Įstatinio kapitalo didinimas: ar „mažųjų“ akcininkų teisės apsaugotos?
Įstatinio kapitalo didinimo tvarka
Lietuvoje bendrovių įstatinio kapitalo didinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (ABĮ 49 str. 1 d.). Visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą dėl įstatinio kapitalo priima kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (ABĮ 28 str. 1 d. 9 p.), nebent bendrovės įstatuose numatyta didesnė nei 2/3 kvalifikuota balsų dauguma sprendimams dėl įstatinio kapitalo didinimo priimti (ABĮ 28 str. 3 d.). Esant situacijai, kai susijusių „didžiųjų“ akcininkų turimos akcijos šiems suteikia 2/3 balsų (kvalifikuotą balsų daugumą) – šie gali vien jų balsų dėka priimti sprendimą didinti bendrovės įstatinį kapitalą. Kai susijusiems „didiesiems“ akcininkams turimos akcijos suteikia 3/4 balsų, šie gali priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujai išleidžiamų akcijų (ABĮ 28 str. 2 d.). Tokiu atveju visų iki įstatinio kapitalo didinimo buvusių akcininkų turėtų akcijų skaičius proporcingai mažėja atsižvelgiant į tai, kiek buvo išleista naujųjų.
Bendrovės įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą (ABĮ 19 str. 1 d., 2 d.). Atsižvelgiant į ABĮ 20 str. reglamentuojamą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, darytina išvada, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių bendrovės veiklos klausimų. Tai reiškia, kad jo priimti sprendimai gali lemti esminius bendrovės veiklos pokyčius, kurie gali būti naudingi bendrovei, jos dalyviams, kreditoriams arba gali sukelti jiems neigiamų turtinių ar neturtinių padarinių. Siekiant užtikrinti tiek bendrovės, tiek su jos veikla susijusių asmenų (dalyvių, kreditorių) interesus, įstatyme įtvirtinama visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimo galimybė – teisė nuginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, remiantis įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).
Įprastai praktikoje bendrovės įstatinis kapitalas didinamas bendrovės konkurencingumui rinkoje stiprinti – juk bendrovė, turinti didelį įstatinį kapitalą, yra žymiai patrauklesnė kreditoriams ir kitiems kontrahentams nei bendrovė, turinti tik minimalų įstatinį kapitalą. Deja tam tikrais atvejais bendrovės „didieji“ akcininkai įstatinio kapitalo didinimą naudoja tik kaip įrankį pašalinant bendrovės smulkiuosius akcininkus iš bendrovės valdymo. Juk juridinio asmens dalyviams suteikiamos teisės (dalyvio teisės bendrovės valdyme) tiesiogiai priklauso nuo turimos visų akcijų dalies procento, o padidinus įmonės įstatinį kapitalą ir išpirkus padidintą įstatinį kapitalą – atitinkamai mažėja „mažųjų“ akcininkų turimų akcijų dalis.
„Mažųjų“ akcininkų teisių gynybos būdai ir sunkumai
Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 str. 4 d. nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą (ABĮ 19 str. 10 d.). Teisės aktai nenumato „mažiesiems“ akcininkams galimybės ginti savo teises ar teisėtus interesus prieš pažeidimo padarymą (pažeidimo prevencija). Teisės aktai įtvirtina tik keletą „mažųjų“ akcininkų post factum interesų gynybos būdų:
1) teisė prašyti teismo paskirti įmonės veiklos tyrimą (CK 2.124 str.). Šią teisę turi vienas ar keli akcininkai, kurių turimų ar valdomų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo (CK 2.125 str. 1 d. 1 p.). Įmonės veiklos tyrimo metu ekspertai nustatinėja ar juridinis asmuo veikia tinkamai – netinkama veikla reiškia CK 2.86 str., 2.87 str. nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organo nariui individualiai, tiek valdymo organui in corpore, pažeidimą;
2) ABĮ 16 str. 1 d. 5 p. įtvirtina akcininkų neturtinę teisę kreiptis į teismą su išvestiniu ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl vadovo ir valdybos narių pareigų, nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šios teisių gynybos esmė pasireiškia tuo, jog akcininkas ar akcininkų grupė paduoda ieškinį teismui įmonės vardu, reikalaudami atlyginti nuostolius ne akcininkams, o tiesiogiai bendrovei;
3) numatant galimybę teisme ginčyti jau priimtus akcininkų susirinkimo sprendimus, prieštaraujančius bendrovės/kreditorių interesams. Nepaisant to, jog ši akcininkų interesų gynybos priemonė yra populiariausia, vis tiek akcininkai susiduria su tam tikrais sunkumais: a) ieškinio senaties terminas ginčyti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus yra vienas iš trumpiausių egzistuojančių ieškinio senaties terminų, nes ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą (ABĮ 19 str. 10 d.); b) „mažąjam“ akcininkui, ginčijančiam bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo atsiranda pareiga įrodyti, kad toks įstatinio kapitalo didinimas buvo nesąžiningas ir/arba nulemtas nesąžiningų pagrindinio akcininko/akcininkų ketinimų, kadangi sprendimas didinti įmonės įstatinį kapitalą pats savaime nėra kreditoriaus interesus pažeidžiantis veiksmas (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-522/2004). Kitoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog „Norminiai teisės aktai neįpareigoja, priimant sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, pagrįsti įstatinio kapitalo didinimo būtinybę. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad atsakovai, balsuodami už ginčijamų sprendimų priėmimą, neva elgėsi nesąžiningai, nes niekaip nepagrindė įstatinio kapitalo didinimo būtinybės“ (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2008). Be to, toje pačioje nutartyje teisėjų kolegija pasisakė, jog „vienam iš akcininkų atsisakant dalyvauti didinant bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais ir (vien) dėl šios priežasties įpareigojant akcininkų susirinkimą nustatyti didesnę akcijų emisijos kainą (negu nominali akcijų vertė), taip neva apsaugant įstatinio kapitalo didinime nedalyvaujančio akcininko interesus, būtų nepagrįstai pažeidžiami įstatinio kapitalo didinime dalyvaujančių akcininkų interesai įsigyti naujų akcijų už mažesnę, t.y. nominalią, kainą. Taigi tokiu atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai būtų pažeidžiami įstatinio kapitalo didinime dalyvaujančiųjų akcininkų atžvilgiu.“ (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2008). Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, jog „mažųjų“ akcininkų interesų gynyba (įrodinėjant visuotinio akcininkų susirinkimo nesąžiningumą priimant sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo) yra nepalankioje padėtyje, t.y. teismų praktikoje pripažįstama, jog įstatinio kapitalo didinimas yra visų pirmiausiai teigiamas veiksmas, o norint paneigti šią prezumpciją – tai turi būti įrodyta.
