Ginčo teismingumas tarptautinio krovinio vežimo atveju (CMR kovencija v. Reglamentas „Briuselis Ibis“)
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024-09-05 priėmė transportininkams svarbią nutartį, kurioje paaiškino, jog esant tarptautinio vežimo sutartiniams santykiams sprendžiant dėl ginčo teismingumo ne visais atvejais gali būti taikomos CMR konvencijoje numatytos teismingumo taisyklės, t.y. esant sutartyje numatytam sutartiniam teismingumui, ginčo jurisdikcija pirmiausia turėtų priklausyti nuo tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio.
🚚 Jeigu ginčas susijęs su vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą, sugadinimą, pavėluotą pristatymą, siuntėjo instrukcijų nebuvimą / netinkamą jų vykdymą, važtaraščio pildymą ar kitus CMR konvencijos reglamentuojamus vežimo sutarties šalių atsakomybės klausimus, tuomet ginčo šalių susitarimas dėl sutartinio teismingumo neturės išimtinės galios. Tokiu atveju su ieškiniu į teismą ieškovas galėtų kreiptis ir pagal CMR konvencijoje aptartas alternatyvias teismingumo taisykles (pavyzdžiui pagal atsakovo buveinės vietą, krovinio priėmimo vežti arba pagal numatytą krovinio pristatymo vietą, kaip numato CMR konvencijos 31 str. 1 d.).
🚚 Tačiau, jeigu tarptautinio vežimo sutarties kontekste tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs ne su vežėjo atsakomybe pagal CMR konvenciją, o su netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, kurių CMR konvencija nereglamentuoja, tuomet tokiam ginčui turėtų būti taikomos Europos Sąjungos reglamento „Briuselis Ibis“ nuostatos, jog susitarimas dėl teismingumo sukuria išimtinę jurisdikciją. Kitaip tariant, tokiu atveju turėtų būti kreipiamasi į teismą išimtinai pagal šalių sutartyje numatytą sutartinio teismingumo sąlygą (t.y. CMR konvencijoje numatytos alternatyvaus teismingumo taisyklės negalėtų būti taikomos).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vežimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pasekmių, kai užsakovas (ieškovas) vežimo sutartį nutraukė, pasitelkė kitą vežėją tai pačiai sutarčiai vykdyti ir pareikalavo iš pradinio vežėjo (atsakovo) su tuo susijusių išlaidų atlyginimo.
Vežėjas (atsakovas) prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nurodydamas, kad vežimo sutartimi šalys susitarė visus ginčus, kilusius sutarties vykdymo metu, perduoti spręsti kompetentingam teismui pagal užsakovo (ieškovo) buveinės vietą (Slovakijos teismui).
Kasacinis teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje užsakovas pareiškė ieškinį vežėjui ne dėl jo atsakomybės praradus ar sugadinus krovinį, o dėl nuostolių, atsiradusių vežėjui netinkamai vykdant šalių sudarytą tarptautinio krovinio vežimo keliais sutartį, atlyginimo. Kadangi byloje kilęs ginčas nepatenka į CMR konvencijos taikymo sritį, nes ši konvencija nereglamentuoja klausimų, susijusių su kompensacijomis už sutarčių pažeidimus, ginčas buvo priskirtas Reglamento „Briuselis Ibis“ taikymo sričiai. Atitinkamai, teisėjų kolegija nusprendė, kad šalių ginčas yra teismingas Slovakijos teismui pagal vežimo sutartyje nurodytą sutartinio teismingumo vietą – užsakovo buveinės vietą.
Bylos Nr. e3K-3-196-916/2024.
