Publikacijos

Dėl mažesnių nei 100% dienpinigių būtina susitarti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Darbo sutartyje susitarti nebegalima.

Kuo skiriasi premija kaip darbo užmokesčio dalis ir premija kaip skatinamoji priemonė? Kokiais atvejais darbuotojas gali reikalauti premijos išmokėjimo; o kada premija darbuotojui nepriklauso?

Įmonės, nustatydamos vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su Tarptautinių sankcijų įgyvendinimu, privalo užtikrinti, kad jų taikomos priemonės ne tik formaliai atitiktų teisės aktų reikalavimus, bet ir būtų pritaikytos naujausių tarptautinių sankcijų turiniui, valdytų įmonėje kylančią tarptautinių sankcijų pažeidimo riziką ir užtikrintų, kad įmone nebus pasinaudota siekiant apeiti Tarptautines sankcijas.

Nuo 2022 metų gegužės 21 dienos įmonės, transportuojančios krovinius transporto priemonėmis nuo 2,5 iki 3,5 tonos, privalės turėti krovinių pervežimo licenciją.

Teismams neretai tenka nagrinėti bylas, panašias savo faktinėmis aplinkybėmis – pirkėjas, savarankiškai apžiūrėjęs automobilį, jį įsigyja pasikliaudamas pardavėjo tvirtinimu, kad automobilio būklė yra gera.

Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, mirties atveju jo sukauptas turtas yra paveldimas vadovaujantis įstatymu. Ką verta žinoti paveldėtojui?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Fizinių asmenų bankroto įstatymas – tai įrankis, skirtas sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. CMR […]

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu. Tačiau tam tikrais atvejais […]

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas griežtai nustato nemokumo procedūrų terminus, jų skaičiavimo tvarką, todėl nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procesai turėtų vykti sklandžiau ir operatyviau.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti priteisiamas, jeigu byloje nustatoma tokių faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus; 3) iš esmės yra galimi tik išimtinais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui […]

Iki šiol Lietuvos teismai nevienodai vertindavo vežėjo veiksmus nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą. Teismų praktiką 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019 suvienodino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: „CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies norma negali būti taikoma tuo atveju, kai vežėjas nepateikė transporto priemonės pakrauti, nes tokia teisinė situacija nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį“.

Lietuvos vežėjams vis labiau nerimaujant, kad COVID-19 pasekmės jų verslui bus dar liūdnesnės nei buvusios 2008–2010 m. ekonominės krizės metu, ir baiminantis, kad net ir laiku pristačius krovinį į iškrovimo vietą užsakovas finansiškai nebus pajėgus atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugas, Advokatų kontoros VERUM teisininkai siūlo iš anksto, dar prieš sudarant vežimo sutartį, įvertinti užsakovo finansines […]

Asmuo, kuriam priklausanti transporto priemonė veikia darbo režimu, nėra apsaugotas nei nuo žalos atlyginimo trečiajam asmeniui (pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą), nei nuo patirtų nuostolių atlyginimo darbo režimu veikiančiai transporto priemonei (pagal KASKO draudimą).

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą dviem atvejais – jeigu pareiškėjas tapo nemokus dėl CK6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

2017-04-18 Lenkijoje įsigaliojo krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymas (toliau – SENT), kurio tikslas – sumažinti sukčiavimo mastą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje ir apriboti nelegalią akcizais apmokestinamų prekių apyvartą.

ESTT pateikė prejudicinį išaiškinimą, jog Direktyvos 3 straipsnio pirmosios pastraipos nuostatoje numatyta sąvoka transporto priemonių [eismas] apima situaciją, kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė, kuri naudojama pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, užsidegė, taip sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, o dėl jo buvo padaryta žala pastatui, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro.

Pasaulinėje krovinių gabenimo praktikoje, kai krovinio pervežimui yra pasitelkiamos kelios transporto rūšys, tokiam procesui apibūdinti yra vartojama skirtinga terminologija – „multimodalinis pervežimas“, „intermodalinis pervežimas“ ar „kombinuotasis pervežimas“.

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 7 str. 2 d. vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti krovinius. Tad pirmiausia reikia pasirinkti veiklos formą ir įsteigti įmonę, kurios veiklos tikslas būtų verstis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Lietuvoje populiarios įmonių formos yra individuali įmonė, mažoji bendrija, akcinė bendrovė. Bet populiariausia vis tik būtų uždaroji akcinė bendrovė.

Kontrabanda – tai prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Vien 2018 m. Lietuvos pasienyje sulaikyta 1.768.220 kontrabandinių cigarečių tabako pakelių, 10.575,00 litrų alkoholio. Kontrabanda yra vienas iš administracinių nusižengimų, kuriems įvykdyti įprastai pasitelkiamos transporto priemonės, tad dažnu atveju teismui tenka spręsti klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo.

2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje buvo pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas).

Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas.

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis. Darbuotojo teisių ir interesų svarba teismų praktikoje įžvelgiama daugelyje situacijų, viena jų – sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.Įprastai žalą atlygina ją padaręs asmuo, tačiau darbo funkcijas vykdančio darbuotojo veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą privalo atlyginti ne pats darbuotojas, o jo darbdavys, […]

Nepaisant netylančių kalbų apie būtinumą užtikrinti transporto priemonės saugumą, iki šiol pasitaiko atvejų, kai krovinio gabenimas į Jungtinę Karalystę pasibaigia administracine bauda už nelegalių asmenų gabenimą.

Straipsnyje apžvelgiama vežėjo pasirinktos sustojimo vietos poilsiui saugumo problematika, sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimus.

Kaip visuomet, kalendoriniams metams prasidėjus ekspeditoriai draudžia savo civilinę atsakomybę. Asociacijos LINEKA nariams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas. Tokiu būdu asociacijos nariai siekia maksimaliai saugaus verslo. Pasidomėjus siūlomais lietuviškais ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo „produktais“, pasirodė, kad jų nėra tiek daug. Viešai skelbiamos gal tik trys draudimo rūšies taisyklės. Palyginus, transporto (vežėjų) veiklos arba krovinių (turto) draudikų yra keliskart daugiau.

Juridinio asmens dalykinė reputacija pažeidžiama paskleidžiant apie asmenį išgalvotą, pramanytą, netikrą, t.y. tikrovės neatitinkančią, informaciją (duomenis, žinias).

Neretai išvykstantys iš Lietuvos emigrantai po savęs palieka susikaupusias skolas Lietuvos kreditoriams. Tokiu atveju kreditoriai priversti ieškoti priemonių savo skoloms atgauti.

Darbo funkcijoms vykdyti transporto įmonės patiki darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes). Žinia, vairuotojai apmokomi dirbti, instruktuojami prieš išvykstant į reisus, tačiau sunku eliminuoti situacijas, kai padaroma žala įmonės turtui. Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį. Bet ar to pakanka? Ypač dabar, kai naujajame Darbo kodekse (DK) nebeliko normų, reglamentavusių visiškos […]

Darbdavys turi pareigą komandiruotam darbuotojui mokėti darbo užmokestį, kompensuoti papildomas išlaidas (jeigu jos patiriamos komandiruotės metu), be to vairuotojui vykstant į užsienį jam turi būti mokami dienpinigiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje nurodyta: „darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2008).

Jeigu vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, šioje įmonėje privalo būti sudaryta darbo taryba – nustato naujasis Darbo kodeksas (DK 169 str. 1 d.). Darbo tarybos sudarymo prievolė, arba kaip gražiai rašoma Darbo kodekse, „iniciatyva“, tenka darbdaviui. Ir tokios iniciatyvos demonstravimas nebe už kalnų. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas reikalauja, […]

Fizinių asmens bankrotas – pakankamai sena procedūra Europoje, tačiau Lietuvoje pradėta taikyti visai neseniai, 2013 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymui. Fizinių asmenų bankroto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ar individualią veiklą vykdančio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Kol nebuvo priimtas minėtas įstatymas, fizinio asmens kreditoriai galėjo išieškojimą […]

2017 m. birželio 15 d. sprendimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio mėn. kreipimąsi pateikė prejudicinį išaiškinimą dėl Europos Bendrijos teisės normų, susijusių su nacionalinio draudikų biuro regresinio reikalavimo į savo buveinės kilmės asmenį įgyvendinimu, aiškinimo ir taikymo. Taip vadinama žaliosios kortelės sistema yra pagrįsta joje dalyvaujančių valstybių tarpusavio susitarimu, […]

Krovinio pakrovimas ir ypač pakrauto krovinio išdėstymas bei tinkamas tvirtinimas turi apsaugoti krovinį pervežimo metu. Nuo tinkamo ar netinkamo krovinio pakrovimo dažnai priklauso vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą. Kalbame apie krovinių gabenimą tarptautiniais automobilių maršrutais, taigi, vadovaujamės tarptautine CMR konvencija, priimta dar 1956 m. Ženevoje. Dėl santykių, kuriuos CMR konvencija tiesiogiai reguliuoja, vežimo sutarties šalys […]

Kiekviena ilgalaikė krovinių pervežimo sutartis ar vienkartinis krovinių pervežimo užsakymas yra individualūs, ir tai yra suprantama – sutartis yra teisininko kūrinys. Tačiau analizuojant pervežimo sutartis matyti ir daug bendrų aspektų, panašumų ir žinoma, trūkumų. Šioje apžvalgoje trumpai aptarsime dažniausiai vežimo sutartyse pasitaikančius trūkumus, kurie apsunkina šalių teisių bei teisėtų interesų gynimą. Advokatų kontora VERUM pastaruoju […]

Tikėtina, jog 2017-aisiais įsigaliosiantis Darbo kodeksas naujai reglamentuos darbo sutarčių ir jų nutraukimo sąlygas. Daug nesutarimų sukeliantys klausimai – darbdavio ir darbuotojo susitarimai dėl mokymo išlaidų atlyginimo bei sąlygos dėl nekonkuravimo nutraukus darbo sutartį. Darbdavio ir darbuotojo susitarimai dėl mokymo išlaidų atlyginimo ir dėl nekonkuravimo buvo gan plačiai taikomi ir iki naujojo Darbo kodekso priėmimo. […]

Iki 2009-12-31 buvo reikalaujama, kad juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalomai pakeistų steigimo dokumentus ir juos įregistruotų (CK 2.49 str. 4 d. (CK redakcija iki 2009-12-31)). 2009-12-22 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-595 ši nuostata buvo pakeista į „Sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai. Sprendimas dėl juridinio asmens buveinės pakeitimo priimamas […]

Įstatinio kapitalo didinimo tvarka Lietuvoje bendrovių įstatinio kapitalo didinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (ABĮ 49 str. 1 d.). Visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą dėl įstatinio kapitalo priima kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų […]

Tarptautinis krovinio vežimas iš prigimties yra sudėtingas procesas, mat krovinys gabenamas didelį atstumą, ilgą laiko tarpą, perkraunant, sandėliuojant, be tiesioginio vežėjo procese neretai dalyvaujant kitiems asmenims – ekspeditoriams, terminalams, agentams. Dėl šių priežasčių tikimybė žalai kilti bet kurioje krovinio vežimo stadijoje yra didesnė, o nuostolių patyrusiems asmenims dažnai kyla sunkumų apskaičiuojant patirtą žalą.

Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.). Praktikoje dažnai pasitaiko ginčų tarp ekspeditoriaus ir užsakovo, kai ekspeditorius patiria papildomų išlaidų vykdant ekspedijavimo sutartį, o užsakovas atsisako jas kompensuoti argumentuodamas tuo, […]

Nuo 2015 metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo Civilinio kodekso papildymai, kuriais CK 6.4311 sureglamentuotas motorinių transporto priemonių pirkimo sutarties sąlygos. Todėl parduodant tiek lengvuosius, tiek ir krovininius automobilius nuo šiol teks laikytis naujos tvarkos.

Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau – SMGS susitarimas) ir LR geležinkelio transporto kodeksas skirtingai reglamentuoja reikalavimų vežėjui pareiškimo tvarką ginčuose, kylančiuose iš krovinių pervežimo geležinkeliais. Vienas iš tokių atvejų – geležinkelio įmonės atliekama komercinio akto išdavimo procedūra, kuri nacionaliniame reglamentavime nenumatyta, tačiau privaloma tarptautiniuose krovinių pervežimuose geležinkeliu. Kokiais atvejais turėtų būti įforminamas komercinis aktas […]

Konkurencija transporto ir logistikos sektoriuje lemia augančią čia veikiančių asmenų „trintį“ ir nesutarimus. Nesutarimų sprendimas vis dažniau persikelia ir į teismus. Atrodytų, teisinės valdžios institucijoms neturėtų kilti didesnių sunkumų siekiant uždrausti neteisėtus veiksmus, nustatyti tinkamą atlygintinos žalos dydį bei atkuriant taiką tarp šalių. Juolab, kad Lietuvoje pakankamai nuosekliai reglamentuojamas kito asmens komercinės paslapties naudojimo draudimas […]

Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui. Gausi, tačiau iki galo neapibendrinta, yra ir teismų praktika dėl besitariančio vežėjo atsakomybės už savo agentų pasirinkimą (kai pasitelktas fiktyvus vežėjas pavagia krovinį). Tačiau […]

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai prisijungus prie Euro zonos valstybių klubo ir eurui tapus nacionaline atsiskaitymo valiuta Lietuvoje, kartu įsigaliojo ir vienas iš euro įvedimą Lietuvos Respublikoje lydinčių teisės aktų, aktualus akcinėms bendrovėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos […]

Didėjant konkurencijai tarp verslininkų, komercines, technologines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją (know-how, klientų sąrašus, kainų politiką t.t.) vis dažniau siekiama apsaugoti darbdavio (verslininko) ir darbuotojo susitarimais dėl nekonkuravimo. Kad darbuotojas galėtų efektyviai vykdyti darbines funkcijas, jam patikima informacija, turinti ypatingą reikšmę verslo subjekto padėčiai rinkoje. Todėl nekonkuravimo sutartimi darbdavys užsitikrina, kad minėta informacija darbuotojui atliekant […]

Niekas neneigia, kad Lietuva yra emigracijos valstybė. Jos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Atgavus nepriklausomybę iš šalies išvyko apie ketvirtadalis gyventojų. Fiksuojama ir palaipsniui auganti imigracija, bet išvykstančių iš šalies gyventojų skaičius vis dar tebėra didesnis, nei atvykstančiųjų. Didžioji dalis šalį paliekančiųjų – jauni, darbingi asmenys. Darbdaviai viešai deklaruoja susiduriantys su […]

Lietuvoje registruotų bankrutuojančių vežėjų, ekspeditorių bylas dėl skolų už pervežimo ar ekspedijavimo paslaugas priteisimo iš užsienio šalyse registruotų užsakovų (siuntėjų) iki šiol nagrinėjo Lietuvos Respublikos teismai. Savo kompetenciją nagrinėti šias bylas teismai grindė Lietuvos įmonių bankroto įstatymo bei Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 nuostatomis. Vadovaudamasis tokiu reglamentavimu bankroto administratorius, veikdamas visų įmonės kreditorių interesais […]

Net ir šiandien daugelis verslo pasaulio atstovų laikosi nuomonės, kad vienintelis optimalus būdas išspręsti komercinį ginčą – kreiptis į valstybinį teismą. Stebėtina, kad net ir besiskundžiantys proceso teisme lėtumu, didelėmis bylinėjimosi išlaidomis, o neretai ir kompetencijos tam tikroms bylos trūkumu, ginčų sprendimą vėl ir vėl patiki teismui. Tuo tarpu į arbitražą, kaip alternatyvią instituciją tokiems […]

Vinstonas Čerčilis, 1942 m. lapkričio 10 d. sakydamas kalbą po pirmosios ženklesnės pergalės prieš nacius Šiaurės Afrikos fronte Antrojo pasaulinio karo raidą apibūdino kalambūru: „Tai nėra pabaiga. Tai nėra netgi pabaigos pradžia. Bet, galbūt, tai yra pradžios pabaiga.“ Žinoma, šios į pasaulinę istoriją įėjusios frazės prasmė ir kontekstas yra daug gilesnis ir tuo metu puikiai […]

Terminai, kaip vežimo sutarties sąlyga.  Jų reikšmė Krovinių gabenimo grandinėje dalyvauja daug suinteresuotų asmenų, terminai ir tikslumas šiuose procesuose būtinas. Tad krovinių vežimo sutartyse (užsakymuose) vežėjo ir kitų dalyvių veiksmams sukoordinuoti yra numatomi konkretūs terminai. Vežėjui nurodoma atvykimo pasikrauti krovinį data ir net kartais laikas valandų tikslumu. Be abejo krovinio pristatymo gavėjui terminai taip pat […]

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos net jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Atrodytų, kad ir tokiu atveju draudiminė apsauga galioja, nes nukentėjusiesiems žala atlyginama. Tačiau, dėl netinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo […]

Advokatas Albertas Buta konsultavo portalą autoreviu.lt dėl vairuotojų, statančių automobilius su dujine įranga tokiems automobiliams nepritaikytose požeminėse aikštelėse, atsakomybės. Prie požeminių parkavimosi aikštelių greta vietų skaičių žyminčių švieslenčių, paprastai, dega ir perbrauktas dujų baliono ženklas, reiškiantis, kad automobiliams su dujine įranga, važiuoti į požemines parkavimo aikšteles, draudžiama. Taip pat automobilius su dujine įranga draudžiama laikyti požeminiuose […]

Neseniai redakcija gavo skaitytojo laišką su nuotraukomis. Skaitytojas rašo: „Nuo pat garažų bendrijos įsikūrimo buvau jos narys. Sąžiningai visus metus mokėjau už elektrą, mokėjau nario mokesčius, tačiau kuo toliau, tuo mažiau dėmesio sulaukdavau iš bendrijos savo realioms, apčiuopiamoms problemoms – vienais metais pradėjo drėkti stogas ir garažo sienos (garažas kampinis). Informavau apie tai pirmininkus, kurie keitėsi […]

Advokato padėjėjas Šarūnas Siudikas kalbėjosi su portalo delfi.lt žurnaliste Ugne Karaliūnaite apie bylinėjimąsi teisme, kai atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos arba jo deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su faktine. Emigravę iš Lietuvos gyventojai negali būti tikri, kad palikę tėvynę jie toliau nekaupia skolų. Su DELFI susisiekusi skaitytoja papasakojo istoriją, kaip ji, ramiai emigravusi, Lietuvoje paliko […]

Užfiksuojama nemažai atvejų, kai dėl vairuotojo, vežusio kontrabandines prekes kaltės, sulaikomas arba konfiskuojamas ne tik įmonei priklausantis vilkikas bet ir puspriekabė. Sulaikyta transporto priemonė gali prastovėti apie 2 mėnesius, o tai padaro didelę žalą visoms, o ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms ir net kelia bankroto riziką.

Advokatas Albertas Buta su portalo cargonews.lt žurnaliste Aliona Vasilevskaja kalbėjosi  apie vežėjų automobiliais kelių transportu civilinės atsakomybės draudimą, nedraudiminius įvykius bei vežėjų galimybes susitarti dėl palankesnių draudimo sąlygų. Vežėjas, praradęs krovinį ir norėdamas gauti draudimo išmoką, turi įrodyti draudikui, kad kelionės metu tinkamai rūpinosi gabenamu kroviniu. Draudimo bendrovės sutartyse neretai nurodo, kad už pradingusį krovinį […]

Dalis atsakomybės už CMR važtaraštyje nurodytų duomenų akivaizdų neatitikimą vežimo sutarties sąlygoms gali tekti ir vežėjui (krovinio sulaikymas neturint ETMK leidimo) Pagaliau imta formuoti teismų praktika dėl atsakomybės už krovinių vežimo sutarties neįvykdymą dėl ETMK (CEMT) leidimo neturėjimo. Klasikinė situacija – neturėdamas ETMK leidimo vežėjas Europos Bendrijos teritorijoje gabena į trečiąją šalį adresuojamą krovinį ir […]

2011 m. gruodžio 01 d. įsigaliojo Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas (toliau Įstatymas) ir atitinkami Darbo kodekso pakeitimai. Įstatymas reglamentuoja jau anksčiau šalyje susiklosčiusius taip vadinamus „darbuotojų nuomos“ ar „darbo nuomos“ santykius. Laikinojo įdarbinimo įmonėms Įstatymas ypatingų reikalavimų nekelia. Laikinu įdarbinimu gali verstis ne tik įmonės (pastarosioms nereikia turėti licencijos ar kitokio leidimo veiklai), […]

Nedarbingumo pažymėjimas pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Darbdaviui dažnai kyla klausimas, kaip kontroliuojamas darbuotojo laikinojo nedarbingumo pagrįstumas ir kokių veiksmų galima imtis, nustačius galimą darbuotojo piktnaudžiavimą? Pagal Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo […]

Ilgai lauktas ir daug diskusijų sukėlęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – įstatymas) įsigalioja jau nuo šių metų kovo 01 d. Bet ar daug Lietuvoje pagrindinių turtinių interesų vietą turinčių fizinių asmenų sugebės pasinaudoti šia „galimybe“, ar bankroto procedūras bus paprasta įgyvendinti ir, pagaliau, kokios bus jų teisinės pasekmės? Priimti sprendimą bankrutuoti ir inicijuoti bankroto […]

2012-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują teisminę praktiką ginčuose dėl teisinių padarinių nutraukus lizingo sutartis. Nutartimi pripažinta iki tol neigta lizingo gavėjo teisė susigrąžinti sumokėtas lizingo davėjui įmokas net jei sutartis buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo kaltės. Kasacinio teismo nutartis svarbi tuo, kad teismas išaiškino, kokiais įstatymais vadovautis sprendžiant tokius […]

Net ir turint patirties krovinių vežimo sferoje, savarankiška tokios veiklos pradžia sukelia nemažai klausimų. Glaustai aptarsime esmines krovinių vežimo už atlygį veiklos licencijavimo sąlygas. Ar kroviniams vežti reikalinga licencija? Taip, faktiškai visas krovinių vežimas tiek tarptautiniais maršrutais, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai vežama krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė […]

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Ieškinys pateikiamas teismui laikantis materialinės ir procesinės teisės reikalavimų – suformulavus materialinį teisinį reikalavimą, sumokėjus žyminį mokestį ir kt. Įmonių bankroto įstatymas numato, jog kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį teisme ir dėl […]

Nors Lietuvos susijungimų bei įsigijimų rinkoje kol kas jaučiamos laukimo nuotaikos, pokyčiai ekonomikoje yra nebloga proga apsvarstyti tolesnę verslo strategiją. Paprastai rinkos padiktuotos sąlygos lemia verslo pardavimo ar įmonių susijungimo sandorių suaktyvėjimą, kai strateginio investuotojo atėjimas yra būtinas, siekiant užtikrinti papildomą finansavimą, naujų technologijų plėtrą ar siekį įžengti į naujas rinkas. Nepaisant to, jog nieko […]

Juokaujama, jog automobilio bamperiai tam ir skirti, kad braižytis. Tačiau retas vairuotojas susimąsto, kad nedidelis „pasibraižymas“, jei iš įvykio vietos pasišalinama, gali „kainuoti“ baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Administracinėn atsakomybėn traukiama tik už tokį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kuris pažeidžia […]

Krovinio sulaikymo tema visada sukelia daug diskusijų. Vežėjai tikina turintys tokią teisę, vežėjų skolininkai, kiti vežimo procese dalyvaujantys suinteresuoti asmenys piktinasi naudojimusi tokia teise. Vienaip ar kitaip, tokią teisę vežėjas turi. Tai neginčytina. Teisėtai, procedūriškai teisingai sulaikytas krovinys nėra ir negali būti kvalifikuojamas kaip „užvaldytas turtas“.Žinoma, nuo sulaikyto krovinio savininkų, ekspeditorių ar siuntėjų kreipimosi į […]

2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus LR Mažųjų bendrijų įstatymui, pradedantieji verslą tikrai nebegali skųstis teisinės veiklos formų įvairovės trūkumu. Rengdama šį įstatymo projektą, Ūkio ministerija akcentavo, jog siekiama sukurti naują, smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtą ribotos civilinės atsakomybės teisinę verslo formą, kuri būtų tarpinė grandis tarp individualios įmones ir uždarosios akcinės bendrovės. Visgi kelis […]

Nuo 2012-03-01 įsigaliojusios Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pataisos yra tam tikra prasme novatoriškos. Iš esmės pataisos reglamentuoja vien dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimą ir mokėjimą. Iki šiol, kadangi tik pasibaigus finansiniams metams visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtindavo metinę finansinę atskaitomybę, skirstydavo bendrovės pelną, dividendai kaip paskirstytinojo pelno dalis, būdavo skiriami po finansinių […]

Dėkinga Lietuvos geografinė padėtis lemia tai, kad iš Lietuvos yra nesunkiai pasiekiamos tiek Rytų, tiek Vakarų Europos (įskaitant Šiaurės regiono valstybes) rinkos. Todėl Lietuva dažnai apibūdinama kaip transporto srautų iš Rusijos, NVS šalių ir Vakarų Europos susikirtimo taškas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai. Tranzitinės valstybės statusas, viena iš geriausių regione sausumos kelių sistema, […]

Neretai bandoma sutarčių nevykdančius ar netinkamai vykdančius ūkio subjektus kaltinti sukčiavimu. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) sukčių apibrėžia kaip asmenį, apgaule savo ar kitų naudai įgijusį svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengusį turtinės prievolės arba ją panaikinusį. Už tai numatomas laisvės atėmimas net iki aštuonerių metų. Ar tikrai civilinio sandorio nevykdančią šalį galima […]

Ieškinio senatį teisės aktai apibūdina skaičiais – mėnesiais arba metais. Ne išimtis ir krovinių vežimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Štai CMR konvencijoje įtvirtinta, jog „teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų“. Arba Kelių transporto kodeksas – ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustato dviejų metų ieškininės senaties terminą […]

Šių metų gegužės mėnesį Rusijos Federacijoje įsigaliojo ATPK bei federalinio įstatymo „Dėl tarptautinių pervežimų automobilių transportu valstybės kontrolės ir dėl atsakomybės už jų vykdymo tvarkos pažeidimus“ pakeitimai. Kodekso bei federalinio įstatymo pakeitimai griežtina krovinių ir keleivių vežėjų atsakomybę, todėl palies ir Lietuvos transporto įmones. Neteisėtas autotransporto priemonių, kurios registruotos kitose nei Rusijos Federacija valstybėse, panaudojimas […]

Neretai krovinio vežėjui praradus ar sugadinus vežamą krovinį, ginčas dėl su krovinio vežimu susijusių išlaidų kompensavimo tampa ne ką mažiau svarbus, nei ginčas dėl sugadinto ar prarasto krovinio vertės atlyginimo. Kaip žinia, krovinių vežimą kelių transportu reglamentuojanti Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) nustato, kad dėl krovinio praradimo ar sugadinimo kaltas […]

Advokatas Mindaugas Šimkūnas konsultavo leidinį „Lietuvos žinios“ dėl Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių turisto teises, kelionių agentūros bei organizatoriaus pareigą tinkamai įvykdyti sutartį – organizuoti turistinę kelionę. Jeigu turistas sumokėjo už kelionę agentūrai, o ši bankrutavo, bet gauto avanso kelionių organizatoriui nepervedė ir šis atsisako suteikti turistui kelionių organizavimo paslaugą – tai jis yra neteisus. Jis […]

PVM sąskaita – faktūra kaip šalių sutartinius santykius įrodantis dokumentas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) PVM sąskaitą faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius sutartinius santykius. LAT civilinėje […]

Dinamiškai besivystančios organizacijos dažnai susiduria su situacija, kada dėl įvairialypių priežasčių verslo savininkams tenka spręsti įmonių jungimosi ar skaidymo klausimą. Dažniausiai įmonių jungimąsi sąlygoja naujo verslo įsigijimas ar įmonių susiliejimai. Kelių įmonių jungimas į vieną juridinį asmenį gali padėti išvengti dvigubos valdymo aparato ir atskaitomybės, vidinių sandorių sudarymo kaštų, pagreitinti sprendimų priėmimo procesą bei dėl […]

Teisme reiškiami ieškiniai labai dažnai lydimi prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčai, kylantys dėl viešųjų pirkimų, – ne išimtis. Galiojantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) numato, jog tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių […]

2011-08-16 Valstybinė kelių transporto inspekcija pranešė, jog Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse būtų vienodai suprantama ir skaičiuojama vairuotojo kasdienio vairavimo trukmė, 2011 m. birželio 7 d. priėmė Komisijos įgyvendinimo sprendimą K(2011)3759 dėl kasdienio vairavimo trukmės apskaičiavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006. Remiantis minėtu Europos Komisijos sprendimu, […]

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pasiūlė vietoje angliško žodžio loft vartoti atitikmenis loftas arba gamyklinis butas. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja nei loftų, nei gamyklinių butų. Tad kokie gi teisiniai aspektai, žinotini asmenims, pasirengusiems įsigyti ar (išsi)nuomoti vadinamąjį loftą? Tokios patalpos paprastai įrengiamos buvusiuose pramoniniuose pastatuose. Todėl neretai viešame registre įregistruota lofto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (toliau […]

Darbdavys ir darbuotojas kartais skirtingai supranta darbuotojui duodamų užduočių teisėtumą. Neretai tokie nesusipratimai baigiasi ir darbuotojo atsisakymu dirbti. Krovinių transportavimo sritis ne išimtis – čia taip pat apstu situacijų, kai šalys gali nesutarti (dėl tariamo vairuotojo darbo ir poilsio laiko reikalavimų nepaisymo, dėl leistino kabotažinių pervežimų kiekio ar jiems atlikti numatytų terminų nesilaikymo, dėl pareigos atlikti […]

Krovinių sulaikymo ginant vežėjo teisę gauti užmokestį už vežimą banga lyg ir atslūgo. Tačiau teismų praktika krovinių sulaikymo srityje galutinai nesusiformavo. Neturi vieningos nuomonės teisininkai, nesutaria ir vežėjai. Vis dar neatsakyta į pagrindinį klausimą: kada galima taikyti krovinio sulaikymą, kad pats krovinio sulaikymas netaptų vežimo ar vežimo organizavimo sutarties pažeidimu. Klaidinga manyti, kad teisę krovinį […]

Krovinių vežimo automobilių keliais procese pasitaiko situacijų, kai krovinių transportavimo dokumentai (krovinio važtaraštis ir vežimo sutartis) prieštarauja vieni kitiems – pasikeičia maršrutas, krovimo vieta, užsakyme nurodytas vienas krovinys, CMR važtaraštyje – jau kitas. Kaip tokioje situacijoje elgtis, kaip vertinti vienas kito neatitinkančius dokumentus? Dažnas atvejis, kai vežėjui atsiunčiama sutartis ar užsakymas kroviniui vežti su nurodymu, […]

Rengiant šiuo metu galiojančio Turizmo įstatymo projektą, 2002 m. gegužės 28 d. pateiktame projekto aiškinamajame rašte kaip pagrindinis rengiamo įstatymo tikslas įvardytas siekis apsaugoti turizmo paslaugų vartotojų teises, nustatyti griežtesnius reikalavimus turizmo paslaugų teikimui, kiek tai susiję su vartotojų teisių apsauga. Siekiant šių tikslų, Turizmo įstatyme nustatyti reikalavimai, kuriuos būtina įvykdyti subjektui, ketinančiam siūlyti kelionės organizavimo […]

Sprendžiant ginčus dėl krovinių vežimo geležinkeliais, kartais kyla klausimas, kokiais teisės aktais remtis – nacionaliniais ar tarptautiniais, kokia yra Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) teisinė galia? Atsakymas svarbus jau vien dėl skirtingų ieškinio senaties terminų. Geležinkelio transporto kodekso (toliau – GTK) teisės normos, konkrečiai – GTK 67 str. 2 d., nustatytas vienerių metų ieškinio […]

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 31 str. 1 d. 12 p., dividendai ir kitaip paskirstytas pelnas negalėjo būti atskaitomi iš apmokestinamųjų pajamų. Už išmokėtas tantjemas stebėtojų tarybos ar valdybos nariams, įmonė turėjo sumokėti 15 procentų pelno mokestį. 2010-12-10 įsigaliojusios PMĮ pataisos tantjemų už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą nebelaiko paskirstytuoju […]

Advokatas Mindaugas Šimkūnas konsultavo leidinį „Verslo žinios“ dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, jūrų vežėjo atsakomybės, bendrosios avarijos klausimais. Gaisro kelte „Lisco Gloria“ nuostoliai vežėjams tik didėja. Sudegusių transporto priemonių ir krovinių vežėjai turi sumokėti už gelbėjimo darbus – per gaisrą išlikusių transporto priemonių ir krovinių savininkai tiesiog atsiimti savo turto nebegali. Praėjusių metų spalio […]

Apžvalgose: „Vairuotojo noras pasipelnyti gresia transporto priemonės konfiskacija“ ir „Teismų praktika dėl kontrabandos“ apžvelgėme Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktiką bylose dėl kontrabandos. Šiandien norėtume atkreipti dėmesį į kai kuriuos tokio pobūdžio administracinių bylų ypatumus bei pasikeitimus Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (toliau – LVAT) formuojamoje praktikoje. Dėl transporto priemonės konfiskavimo Transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, […]

Gaisras AB “DFDS LISCO” priklausančiame kelte „Lisco Gloria“ užgesintas, padaryta žala skaičiuojama. Tačiau diskusijos, nuomonės ir ginčai netyla, tik įsibėgėja. Įvykis palietė daugiau dalyvių negu yra nukentėjusių kelių transporto vežėjų, praradusių vilkikus, puspriekabes. Tai ir siuntėjai, kurių kroviniai sunaikinti, ekspeditoriai, atsakingi už krovinio sugadinimą kartu su vežėjais, krovinių, transporto priemonių, vežėjų civilinės atsakomybės draudikai, lizingo […]

2010-10-01 įsigalios daug diskusijų sukėlusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – įstatymas) naujoji redakcija, leisianti įteisinti savavališkas/neteisėtas/nelegalias statybas. Dabar galiojanti įstatymo redakcija savavališkų statybos padarinių legalizacijos neleidžia. Naujieji įstatymo pakeitimai, išskyrus kai kurias išimtis, bus taikomi ir santykiams, susiklosčiusiems iki jų įsigaliojimo. Pagal iki 2010-09-30 galiosiančią įstatymo redakciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie […]

Teismų praktikoje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nurodyta, kad, suteikiant teisę ginčyti tokius nutarimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, interesus bei viešąjį interesą; detalus nutarimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas apsaugoti bendrovę ir […]

Apžvelgsime keletą bylų, kuriose aptariami bendrovės vadovo ir akcininkų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-145/2010 nagrinėti reikalavimai papildomai priteisti iš atsakovų UAB „Darstra grupė“ ir jos vienintelio akcininko D. S. skolą ir metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Reikalavimas […]

Straipsnyje „Kontrabanda – ką verta žinoti įmonės vadovui ir vairuotojui” apžvelgėme atsakomybės už kontrabandą (neteisėtai per sieną gabenamus daiktus) pagrindus bei atsakomybės ribas, taip pat atvejus, kada gali būti taikoma papildoma sankcija – priemonių ar įrankių, skirtų gabenti kontrabandą, konfiskavimas. Tęsiant vežėjams aktualią temą, norėtume pasidalinti keletu reikšmingesnių teismų praktikos pavyzdžių dėl kontrabandos gabenimo priemonių […]

Aptarsime teismų praktiką dėl draudėjo pareigos pranešti apie draudiminį įvykį, dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti išmoką, dėl CMR konvencijos taikymo kai kurių klausimų. Šie klausimai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Civilinių bylų skyriaus 2010-05-10 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010. Bylos faktinės aplinkybės Ieškovas UAB „Arijus“ krovinio pervežimo sutartimi įsipareigojo pristatyti krovinį iš Danijos […]

Rinkoje trūkstant pinginių lėšų, griežtėjant atsiskaitymų kontrolei, ūkio subjektams ieškant naujų „atsiskaitymo” formų, vis dažniau kaip mokėjimo instrumentais naudojamasi „įskaitymu” ir „reikalavimo perleidimu”. Todėl norime pasidalinti naujausia teismų praktika šioje srityje. Reikalavimo perleidimas (neretai dar vadinamas cesija) yra sutartis, kuria kreditorius perleidžia trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Reikalavimą perleisti galima be […]

Nuo šių metų gegužės 14 d. Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojo 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (naujos redakcijos) 8 ir 9 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kabotažinius pervežimus. Pažymėtina, jog tai keičia anksčiau galiojusias sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais […]

Dauguma verslininkų, atsižvelgdami į susiklosčiusią ekonominę padėtį, mažina patiriamas išlaidas. Paprastai nemažą išlaidų dalį sudaro užmokestis už nuomojamas patalpas, lizinguojamų transporto priemonių ar įrangos įmokos, taip pat išlaidos telekomunikacijų ar mobiliojo (judriojo) ryšio, mokymo, konsultacinių paslaugų, teritorijos ir patalpų valymo ar kitoms atlygintinoms paslaugoms. Dėl to daugelis apsvarsto galimybę ekonominio pakilimo metu sudarytas sutartis peržiūrėti ar […]

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis 2009-11-11 buvo vykdoma 2444, o baigta 5838 bankroto procedūrų. Restruktūrizavimo procedūrų vykdyta tik 53, o baigta – 5. Matyti, jog dauguma įmonių, susidūrusių su savo ar kontrahento finansiniais sunkumais kur kas dažniau inicijuoja bankroto, o ne restruktūrizavimo procedūrą. Dažnai bankroto bylos keliamos įmonėms, tebevykdančioms ūkinę komercinę veiklą. Tokiai įmonei inicijuota […]

Didesnio kapitalo akumuliacijos galimybė bei ribotos atsakomybės komercinėje veikloje privalumai skatina civilinės apyvartos dalyvius jungti savo kapitalą ir žinias steigiant juridinius asmenis. Tačiau kiekvienas asmuo, steigdamas kartu su kitais įmonę, prisiima ir įsipareigojimų kitų juridinio asmens dalyvių atžvilgiu. Skirtingi akcininkų interesai bei požiūris į įmonės valdymą dažnai sąlygoja akcininkų ginčus. Įprastai akcininkų ginčai kyla siekiant […]

Vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 str. 3 d. įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems […]

Kontrabanda yra vienas pavojingiausių ekonominių administracinių teisės pažeidimų. Juo padaroma žala ne tik tos šalies, į kurią yra įvežtos prekės, bet neretai ir šalies, iš kurios jos įvežtos, bei įmonės, kurioje dirba vairuotojas, ekonominiams interesams. Neteisėtu prekių, vertybių ar kitokių daiktų įvežimu ar išvežimu siekiama išvengti muitų mokesčių. Dėl nesumokėtų muitų, nepatikrintos įvežamų prekių ar […]

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad bankai yra pasirengę perimti nekilnojamąjį turtą iš paskolų nebeišgalinčių grąžinti asmenų. Galima daryti prielaidą, jog ir taip sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos kitų metų viduryje turėtų dar labiau kristi, nes rinkoje pasirodys nekilnojamojo turto objektai parduoti iš varžytinių ar bankų perimti iš paskolų grąžinti neišgalėjusių asmenų. Bankai užsiima finansinių paslaugų teikimu, o […]

Pasaulį krečiant finansų krizei, ne išimtis ir Baltijos valstybės, vis dramatiškiau susiduriančios su ekonominiais sunkumais. Nors Lietuvos ekonomikos augimo prognozės lyginant su Baltijos kaimynėmis šiais metais ir atrodo geriausiai, tačiau ekspertų nuomone Lietuvos ekonomika dar kelis artimiausius metus balansuos ties „kieto nusileidimo” riba, kai BVP metinis procentinis prieaugis neviršys 3 proc. Ženkliai mažėjantys vartotojų lūkesčiai […]

Nuo 2008-07-01 įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) pakeitimai. Nauja Įstatymo redakcija sugriežtina įmonės vadovo, savininkų, kitų darbuotojų atsakomybę už įstatymų pažeidimus, priskiria daugiau pareigų veikti įmonei esant nemokiai. Pagal ĮBĮ 8 str. 4 d. įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, turi prievolę padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, […]

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos skelbia, kad 2007 m. sausio 1 d. Juridinių asmenų registre buvo užregistruota 170,05 tūkst. juridinių asmenų. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. bankrotas buvo skelbtas 5264 įmonėms ir 14 bankų, tai yra 1,77 proc. visų įregistruotų juridinių asmenų. Jei 1993 – 1998 metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius […]

Pastebime, jog kontoros klientai, verslo bendrovės dažnai praktikuoja tarpusavio prievolių įskaitymą, kaip prievolių pasibaigimo būdą. Šį būdą itin mėgsta įmonių finansininkai (buhalteriai), kontroliuojantys įmonės finansinius įsipareigojimus. Įskaitymo pagrindas Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti pranešta kitai šaliai. Kitos šalies pozicija šiuo klausimu neturi reikšmės, atsiranda teisinės pasekmės – […]

Kaip įprasta, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 str. 1 d.). Bendrovės finansiniais metais paprastai yra laikomi kalendoriniai metai. Bendrovės įstatuose gali būti nustatomi ir kiti 12 mėnesių trukmės finansinių metų pradžios ir pabaigos terminai. Bendrovės finansinių metų pradžios ir pabaigos datos […]

Vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiškas padarytų nuostolių atlyginimas. Tai reiškia, kad patirta žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta būtent tiek, kiek jis prarado dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 str., įtvirtinantis pažeidėjo pareigą visiškai atlyginti padarytus nuostolius, numato ir išimtį, t.y. ribotos atsakomybės galimybę. Civilinę atsakomybę gali […]

Sprendžiant ginčus dėl civilinės atsakomybės krovinių vežimo kelių transportu santykiuose, neretai iškyla klausimas – vadovautis tarptautiniais teisės aktais (CMR konvencija) ar nacionalinės teisės normomis (Kelių transporto kodeksu, civiliniu kodeksu ir t.t.)? Šis klausimas nėra tuščias ginčas ar teisinė diskusija. Atsakymas svarbus ne tik teismui, sprendžiančiamkonkretų ginčą – jis sukelia labai realias pasekmes sutarties ir bylos […]

Vis dažniau krovinių pervežimuose pasitaiko atveju, kai sulaikomi kroviniai, tokiu būdu siekiant išsireikalauti apmokėjimą už jų transportavimą. Neatgaudami krovinių, savininkai arba jų atstovai kreipiasi į teisėsaugos organus dėl savavaldžiavimo. Esą, krovinio sulaikymas yra savo teisių įgyvendinimas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos ir padarant didelės žalos asmens teisėtiems interesams. Naujasis Civilinis kodeksas leidžia pasinaudoti savigyna ginant savo […]

Reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas keliant darbuotojo kvalifikaciją, galima tik tuomet, jeigu darbuotojas išeina iš darbo savo iniciatyva ir ne dėl ligos. Jeigu darbuotojas nutraukia darbo sutartį be svarbios priežasties, jis įsipareigoja atlyginti išlaidas, kurias darbdavys patyrė jį mokydamas. Mindaugas Šimkūnas, advokato Mindaugo Šimkūno kontoros advokatas, pažymi, jog dažnam darbdaviui atrodo, kad ši Darbo kodekse įrašyta […]

Verslas ir teisė Teisėta konfidencialios informacijos sauga užtikrina įmonės ekonominį stabilumą ir konkurencinį pranašumą. Tačiau ne visi supranta būtinybę komercines paslaptis preventyviai saugoti. Dažnai atsitinka taip, kad teisinių priemonių įmonės komercinėms paslaptims apsaugoti griebiamasi tik patekus informacijai į konkurentų rankas. Nepakankamą dėmesį komercinių paslapčių apsaugai, be kitų veiksnių, lemia ir neteisingas informacijos vertinimas. Komercinės paslaptys […]

Pagal CMR konvenciją vežėjas yra atsakingas už jam patikėto krovinio praradimą, sugadinimą ar pristatymą. Tačiau norint atgauti prarastus pinigus, prieš tai būtina įrodyti tokį faktą. Tarptautine prekyba besiverčiantys įgudę verslininkai bei ekspeditoriai žino krovinių priėmimo iš vežėjo tvarką, reklamacijų pareiškimo terminus ir kilus ginčui naudojasi specialistų pagalba. Tačiau ir dabar pasitaiko atvejų, kai iš vežėjo […]