Dėl teismų praktikos neteisėto firmos vardo panaudojimo bylose

Vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 str. 3 d. įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Juridinio asmens pavadinimo panašumas negali klaidinti visuomenės, sudarydamas sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito ar iškreipdamas konkurenciją. Kaip teisės į vardą pažeidimas turi būti traktuojamas siekimas panaudoti vardą savanaudiškiems tikslams, kurie suprantami plačiai – kaip pinginė, ekonominė, populiarumo ar kitokia komercinė ar nekomercinė nauda (2009-05-19 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2009).

Pavadinimas praktiškai nelaikomas tapačiu, jeigu jis nuo kitų pavadinimų skiriasi bent viena raide ar skaitmeniu. Tam tikras pavadinimo panašumo egzistavimas savaime negali sukelti teisės subjektui negatyvių pasekmių. Turi būti sprendžiama, ar atidus ir apdairus asmuo supainiotų pavadinimus, ar pavadinimai savo panašumo laipsniu nėra klaidinančio lygio (2009-05-11 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009).

Kaip reikšmingas vertinamas faktas, jog pažeidėjas, gavęs nukentėjusiojo pranešimą, ir toliau naudojosi firmos vardu (2004-09-08 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004).

Prieš padarant išvadą, ar pavadinimų panašumas nesukelia painiavos dėl ūkio subjektų ir nepažeidžia konkurencijos, reikia įvertinti, ar apie teisės pažeidimą taip kalbantis asmuo yra konkurentas. Teismas gali įpareigoti pakeisti juridinio asmens pavadinimą, jeigu panašumu į ieškovo pavadinimą yra pažeidžiamos ieškovo teisės (2005-12-05 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2005).

Žymos: , ,

Asmens duomenų tvarkymas

2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje buvo pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas).

Plačiau

Vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimas – skirtinga didelio neatsargumo samprata vežimo ir draudimo santykiuose

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Plačiau

Vežėjo atsakomybė krovinius gabenant atvira (be tento) transporto priemone (autovežiu)

Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas.

Plačiau
Žemėlapis