Akcininkų ginčai

Didesnio kapitalo akumuliacijos galimybė bei ribotos atsakomybės komercinėje veikloje privalumai skatina civilinės apyvartos dalyvius jungti savo kapitalą ir žinias steigiant juridinius asmenis. Tačiau kiekvienas asmuo, steigdamas kartu su kitais įmonę, prisiima ir įsipareigojimų kitų juridinio asmens dalyvių atžvilgiu. Skirtingi akcininkų interesai bei požiūris į įmonės valdymą dažnai sąlygoja akcininkų ginčus.

Įprastai akcininkų ginčai kyla siekiant pašalinti vieną konkretų teisės pažeidimą, apginti konkrečią akcininko pažeistą teisę, tačiau ne ką retesni ir kompleksiniai akcininkų ginčai, kai vieno iš akcininkų teisės būna pažeidinėjamos įvairiapusiškai ir vienas pažeidimas sąlygoja kitą.

Kadangi bendrovės akcininkams įstatymas suteikia turtines ir neturtines teises, akcininkų teisių pažeidimus galėtume grupuoti į turtinių teisių bei neturtinių teisių pažeidimus.

Akcininkų ginčai dėl turtinių teisių pažeidimų

Iš turtinių teisių dažniausiai ginčai kyla dėl akcininko pirmumo teisės įsigyti perleidžiamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas. ABĮ 47 str. 2 d. nustato, jog: „pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip”. Šioje teisės normoje įtvirtintos pirmenybės teisės pirkti akcijas instituto tikslai sietini su būtinybe derinti tarp grupės žmonių kylančius skirtingus interesus. LAT 2009 m. gegužės 05 d. nutartyje (c.b. 3K-3-168/2009) pažymėjo, jog pirmenybės teisės pirkti akcijas instituto tikslai yra keli:
„Pirma, akcininko pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendrovės dalyvių skaičių ir taip sukoncentruoti kapitalą vienose rankose. Dviejų ar daugiau akcininkų galimybės priimti sprendimus yra apsunkintos, todėl kai vienas iš akcininkų parduoda savo akcijas kitam akcininkui, bendrovės strateginis valdymas, kurį įgyvendina bendrovės akcininkai, tampa efektyvesnis ir patogesnis. Atitinkamai mažėja akcininkų tarpusavio nesutarimų tikimybė. Antra, pirmenybės teisė pirkti akcijas leidžia uždarosios akcinės bendrovės akcininkų atliekamą strateginį bendrovės valdymą išlaikyti tarp jau bendrovės kapitale dalyvaujančių ir bendrovės verslą gerai pažįstančių asmenų. Toks kapitalo uždarumas nuo išorinių subjektų ypač svarbus uždarojo tipo akcinėse bendrovėse”.

Taigi, uždarosios akcinės bendrovės dalyviai negali visiškai savarankiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į turimas akcijas, nes jų nuosavybės teisę riboja kitų dalyvių interesas į kapitalo koncentraciją, siekiant efektyvaus ir patogaus strateginio bendrovės valdymo bei intereso bendrovės valdymą išlaikyti tarp jau bendrovės kapitale dalyvaujančių ir bendrovės verslą gerai pažįstančių asmenų. Nepaisant to, dažni atvejai, kai minėta kitų įmonės dalyvių pirmumo teisė įsigyti parduodamas akcijas yra pažeidžiama.

Tačiau šiuo atveju būtina pažymėti kelis svarbius momentus, kurie gali turėti įtakos, sprendžiant iškilusius nesutarimus. Visų pirma paminėtina tai, kad Lietuvos teismų praktikoje pranešimas apie ketinimą parduoti uždarosios akcinės bendrovės akcijas (ABĮ 47 str. 3 d. prasme) negali būti teisiškai vertinamas kaip pasiūlymas sudaryti sutartį, jeigu jis neturi būtinų ofertai elementų – ofertos apibrėžtumo (nėra susitariama dėl visų esminių sutarties sąlygų) ir oferento ketinimų rimtumo (oferentas siūlo stoti ne į bet kokius, bet į sutartinius teisinius santykius ir suvokia arba turi suvokti, jog, priėmus pasiūlymą, tokie santykiai atsiras) LAT 2009 m. gegužės 02 d. nutartis c.b. 3K-3-168/2009).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ABĮ 47 str. nustatyti ribojimai taikytini tik tuo atveju, kai akcijos yra perleidžiamos pirkimo-pardavimo sutartimi. Pavyzdžiui, 2006 m. sausio 26 d. konsultacijoje Nr. A3-134 Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo išaiškino, jog mainant uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininko pirmenybės teisė mainomoms akcijoms įsigyti netaikytina.

Nepaisant to, nereikėtų pamiršti, jog akcininkų teisės gali būti ginamos ne tik specialiai įstatymuose nustatytais akcininkų teisių gynimo būdais. Tarkime, įžvelgiant atvejus, kada sudarant mainų sutartį vienas iš juridinio asmens dalyvių piktnaudžiaudamas teise siekia išvengti ABĮ 47 str. nustatytos pareigos parduodamas akcijas visų pirma pasiūlyti įsigyti esamiems bendrovės akcininkams, mainų sutartis gali būti ginčijama CK nustatytais pagrindais, pavyzdžiui, kaip apsimestinis sandoris (Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartis c.b. Nr. 2A–476–227/2008).

Akcininko teisė dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, akcininko teisė gauti informaciją apie bendrovę
Iš neturtinių teisių dažniausiai yra pažeidžiamos akcininkų teisės dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bei juose balsuoti. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime – tai teisiškai reikšmingas juridinio asmens dalyvio – akcininko elgesys (veiksmas), jam įgyvendinant įstatymo suteiktą neturtinę teisę dalyvauti sprendžiant bendrovės reikalus, tarp jų – ir renkant bendrovės valdymo organus, kurie bendrovės veikloje atstovauja ir akcininkams.

Tačiau iškart reikia pažymėti, kad šių akcininkų teisių pažeidimas nėra besąlyginis visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų panaikinimo pagrindas.

Nagrinėjant ginčus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, nustatančios visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų negaliojimo pagrindus, turi dvejopą paskirtį. Viena vertus, šios teisės normos skirtos apsaugoti akcininkų interesus, kad nebūtų priimami neteisėti nutarimai, pažeidžiantys akcininkų turtines ar neturtines teises, taip pat viešąjį interesą, kita vertus – apsaugoti pačios akcinės bendrovės bei už ginčijamą nutarimą balsavusių akcininkų teises, kad nepagrįstais ieškiniais bendrovei nebūtų daroma žala, sutrukdant jos veiklą ar kenkiant teisėtiems bendrovės interesams. Taigi sprendžiant pirmiau nurodytus ginčus svarbu yra siekti suderinti akcininkų ir bendrovės interesus, išlaikyti jų pusiausvyrą. Akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą, bet ir kuo tokio nutarimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą nutarimą negaliojančiu. Svarbu ir tai, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti, kokią įtaką ginčijamo nutarimo priėmimui būtų turėjęs ieškovas, jeigu pažeidimų nebūtų padaryta ir jis būtų dalyvavęs ir balsavęs susirinkime. Visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų pasekmių nei bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui.

Praktika rodo, kad dažniausiai akcininko teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose pažeidžiama fiziškai neįleidžiant į patalpas, kuriose vyksta visuotinis akcininkų susirinkimas arba mažiau drastišku būdu – pranešant akcininkams apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą kokia nors egzotiška forma, pavyzdžiui, per spaudą, kai bendrovėje tėra trys akcininkai, arba išvis nepageidaujamiems akcininkams nepranešant apie susirinkimą. Pasitaiko, kad priimant sprendimą neatsižvelgiama į iš anksto balsavusių užpildžius balsavimo biuletenį akcininkų balsus, t.y. tokie balsai lieka neįskaityti.

Prie akcininkų neturtinių teisių priskirtina ir akcininko teisė gauti įstatymo ir įstatų nustatytą informaciją apie bendrovę. Kadangi akcininkai dažniausiai tiesiogiai nedalyvauja organizuojant kasdienę bendrovės veiklą, priimant operatyvinius sprendimus bei sudarant sandorius, ši teisė yra ypatingai svarbi, nes suteikia galimybę sužinoti einamąją padėtį bendrovėje, spręsti apie bendrovės valdymo efektyvumą bei formuoti savo nuomonę dėl visuotiniame akcininkų susirinkime svarstytinų klausimų. Ši akcininkų neturtinė teisė bei jos įgyvendinimo tvarka ir sąlygos detalizuojama ABĮ 18 str. Tačiau kaip ir dauguma teisių, ši neturtinė akcininko teisė taip pat nėra absoliuti ir gali būti ribojama. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB gamybinė–komercinė firma „(duomenys neskelbtini)”, bylos Nr. 3K-7-801/2002). Pagrindinė sąlyga, nuo kurios priklauso akcininko teisės gauti informaciją apie bendrovės veiklą apimtis – akcininko dalies bendrovės įstatiniame kapitale dydis. Šiuo pagrindu Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje išskirtos dvi akcininkų grupės: 1) akcininkai, turintys bent vieną akciją; 2) akcininkai arba jų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų. Pirmosios akcininkų grupės, t. y. turinčių ne daugiau kaip 1/2 akcijų, teisės gauti informaciją apimtis yra siejama su tam tikra bendrovės dokumentų kategorija (tai bendrovės įstatai, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitos, bendrovės metiniai pranešimai, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ir kiti dokumentai, kurie turi būti vieši pagal įstatymus; taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolai, kuriais įforminti bendrovės akcininkų sprendimai, jeigu šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties). Taigi šios grupės akcininkai turi teisę susipažinti ne su visais bendrovės dokumentais, o tik su tam tikra jų grupe, nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Antrosios grupės akcininkai, t. y. akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Šiuo metu galiojanti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio redakcija akcininko teisę į informaciją pagal jo turimų akcijų kiekį sieja su prašomos pateikti informacijos pobūdžiu pagal šios informacijos svarbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad informacija, kurią akcininkas turi teisę gauti, skirstoma į bendro ir specifinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB gamybinė–komercinė firma „(duomenys neskelbtini)”, bylos Nr. 3K-7-801/2002). Ieškovo prašomos pateikti informacijos dalis liečia reikšmingus bendrovės ūkinės veikos klausimus (įvairios sutartys, veiklos sąnaudas pagrindžiantys finansiniai dokumentai ir pan.). Tokia informacija neskelbiama viešai, todėl disponavimo ja galimybė yra apribota tiek turimų akcijų skaičiumi, tiek papildoma sąlyga – rašytinu įsipareigojimu neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties.

Akcininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant priteisti iš vadovo bendrovei padarytos žalos atlyginimą
Pagaliau itin dažni yra teisminiai ginčai, kai akcininkas pasinaudoja jam įstatymo suteikta teise pareikalauti žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, kuris neretai taip pat būna vienas bendrovės akcininkų. Bendrovės, kaip juridinio asmens, administracijos vadovas privalo juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Privatūs juridiniai asmenys steigiami tenkinti privačius interesus, nukreiptus į materialiąją naudą, kurią siekia gauti tiek juridinio asmens steigėjai (dalyviai), tiek jo organų nariai. Vadinasi, privataus juridinio asmens administracijos vadovo veikla turi būti paremta tokiais elgesio ir veiksmų standartais, kurie sudarytų sąlygas tiek juridiniam asmeniui, tiek jo dalyviams ir nariams sąžiningai įgyti arba gausinti savo materialinę naudą. Administracijos vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus tais atvejais, kai šis asmuo sudaro privačiam juridiniam asmeniui, jo dalyviams ir nariams finansiškai naudingus komercinius sandorius ar atlieka kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukuriančius materialinę gerovę. Jeigu administracijos vadovo veiksmai, priimami sprendimai ar sudaromi sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi juridinio asmens veiklos tikslams, tokie veiksmai negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi veiksmai gali pasireikšti prekių, paslaugų ar darbų pirkimu didesnėmis arba jų pardavimu mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymu ir kitais juridinio asmens atžvilgiu neteisėtais veiksmais. Bendrovės vadovas, iššvaistęs bendrovės turtą, atlikęs kitus juridinio asmens atžvilgiu neteisėtus veiksmus, kitaip pažeidęs pareigą veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, jeigu dėl to juridinis asmuo patyrė žalos, turi atlyginti juridiniam asmeniui dėl tokių veiksmų ar pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Šiuo atveju akcininkas pareiškia ieškinį gindamas bendrovės interesus. Ieškiniu akcininkas priteisia žalos atlyginimą ne sau, bet bendrovei.

Retesnės yra teisminės bylos dėl priverstinio akcijų pardavimo (arba priverstinio supirkimo), taip pat bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Šioms byloms būdinga tai, kad akcininkai ginasi nuo esminių jų teisių pažeidimų, tendencingai pasikartojančių ar tęstinio pobūdžio pažeidimų. Abiem šiais atvejais bylos teismingos tik apygardų teismams, bylos vedamos privalomai dalyvaujant advokatams, bylose skiriamas ekspertas, šioms byloms inicijuoti akcininkams keliami reikalavimai turėti tam tikrą akcijų skaičių (atitinkamai ne mažiau 1/3 arba ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo).
Pagal CK 2.115 straipsnį uždarosios akcinės bendrovės akcininkai turi teisę kreiptis į teismą reikalaudami, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos, priklausančios kitam bendrovės akcininkui, būtų parduotos akcininkui, kuris kreipiasi. Tokio priverstinio akcijų pardavimo sąlygos yra: 1) akcijos išperkamos iš akcininko, kurio veiksmai prieštarauja UAB veiklos tikslams; 2) negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis.

Pirmoji sąlyga laikoma nustatyta, jeigu ieškovas įrodo, kad UAB akcininkas, iš kurio siekiama per teismą priverstinai išpirkti akcijas, elgiasi neteisėtai. Neteisėtas šio akcininko elgesys – tai veiksmai, kurie prieštarauja UAB veiklos tikslams. Juridinio asmens veikos tikslai pasiekiami per juridinio asmens valdymo organus. Šių organų nariai turi teises ir pareigas, kurias privalo tinkamai vykdyti. Jos apibrėžtos CK 2.87 straipsnyje, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Neteisėtumas teisėje yra suprantamas kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Akcininko neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą pagal CK 2.115 straipsnį priverstinai išpirkti jo akcijas, yra akcininko, kaip juridinio asmens organo nario, pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose ar teisės aktuose, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Byloje turi būti nustatyta, kad akcininkas (atsakovas) nevykdo savo kaip akcininko pareigų veikti sąžiningai ir protingai bendrovės ir kito akcininko atžvilgiu, kad atsakovas nėra lojalus juridiniam asmeniui ir pan. Teismas turi konstatuoti konfliktinę ir ateityje neišsprendžiamą situaciją, kurios priežastys yra besibylinėjančių akcininkų veiksmai. Byloje turi būti įrodyta, kad esama situacija yra žalinga bendrovei, nes objektyviai jos veiklai yra trukdoma, sukuriama ateityje neišsprendžiama situacija, todėl ji (situacija) gali būti pašalinama per priverstinį akcijų pardavimą. Situacija gali būti susiklosčiusi tiek dėl objektyvių priežasčių, kaip antai, negalėjimas priimti sprendimų dėl skirtingo požiūrio, kai akcininkų balsų kiekis yra vienodas, taip pat ir dėl atsakovo nuožiūra ir atsakomybe atliktų veiksmų, kurių naudingumo bendrovei jis neįrodė (pavyzdžiui, skolų didinimo, veikimo prieš kitus bendrovės valdymo organus, UAB informacijos akcininkui (-ams) neteikimo ir pan.).

Pagal CK 2.123 straipsnį, jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcininkai negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teises dėl kito uždarosios akcinės bendrovės akcininko veiksmų ir negalima pagrįstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs, jie gali pareikšti ieškinį reikalaudami, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, dėl kurio veiksmų negalima tinkamai įgyvendinti teisių, nupirktų iš jų akcijas. Toks teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mutatis mutandis taikytino CK 2.115 straipsnio 1 dalies nuostatas, suponuoja, kad priverstinis akcijų pardavimas, kaip išimtinis akcininko teisių gynimo būdas, yra galimas, kai konstatuojama, jog:

    1. akcininkas, kuris kreipiasi į teismą, negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisių dėl kito uždarosios akcinės bendrovės akcininko neteisėtų veiksmų, ir

negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis.

Pirmoji sąlyga laikoma nustatyta, jeigu įrodoma, kad UAB akcininkas, kuriam siekiama per teismą priverstinai parduoti akcijas, elgiasi neteisėtai ir dėl tokių veiksmų (neveikimo) akcininkas, kuris kreipiasi teisminės gynybos, negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip bendrovės dalyvio, teisių. Neteisėtumas teisėje yra suprantamas kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Tokie veiksmai pripažįstami neteisėtais ir tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvio veikla pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Neteisėtu akcininko elgesiu yra ir veiksmai (neveikimas), prieštaraujantys juridinio asmens veiklos tikslams, o juridinio asmens dalyvio teisės apima ir teisę tikėtis, kad juridinis asmuo veiks siekdamas savo tikslų įgyvendinimo. Juridinio asmens veikos tikslai pasiekiami per juridinio asmens valdymo organus. Šių organų nariai turi teises ir pareigas, kurias privalo tinkamai vykdyti. Jos apibrėžtos CK 2.87 straipsnyje, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, juridinio asmens steigimo dokumentuose. Akcininko neteisėtais veiksmais, sudarančiais pagrindą pagal CK 2.123 straipsnį reikalauti priverstinai nupirkti dalyvio, kurio teisės pažeidžiamos, akcijas, gali būti pripažįstamas ir toks UAB dalyvio veikimas ar neveikimas, kai paprastą (kvalifikuotą) balsų daugumą dalyvių susirinkime turintis juridinio asmens dalyvis, savo balsais lemiantis juridinio asmens valdymo organų sudėtį ir per tokį atstovavimą dalyvio interesams valdymo organuose veikia priešingai juridinio asmens veiklos tikslams, taip pažeisdamas kitų juridinio asmens dalyvių teisę tikėtis, kad juridinis asmuo veiks siekdamas savo tikslų įgyvendinimo.

Antroji sąlyga, kad negalima pagrįstai manyti, jog tokie neteisėti juridinio asmens dalyvio veiksmai ateityje pasikeis, konstatuotina, pvz., kai nustatomi trunkamojo arba tęstinio pobūdžio neteisėti veiksmai, liudijantys juridinio asmens tikslų nepaisymą, dėl ko yra pagrindas manyti, kad jie ateityje nepasikeis. Šios sąlygos egzistavimo savaime nepaneigia ir tai, kad po to, kai juridinio asmens dalyvis, kurio teisės yra pažeidžiamos kito dalyvio veiksmais (neveikimu), priešingais juridinio asmens tikslams, kreipiasi į teismą teisminės gynybos CK 2.123 straipsnio pagrindu, neteisėtai veikęs dalyvis imasi priemonių privataus juridinio asmens tikslams įgyvendinti. Tokiu atveju neteisėtai veikusio dalyvio veiksmai antrosios sąlygos konstatavimo aspektu yra vertinimo dalykas bylos nagrinėjimo teisme per juos inicijavusio dalyvio sąžiningumo prizmę: ar tai efektyvios ir veiksmingos priemonės, kuriomis sąžiningai siekiama nutraukti neteisėtus veiksmus ir įgyvendinti juridinio asmens tikslus, ar priemonės, kuriomis bandoma formaliai paneigti antrosios sąlygos egzistavimą.

Žymos: , , , , , , , ,

Vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimas – skirtinga didelio neatsargumo samprata vežimo ir draudimo santykiuose

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Plačiau

Vežėjo atsakomybė krovinius gabenant atvira (be tento) transporto priemone (autovežiu)

Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas.

Plačiau

Lietuvos transporto įmonių ir jos vairuotojų teisiniai ginčai: atsakomybė už nelegalių asmenų gabenimą JK

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Plačiau
Žemėlapis