deklaruotos būklės. Pirkėjui įrodžius variklio defektus ir faktą, kad pardavėjas prieš sudarant pirkimo– pardavimo sandorį jų pirkėjui neatskleidė, teismas tenkino pirkėjo ieškinį. Pirkėjas ieškiniu kėlė ir kitus reikalavimus – atlyginti dėl vilkiko remonto bei prastovos patirtus nuostolius bei negautas pajamas, tačiau nesugebėjus įrodyti patirtų nuostolių ir negautų pajamų dydžio, ieškinys šioje dalyje buvo atmestas.
Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Paprastai pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai transporto priemonės trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Rekomenduotina prieš sudarant pirkimo– pardavimo sutartį, patikrinti automobilio techninę būklę.
Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Vienareikšmio atsakymo nėra. Žinoma, toks pirkinio patikrinimas įgalina išaiškinti paslėptus trūkumus, kita vertus, netgi ir neišnaudojus transporto priemonės patikrinimo autoservise galimybės, toks pirkėjo elgesys paprastai (bet ne visada, apie tai – toliau tekste) nėra laikomas dideliu pirkėjo nerūpestingumu (neatsargumu) įstatymo prasme. Pardavėjas turi įrodyti, jog automobilio trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad pirkėjo nerūpestingumas, nepasirūpinus specialia automobilio patikra, savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga. Jeigu planuojamos įsigyti transporto priemonės trūkumų įprastai apžiūrint transporto priemonę be specialaus tyrimo nėra galimybės pastebėti, jie laikomi paslėptais (neakivaizdžiais) trūkumais.
Vis dėlto, konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016 buvo konstatuota, kad pirkėjas įsigijo Lietuvoje nepopuliaraus modelio dešimties metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Teismas nustatė, kad nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamoje byloje pirkėjo nerūpestingas elgesys (siūlymo patikrinti perkamą automobilį „Maserati“ automobiliais prekiaujančioje įmonėje atsisakymas) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą.
Panaši situacija susiklostė ir kitoje civilinėje byloje (žr. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018), pagal kurios faktines aplinkybes, pirkėjas įsigijo dešimties metų senumo naudotą BMW markės transporto priemonę, o pardavėjas, prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, siūlė pirkėjui detaliai patikrinti transporto priemonę kokiame nors automobilių servise. Tačiau pirkėjas tokio pasiūlymo atsisakė, transporto priemonę apžiūrėjo ir išbandė pats. Teisėjų kolegija, analogiškai, kaip ir prieš tai minėjoje civilinėje byloje, konstatavo, kad pirkėjas, įsigydamas dešimties metų naudotą automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe.
Iš nurodytų bylų matyti, kad teismas pirkėjo nenaudai gali panaudoti transporto priemonės patikros prieš ją įsigyjant atsisakymo faktą.
Civilinis kodeksas numato kelis alternatyvius pirkėjo teisių gynimo būdus, taikomus įsigijus ir naudotą netinkamos kokybės transporto priemonę. Tai teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą, tai ir pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti bei pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pastarasis pirkėjo reikalavimas taikomas tuomet, kai netinkama kokybė yra esminis sutarties pažeidimas. Kitaip tariant – kai transporto priemonės negalima panaudoti pagal paskirtį, ji nevažiuoja.
Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka pirkėjo pažeistoms teisėms apginti. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatymo nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumo pobūdžiu, todėl sprendžiant ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Praktikoje pirkėjai dažniausiai reikalauja iš pardavėjo sumokėti transporto priemonės remonto išlaidas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirkėjas po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti transporto priemonės defektus, per protingą laiką turi pareigą apie tai pranešti pardavėjui. Taigi, įstatymas įtvirtina privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką.
Naudotos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčių reglamentavimas numato specifinių prievolių pardavėjui – šis sutartyje privalo nurodyti visus privalomus deklaruoti duomenis bei visus jam žinomus parduodamos transporto priemonės trūkumus – tiek akivaizdžius, tiek neakivaizdžius. Pasitaiko, kad pardavėjas pats nežino visų parduodamos transporto priemonės trūkumų. Kaip tokiu atveju sprendžiamas pardavėjo atsakomybės klausimas? Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018 pardavėjas nurodė, kad pardavė neseniai įsigytą transporto priemonę ir apie ankstesnio transporto priemonės savininko atliktą variklio remontą nežinojo. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, padarė labiau tikėtiną išvadą, jog pardavėjas apie tai, kad buvo atliktas automobilio variklio remontas, nežinojo. Teismas sprendė, kad pardavėjui, kaip ankstesniam automobilio savininkui, nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui absoliučiai visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar pan. ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais. Teismas vertino, kad byloje nustatytas transporto priemonės trūkumas – atliktas variklio remontas – nebuvo akivaizdus nei pardavėjui, nei pirkėjui, ir be specialaus tyrimo jie to nenustatytų.
Įstatymas suteikia instrumentus pirkėjo teisių gynybai, įsigijus netinkamos kokybės transporto priemonę, tačiau, siekiant išvengti ilgo ir varginančio bylinėjimosi, visais atvejais prieš įsigyjant transporto priemonę verta sumažinti netinkamos kokybės riziką iki minimumo savo iniciatyva atlikus nuodugnią techninę apžiūrą.
