Leidimas užsieniečiui dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį

Niekas neneigia, kad Lietuva yra emigracijos valstybė. Jos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Atgavus nepriklausomybę iš šalies išvyko apie ketvirtadalis gyventojų. Fiksuojama ir palaipsniui auganti imigracija, bet išvykstančių iš šalies gyventojų skaičius vis dar tebėra didesnis, nei atvykstančiųjų. Didžioji dalis šalį paliekančiųjų – jauni, darbingi asmenys. Darbdaviai viešai deklaruoja susiduriantys su darbo jėgos trūkumu, diskutuojama apie užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje poreikį (dažniausiai iš trečiųjų šalių).

Užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje taip pat reglamentuojantis įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) numato, kad Lietuvoje ketinantis dirbti užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje[1]. Atitinkamai, įstatymas numato, jog darbdavys darbo sutartį gali sudaryti tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti.

Bendra taisyklė numato, kad leidimą dirbti užsienietis privalo gauti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, tačiau toks leidimas gali būti išduotas ir teisėtai Lietuvos Respublikoje esančiam užsieniečiui.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 59 str., leidimas dirbti Lietuvoje užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, o konkrečiau – tik jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Tokį tyrimą atlieka ir leidimą dirbti Lietuvoje išduoda arba atsisako išduoti – Lietuvos darbo birža. Dėl to likus ne mažiau nei 3 mėnesiams iki prašymo išduoti leidimą dirbti pateikimo dienos darbdavys privalo teritorinei darbo biržai pateikti informaciją apie prognozuojamą užsieniečių įdarbinimo poreikį. Šis reikalavimas netaikomas darbdaviui, kuris per artimiausius 6 mėnesius planuoja įdarbinti ne daugiau kaip 5 tos pačios profesinės kvalifikacijos užsieniečius. Be to, darbdavys prieš mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinei darbo biržai dienos teisės privalo įregistruoti laisvą darbo vietą. Jeigu darbdavys minėtų veiksmų neatliko, jo prašymas dėl leidimo dirbti išdavimo nenagrinėjamas.

Prašant išduoti leidimą dirbti Lietuvoje, be kitų dokumentų, turi būti pateikiama:
-          užsieniečio diplomo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens kvalifikaciją, kopija;
-          jeigu profesija nereglamentuojama Lietuvos Respublikoje, bet yra reikalaujama turėti aukštąjį išsilavinimą, Studijų kokybės vertinimo centro įforminto sprendimo dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo kopija kartu su užsieniečio diplomo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens kvalifikaciją kopija;
-          jeigu profesija reglamentuojama Lietuvos Respublikoje, kompetentingos institucijos sprendimo dėl asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimo kopija;
-          užsieniečio 2 metų darbo patirtį (stažą) pagal turimą profesinę kvalifikaciją per 3 paskutiniuosius metus patvirtinančio dokumento kopija. Šis reikalavimas netaikomas užsieniečiui, įgijusiam išsilavinimą Lietuvos Respublikoje ar studijuojančiam Lietuvos Respublikoje rezidentūroje;
-          kai kreipiamasi dėl užsieniečio, kurio profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius ir ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki leidimo dirbti galiojimo laiko pabaigos pateikiama išduoto leidimo dirbti kopija (vietoje užsieniečio kvalifikaciją ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų) ir darbdavio pažyma apie užsieniečio darbą toje darbovietėje, nurodant darbuotojo darbo funkciją, darbo užmokesčio dydį, apskaičiuotų ir per visą užsieniečio dirbtą laikotarpį sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį.

Taip pat su prašymu išduoti leidimą dirbti Lietuvoje pateikiama darbdavio pasirašyta pažyma, kurioje nurodoma informacija apie:
-          būtinumą įdarbinti užsienietį;
-          darbuotojų atleidimus per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo dirbti išdavimo (atleidimo iš darbo priežastis, atleistų darbuotojų kvalifikaciją ir darbo funkcijas);
-          darbuotojo vidutinį darbo užmokesčio dydį, jei įmonėje yra daugiau darbuotojų, dirbančių tokį patį darbą, kokiam prašoma leidimo dirbti užsieniečiui.

Žinotina, kad užsienio valstybių dokumentai turi būti nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostile), jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentų, sudarytų ne lietuvių kalba, vertimas į lietuvių kalbą turi būti patvirtintas jį atlikusio vertėjo parašu. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įmonės vadovo parašu ir antspaudu.

Priėmus darbdavio prašymą, patikrinama, ar jis atitinka šiuos reikalavimus:
-          yra įregistruotas Lietuvos Respublikoje;
-          nėra bankrutavęs, jam neiškelta bankroto byla;
-          neturi mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs daugiau nei prieš 30 dienų, valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetams ir fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir (ar) neturi neįvykdytų įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ilgiau kaip 30 dienų;
-          neturi galiojančios administracinės nuobaudos dėl nelegalaus darbo ar sąlygų užsiimti kita negu atliekama pagal darbo sutartį veikla sudarymą užsieniečiams, neturintiems leidimo užsiimti tokia veikla ar užsieniečio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento;
-          neturi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme numatytos galiojančios nuobaudos už leidimą dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams.

Teritorinė darbo birža išvadą dėl darbdavio prašymo Lietuvos darbo biržai turi pateikti per 21 kalendorinę dieną arba 14 kalendorinių dienų, jei prašoma išduoti leidimą dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Lietuvos darbo birža, remdamasi gauta išvada, sprendimą dėl leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo priima ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų, o dėl trūkstamos profesijos darbuotojo įdarbinimo – ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje.

Užsieniečiui leidimas dirbti Lietuvoje gali būti išduodamas iki 2 metų. Leidimo dirbti galiojimo laikas nustatomas įvertinus tuometinius darbo rinkos poreikius. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti sezoninių darbų, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per vienerius metus.

Pastaba: informacija parengta pagal 2014-12-30 dieną galiojusius teisės aktus.

[1] Tam tikrais atvejais, leidimą dirbti gauti neprivaloma. Šie atvejai reglamentuojami Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 str., Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 9 p.

Žymos: ,

Lietuvos transporto įmonių ir jos vairuotojų teisiniai ginčai: atsakomybė už nelegalių asmenų gabenimą JK

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Plačiau

Vairuotojo darbdaviui atlygintina turtinė žala

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis. Darbuotojo teisių ir interesų svarba teismų praktikoje įžvelgiama daugelyje situacijų, viena jų – sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.Įprastai žalą atlygina ją padaręs asmuo, tačiau darbo funkcijas vykdančio darbuotojo veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą privalo atlyginti ne pats darbuotojas, o jo darbdavys, […]

Plačiau

Saugumo užtikrinimas transporto priemonėje

Nepaisant netylančių kalbų apie būtinumą užtikrinti transporto priemonės saugumą, iki šiol pasitaiko atvejų, kai krovinio gabenimas į Jungtinę Karalystę pasibaigia administracine bauda už nelegalių asmenų gabenimą.

Plačiau
Žemėlapis