Skolas teks prisiteisinėti užsienyje

Lietuvoje registruotų bankrutuojančių vežėjų, ekspeditorių bylas dėl skolų už pervežimo ar ekspedijavimo paslaugas priteisimo iš užsienio šalyse registruotų užsakovų (siuntėjų) iki šiol nagrinėjo Lietuvos Respublikos teismai. Savo kompetenciją nagrinėti šias bylas teismai grindė Lietuvos įmonių bankroto įstatymo bei Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 nuostatomis. Vadovaudamasis tokiu reglamentavimu bankroto administratorius, veikdamas visų įmonės kreditorių interesais ir siekdamas atkurti įmonės mokumą, padidinti bankrutuojančios įmonės turto kiekį, kad kuo daugiau kreditorių reikalavimų būtų patenkinta, reikšdavo Lietuvos teismuose ieškinius dėl nuostolių įmonei atlyginimo, skolų išsiieškojimo, taip pat ieškinius dėl sandorių nuginčijimo (actio Pauliana), kurie pripažinti glaudžiai susijusiais su bankroto procesu.

Bankrutuojančių tarptautinių gabenimų transporto įmonių kreditoriams bloga žinia tapo 2014-09-04 Europos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas. Juo išaiškinta, jog Lietuvoje registruoto ir bankrutuojančio vežėjo (ekspeditoriaus) bankroto administratorius negalės Lietuvos teismuose prisiteisti skolų už suteiktas tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas iš užsienio užsakovų. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas klausė, ar nacionaliniam teismui pateiktas ieškinys, kuriuo reikalaujama priteisti skolą už suteiktas pervežimo paslaugas iš kitoje valstybėje narėje įsteigto šių paslaugų gavėjo, patenka į Reglamento Nr. 1346/2000, ar į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo sritį.

Teisingumo Teismas vertino įvairių rūšių ieškinius, kurie pareikšti iškėlus bankroto bylą, tačiau kiekvienu atveju buvo svarbu nustatyti, ar atitinkamas ieškinys pareikštas remiantis bankroto teise, ar kitomis teisės normomis. Lemiantis kriterijus, kurį Teisingumo Teismas taiko siekdamas nustatyti, prie kurios srities priskirtinas ieškinys, yra jo teisinis pagrindas, o ne procesinės aplinkybės, kuriomis jis pareikštas. Tarkime ieškinys dėl įmonės įsiskolinimų padengimo, kurį pagal Prancūzijos teisę gali pareikšti bankroto administratorius įmonės vadovams siekiant, kad būtų pripažinta jų atsakomybė, Teisingumo Teismo požiūriu laikytas ieškiniu, kylančiu tiesiogiai iš bankroto bylos, ir glaudžiai su ja susijusiu. Teisingumo Teismas panašiai yra vertinęs ir ieškinį dėl sandorių nuginčijimo, kurį pagal Vokietijos teisę gali pareikšti bankroto administratorius, siekdamas ginčyti veiksmus, atliktus prieš iškeliant bankroto bylą ir darančius žalą kreditoriams.

Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiame Teisme buvo nagrinėjamas ieškinys, kuriuo reikalaujama sumokėti skolą už vykdant vežimo sutartį suteiktas paslaugas. Šį ieškinį, pasak Teisingumo Teismo, galėjo pareikšti pats kreditorius, kol neprarado šios reikalavimo teisės iškėlus bankroto bylą. Tai, kad iškėlus bankroto bylą šį ieškinį reiškia bankroto administratorius (visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams apginti) iš pagrindų nekeičia pateikto reikalavimo pobūdžio. Taigi, Teisingumo Teismas sprendė, kad ieškinys dėl skolos už pervežimo paslaugas priteisimo nesusijęs su vežėjui iškelta bankroto byla. Atitinkamai bankroto administratoriai užsienio užsakovų skolas turės išsiieškoti teismuose pagal CMR konvencijoje įtvirtintas teismingumo tarptautiniu lygiu taisykles – valstybės, kurios teritorijoje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos buveinę, filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis; krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Toks išaiškinimas neabejotinai apsunkins vežėjų (ekspedicinių, logistikos įmonių) bankroto procesus, kadangi bylinėjimasis užsienio valstybių teismuose yra brangus, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos, žinių apie užsienio šalių teisminius procesus.

Reikia pabrėžti, kad kalbama tik apie ginčų dėl atsiskaitymų už tarptautinius krovinių pervežimus automobilių keliais teismingumą, tiek kiek tą teismingumą reglamentuoja CMR konvencija. Tarkime, žalos iš bankrutuojančios bendrovės vadovo ar nesąžiningų bendrovės akcininkų prisiteisimas, neteisėtų įmonei nuostolingų sandorių ginčijimas ir toliau lieka teismingas Lietuvos teismams.

Žymos: , , , ,

Vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimas – skirtinga didelio neatsargumo samprata vežimo ir draudimo santykiuose

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Plačiau

Vežėjo atsakomybė krovinius gabenant atvira (be tento) transporto priemone (autovežiu)

Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas.

Plačiau

Lietuvos transporto įmonių ir jos vairuotojų teisiniai ginčai: atsakomybė už nelegalių asmenų gabenimą JK

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Plačiau
Žemėlapis