Procesinių dokumentų įteikimas pasikeitus juridinio asmens buveinės adresui

Iki 2009-12-31 buvo reikalaujama, kad juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalomai pakeistų steigimo dokumentus ir juos įregistruotų (CK 2.49 str. 4 d. (CK redakcija iki 2009-12-31)). 2009-12-22 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-595 ši nuostata buvo pakeista į „Sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai. Sprendimas dėl juridinio asmens buveinės pakeitimo priimamas juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.“ Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, juridiniai asmenys buvo atleisti nuo pareigos pasikeitus juridinio asmens buveinės adresui keisti ir iš naujo registruoti steigimo dokumentus. Tačiau juridiniam asmeniui vertėtų būti atsargiam, kadangi pasikeitus juridinio asmens buveinės adresui ir jam nesutampant su įregistruotu juridinių asmenų registre VĮ „Registrų centras“ – šis gali susidurti su rimtomis problemomis. Viena jų galėtų kilti nauja tvarka įteikiant juridiniam asmeniui teismo procesinius dokumentus.

„Formalusis“ procesinių dokumentų įteikimas

2011-06-21 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą. Pagal CPK 123 str. 4 d. „Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.“ Taigi buvo įtvirtinta „formaliojo“ procesinių dokumentų įteikimo galimybė.

Dėl „formaliojo“ procesinių dokumentų įteikimo kylančios problemos

Gali susiklostyti atsakovui nepalanki situacija, kai ieškovui pareiškus ieškinį teisme, teismas atsakovui nusiųstų pranešimą (kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis) dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, pranešime nustatytų terminą atsiliepimui pareikšti (CPK 142 str. 1 d.), bet atsakovas, veikdamas kitu nei registruotas adresu, teismo pranešimo negautų. Tačiau pagal formalias CPK taisykles būtų laikoma, kad atsakovas yra tinkamai informuotas apie procesą. Teismai nėra įpareigoti aiškintis juridinio asmuo veiklos adreso, jeigu jis nesutampa su registruotuoju adresu, o teismų praktikoje pripažįstama, jog pareiga rūpintis tinkamu korespondencijos tvarkymu tenka pačiam atsakovui.

Taip pat paminėtina kita procedūra, taikoma įmonių bankroto procese. Pagal bendrąją taisyklę, kreditoriui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepavykus pranešti skolininkui registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, kreditorius turi išsiųsti pakartotinį pranešimą skolininko įmonės buveinės adresu, kuris laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo, o kreditorius laikomas įvykdęs ĮBĮ 6 str. 2 d. nustatytus reikalavimus.

Taigi nors juridinis asmuo nėra baudžiamas už nepranešimą viešajam registrui apie pasikeitusį buveinės adresą, tačiau to nepadaręs juridinis asmuo gali atsidurti jam nepalankioje padėtyje. Nepranešus viešajam registrui apie pasikeitusį buveinės adresą ir netikrinant viešajame registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu esančios pašto dėžutės gaunamos korespondencijos – šis juridinis asmuo „nepasislėps“, neapsunkins ir neužvilkins teismo proceso, o priešingai – pats save pastatys į nepatogią procesinę padėtį, apribos galimybę dalyvauti teismo procese.

Žymos: ,

Lietuvos transporto įmonių ir jos vairuotojų teisiniai ginčai: atsakomybė už nelegalių asmenų gabenimą JK

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Plačiau

Vairuotojo darbdaviui atlygintina turtinė žala

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis. Darbuotojo teisių ir interesų svarba teismų praktikoje įžvelgiama daugelyje situacijų, viena jų – sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.Įprastai žalą atlygina ją padaręs asmuo, tačiau darbo funkcijas vykdančio darbuotojo veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą privalo atlyginti ne pats darbuotojas, o jo darbdavys, […]

Plačiau

Saugumo užtikrinimas transporto priemonėje

Nepaisant netylančių kalbų apie būtinumą užtikrinti transporto priemonės saugumą, iki šiol pasitaiko atvejų, kai krovinio gabenimas į Jungtinę Karalystę pasibaigia administracine bauda už nelegalių asmenų gabenimą.

Plačiau
Žemėlapis