Ekspedicinės įmonės bankrotas ir kreditorių teisių gynimo būdai

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos skelbia, kad 2007 m. sausio 1 d. Juridinių asmenų registre buvo užregistruota 170,05 tūkst. juridinių asmenų. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. bankrotas buvo skelbtas 5264 įmonėms ir 14 bankų, tai yra 1,77 proc. visų įregistruotų juridinių asmenų. Jei 1993 – 1998 metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius nesiekė šimto per metus, tai 2002 – 2006 metais tokių įmonių buvo virš septynių šimtų kasmet. 2006 m. gruodžio 31 d. duomenimis vidutinė visų baigtų ne teismo tvarka vykdytų bankroto procedūrų trukmė nesiekė pusantrų metų, o bankroto bylos trukdavo vidutiniškai aštuoniolika mėnesių. Iš 5264 įmonių, bankrutavusių per minėtą 1993 – 2006 metų laikotarpį, 280 buvo transporto įmonės. Tai sudaro 5,32 procento, kai tuo tarpu bankrutavusios statybos įmonės bendrame bankrutavusių įmonių tarpe sudaro 8,83 procento, bankrutavusios prekybos įmonės – net 41,68 procento.

Žiniasklaidoje netyla diskusijos apie UAB „M&M Militzer and Munch Baltica” bankrotą. Su stambia ekspedicine bendrove susiję krovinių siuntėjai, gavėjai, ekspeditoriai, vežėjai skaičiuoja savo nuostolius, kuria planus, kaip atgauti skolas iš bankrutuojančios įmonės, kaltina valdžią ir bankroto įstatymą, nepakankamai ginančius vežėjų teises ir teisėtus interesus.

Ar tikrai galiojantis Įmonių bankroto įstatymas ir jį lydintys teisės aktai priskiria bankrutuojančio asmens kreditoriams tik statisto vaidmenį? Ar bankroto procedūrų teisinis reguliavimas nustato tik formalią tvarką „merdinčiai” įmonei likviduoti ir išregistruoti? Argi Įmonių bankroto įstatyme, kituose teisės aktuose nėra teisinių svertų kreditorių interesams apginti?

Įmonės administratorius

Įmonės administratorius yra tas asmuo, kuris įgyvendina Įmonių bankroto įstatymo nustatytus uždavinius ir tikslus, gina kreditorių, o taip pat pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

UAB „M&M Militzer and Munch Baltica” bankroto byla iškelta dar 2007 m. vasario 08 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, bankroto administratoriumi paskirta Uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotera”, registruota Vilniaus g. 130, Šiauliuose. Teismo skiriamo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių administratoriaus kandidatūros derinimo Tvarkoje nustatyta, jog Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, gavęs teismo paklausimą dėl administratoriaus kandidatūros, gali nepritarti siūlomai kandidatūrai, jei bankrutuojanti įmonė yra kitoje vietovėje nei gyvena siūlomo juridinio asmens atstovas. Departamentas gali nepritarti siūlomai kandidatūrai jei fizinis asmuo jau administruoja penkias vidutines įmones. Administratoriaus atstovas Vėjūnas Klimas, UAB „Bankrotera” tinklapyje nurodomas kaip administruojantis šešias įmones. Tikėtina, kad atstumas ir atstovo užimtumas neturės įtakos bankroto proceso operatyvumui ir kokybei. Kaip matyti iš 2007-02-08 teismo nutarties, bankroto bylą inicijavo Wojciech Paprocki, UAB „M&M Militzer and Munch Baltica” vadovas. Iš VĮ Registrų centro svetainės matyti, UAB „M&M Militzer and Munch Baltica” įregistruota 2004-09-06, 2006-12-18 įregistruotas naujo vadovo paskyrimas, 2007-02-08 įmonė bankrutuoja. Peršasi mintis, kad vadovas paskiriamas tik bankroto bylai iškelti. Na, o kokie tikslai keliami vadovo pasiūlytam bankroto administratoriui?

Pagal ĮBĮ 11 str. 4 d., administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius juridinis asmuo, jo valdymo organo narys), įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas, vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios įmonės arba šios įmonės patronuojančios ar dukterinės įmonės akcijų. Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Deja, ne visada pavyksta įžvelgti administratoriaus teisinį suinteresuotumą. Įmonės bankroto administravimas kaip ir kitos paslaugos yra atlygintinas.

Įmonių bankroto įstatymo galimybės

Administratorius užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų. Bene svarbiausia administratoriaus pareiga yra patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Pagal bendrąsias teismingumo taisykles, teismine tvarka ginant pažeistas UAB „M&M Militzer and Munch Baltica” teises, ieškinį tektų reikšti pagal atsakovo – skolininko gyvenamąją vietą, o jei tai juridinis asmuo, pagal jo buveinę. Kadangi bendrovė yra tarptautinė, partneriai, kontrahentai, akcininkai ir vadovai yra užsieniečiai, bylinėtis tektų Šveicarijoje. Toks teisminis procesas, be abejo, užtruktų ilgai ir nemažai kainuotų. Gi, Įmonių bankroto įstatymas jau sudaro išskirtinę galimybę ieškinius reikšti bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, šiuo atveju Vilniaus apygardos teisme. Tokiu būdu nepatiriamos papildomos kelionės išlaidos, dokumentų ir kitų rašytinių įrodymų vertimo išlaidos, neprireikia užsienio advokatų pagalbos, kuri dažniausiai brangiai kainuoja. Be to, bankrutuojanti įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo. Kaip žinia, žyminis mokestis Lietuvos teismuose nagrinėjamuose turtiniuose ginčuose, priklauso nuo ieškinio sumos ir pavyzdžiui, reikalavimas iki vieno šimto tūkstančio litų apmokamas trijų procentų žyminiu mokesčiu. Taigi tokia žyminio mokesčio „lengvata” yra gera paspirtis bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams.

Įprastai įmonės mokumas atsistato teismui pripažinus bankrutuojančios įmonės sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją. Įmonių bankroto įstatymas nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės mokumui. Todėl bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Populiariausias jų – actio Pauliana. Pagrindinė Pauliano ieškinio instituto paskirtis – ginti kreditoriaus teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais buvo sumažintas bankrutuojančios įmonės mokumas ir kartu sumažintos kreditorių galimybės gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Būtina turėti omenyje, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau. CK 6.66 straipsnyje išvardintas ne baigtinis, o pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeisti kreditoriaus interesai, todėl nustačius konkrečios bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi būti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimų ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį.

Spaudoje UAB „M&M Militzer and Munch Baltica” bankrotu kaltinami šios bendrovės vadovai ir akcininkai, įžvelgiami tyčinio bankroto požymiai.

Iš esmės, tik šių „pozicijų” asmenys (juridinio asmens dalyviai ir valdymo organų nariai) gali tiesiogiai įtakoti įmonės veiklą. Antai, bendrovės akcininkai (vienintelis akcininkas), dalyvaudami visuotiniame akcininkų susirinkime ir balsuodami, sprendžia strateginius bendrovės klausimus – tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, paskirsto pelną (nuostolį), sudaro rezervus ir nustato jų naudojimo tvarką, didina (mažina) įstatinį kapitalą, priima sprendimus pertvarkyti, restruktūrizuoti ar likviduoti bendrovę. Tuo tarpu, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, įgyvendina jos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius.

Bendrovės, kaip juridinio asmens, administracijos vadovas privalo juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). UAB „M&M Militzer and Munch Baltica” buvo įsteigta tenkinti privačius interesus, nukreiptus į materialią naudą, kurią siekia gauti tiek jo steigėjai (akcininkai), tiek jo valdymo organų nariai. Todėl bendrovės vadovo veikla turėjo būti paremta tokiais elgesio ir veiksmų standartais, kurie sudarytų sąlygas bendrovei, jos akcininkams sąžiningai įgyti ir gausinti savo materialinę naudą. Bendrovės vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus tais atvejais, kai šis asmuo sudarė bendrovei finansiškai naudingus komercinius sandorius ir atliko kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukūrusius materialinę gerovę. Bendrovės vadovo sudaryti sandoriai, priimti sprendimai, atlikti veiksmai, kurie yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi veiksmai gali pasireikšti prekių, paslaugų ar darbų pirkimu didesnėmis arba jų pardavimu mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto iššvaistymu ir kitais bendrovės atžvilgiu neteisėtais veiksmais. Bendrovės vadovas, atlikęs tokius veiksmus arba kitaip pažeidęs pareigą veikti sąžiningai ir protingai bendrovės atžvilgiu, jei dėl to bendrovė patyrė žalos (įskaitant ir negautas pajamas), turi atlyginti bendrovei dėl tokių veiksmų ar pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) padarytą žalą.

Be to, anksčiau minėtos vadovui priskiriamos protingumo, sąžiningumo, rūpestingumo pareigos reikalauja iš vadovo vykdyti ir kitų įstatymų nuostatas. Štai įmonių bankroto įstatymas imperatyviai reikalauja, kad įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais ir šiems nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovas (savininkas) pateiktų pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Toks vadovo (savininko) veiksmas turėtų sustabdyti skolų augimą ir užtikrinti optimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą.

CK 1.5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai (bendrovės akcininkai) privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas žymi asmens kaltę, vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.248 str.). Pažymėtina, kad teismų praktika reikalaujant bendrovės vadovų deliktinės atsakomybės už bendrovei padarytą žalą, yra pakankamai gausi. Bylų pagal kreditorių ieškinius nesąžiningiems juridinio asmens dalyviams dėl subsidiarios atsakomybės už juridinio asmens prievoles yra mažiau. Yra viena byla tarp transportininkų, pagal UAB „Gollner spedition” ieškinį atsakovams S.B., J.B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei prekybos namai „Baninis”. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad trečiojo asmens prievolė buvo neįvykdyta būtent dėl nesąžiningų bendrovės dalyvių veiksmų: akcininkas įsteigė naują bendrovę, buvo šios bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, vienu metu kontroliavo ir trečiojo asmens ir naujai įkurtos bendrovės veiklą, jų atsiskaitymus su kreditoriais, perleistas trečiojo asmens veiklai reikalingas, turtas, o veikla perkelta į naujai įsteigtą bendrovę, piniginės lėšos gautos pas tretįjį asmenį, pagal sukurtą finansinių operacijų schemą atitekdavo naujai įsteigtai bendrovei, pinigai buvo mokami ne per banką, bet grynais, trečiojo asmens pajamos dirbtinai sumažintos, jas perkeliant į naujai įsteigtą įmonę, kartu nelikvidavus UAB „Baninis”, kadangi ji tuo metu buvo Lietuvos vežėjų nacionalinės asociacijos „Linava” narys ir turėjo teisę įgyti TIR (Carnet) knygeles, be kurių neįmanoma vykdyti tarptautinių vežimų.

Taigi, CK 2.50 straipsnio 3 dalis leidžia pareikalauti juridinio asmens dalyvio atsakomybės už jo nesąžiningus veiksmus. Ši norma realiai veikia ir nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais kai jų veiksmai sąlygoja, jog juridinis asmuo negali pilnai įvykdyti prievolės kreditoriui ir siekia jos išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi nustačius, kad UAB „M&M Militzer and Munch Baltica” akcininkai atliko nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu, bus laikoma, kad jie atsakingi pagal UAB „M&M Militzer and Munch Baltica” prievoles,  neįvykdytas kreditoriams.

Tyčinis bankrotas

ĮBĮ 2 str. 12 d. tyčinį bankrotą apibrėžia kaip įmonės privedimą prie bankroto tyčia. Civilinėje byloje 3K-3-448/2004 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, tyčinio bankroto požymiai yra, kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t.y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismui pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, galima pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 str. numatyto nusikaltimo – nusikalstamo bankroto. Pagal minėtą straipsnį, tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Civilinėje byloje 3K-7-266/2006 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisyklę, jog kai juridinio asmens dalyvio – valdymo organo vienasmenio ar kolegialaus narių (nario) – veiksmai nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais ir lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tai šie juridinio asmens valdymo organo nariai atsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu solidariai.

Lietuvoje vežėjai ir ekspeditoriai yra apsijungę į asociacijas. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” vienija 1150 narių, Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija „Lineka” turi 60 narių. Asociacijų įstatyme nurodyta, jog asociacija padeda savo nariams ir kokiais būdais. “Linava” įstatuose numatyta, jog vienas iš jos uždavinių yra siekti transporto verslo sąlygų gerinimo, o taip pat teikti asociacijos nariams pagalbą. Įgyvendindama šiuos uždavinius asociacija renka ir kaupia informaciją apie pervežimus, jų sąlygas, tvarką bei informuoja apie tai asociacijos narius. Minimos asociacijos nariai, vadovaujantis jos įstatais, turi teisę naudotis asociacijos sukaupta informacija. „Linava” turi tam tikrą informacinę sistemą apie nemokius rinkoje esančius vežėjus. Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „LINEKA” įstatuose numatyta, jog viena iš jos funkcijų yra rinkti ir kaupti informaciją apie ekspedicijos paslaugų, ypač tarptautinių vystymą, vykdymo sąlygas, tvarką bei informuoti apie tai asociacijos narius. Minėti įstatai asociacijos nariams taip pat suteikia teisę naudotis sukaupta informacija.

Aukščiau minėtų asociacijų deklaruojamos funkcijos turėtų padėti jų nariams. Žinoma tokia pagalba galėtų būti kur kas platesnio pobūdžio, jei būtų renkama ir asociacijos nariams skelbiama informacija apie asociacijos narių valdymo organų pasikeitimą, skolų atsiradimą, kitus tarpusavio sutartiniams santykiams reikšmingus įvykius. Viešumas ir informacija šiuo atveju yra didelė jėga. Įmonės, savo ruožtu, turėtų stengtis išnaudoti galimybes, kurias joms, kaip nariams, suteikia asociacijos. UAB „M&M Militzer and Munch Baltica” bankroto byloje tik iniciatyvių kreditorių dėka bankroto procedūros nesibaigė ir galbūt bus ne formaliai pasižiūrėta į šią bankroto bylą.

Žymos: , , , , ,

Vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimas – skirtinga didelio neatsargumo samprata vežimo ir draudimo santykiuose

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Plačiau

Vežėjo atsakomybė krovinius gabenant atvira (be tento) transporto priemone (autovežiu)

Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas.

Plačiau

Lietuvos transporto įmonių ir jos vairuotojų teisiniai ginčai: atsakomybė už nelegalių asmenų gabenimą JK

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Plačiau
Žemėlapis