Ekspeditoriaus patirtos papildomos išlaidos organizuojant krovinio pervežimą

Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.). Praktikoje dažnai pasitaiko ginčų tarp ekspeditoriaus ir užsakovo, kai ekspeditorius patiria papildomų išlaidų vykdant ekspedijavimo sutartį, o užsakovas atsisako jas kompensuoti argumentuodamas tuo, jog papildomai patirtos išlaidos yra įtrauktos į sutartą ekspedijavimo kainą.

Nors ekspedicijos sutartimi ekspeditorius įsipareigoja už atlyginimą užsakovo lėšomis organizuoti sutartyje numatytas paslaugas – tai dar nereiškia, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos bus atlyginamos. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010 užsakovas neužtikrino konteinerių grąžinimo nustatytu terminu į Klaipėdos uostą, dėl ko ekspeditorius privalėjo sumokėti 72.299,86 LT (20.939,49 EUR) baudų už konteinerių prastovą, kuriuos prašė priteisti iš užsakovo. Užsakovas laikėsi pozicijos, kad pagal ekspedijavimo sutartį dėl papildomų išlaidų atlyginimo šalys susitarė numanoma sutarties sąlyga (CK 6.196 str.). Sprendžiant, ar šalys numanomai susitarė dėl papildomų išlaidų atlyginimo, turi būti vadovaujamasi CK 6.196 str. 2 d. nustatytais kriterijais, įskaitant ir tai, kaip šalys susitarė dėl ekspedicijos sutarties kainos. Pavyzdžiui, susitarimas dėl konkretaus atlyginimo, į kurį įeina ir visos krovinio gabenimo išlaidos, gali būti (tačiau ne visada) požymis, kad papildomų išlaidų riziką prisiėmė ekspeditorius. Reikalavimas atlyginti papildomas išlaidas yra grindžiamas sutartimi ir savo prigimtimi yra reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Tokiu atveju ekspeditorius privalo įrodyti, kad papildomų išlaidų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi (aiškiai išreikšta ar numanoma sąlyga), taip pat tai, kad ekspeditoriaus patirtos išlaidos savo prigimtimi yra papildomos. Kasacinis teismas byloje Nr. 3K-3-462/2010 konstatavo, kad šalys ekspedijavimo sutartyje aiškiai susitarė dėl pervežimo įkainių, tačiau nesusitarė dėl papildomų išlaidų atlyginimo, ir toks susitarimas negali būti laikomas numanoma sutarties sąlyga.

Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010 konstatavo, jog ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant sutartį gali būti kvalifikuojamos skirtingai:

Visų pirma, tai gali būti išlaidos, kurios nebuvo numatytos sudarant sutartį, tačiau dėl kurių ekspeditorius ir užsakovas susitarė jau vykdydami sutartį. Susitarimas dėl tokių išlaidų gali būti vertinamas kaip pradinės ekspedicijos sutarties pakeitimas ar papildymas.

Antra, ekspeditoriaus patirtos išlaidos organizuojant krovinių pervežimą gali būti kvalifikuojamos kaip ekspeditoriaus nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė ekspedijavimo sutartį. Vertinant ekspeditoriaus patirtas išlaidas šiuo aspektu yra svarbi CK 6.824 str. 3 d. įtvirtintos ekspedicijos sutarties sampratos analizė. Minėta, kad pagal šią sampratą ekspeditorius teikia arba organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis. Ši esminė ekspedicijos sutarties savybė suponuoja ekspeditoriaus pareigą veikti naudingiausiomis užsakovui sąlygomis pagal jo nurodymus, o kai šių nėra, – pagal įprastos verslo praktikos reikalavimus. Kartu tai reiškia ekspeditoriaus pareigą informuoti užsakovą apie visas aplinkybes, kurios turi reikšmės užsakovo išlaidoms, nebent tokios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos užsakovui. Savo ruožtu užsakovui paprastai yra žinoma, kad, vykdydamas pagal ekspedicijos sutartį prisiimtas pareigas, ekspeditorius savo vardu yra sudaręs būtinas sutartis su trečiaisiais asmenimis. Pagal tokias sutartis prisiimtiems ekspeditoriaus įsipareigojimams tiesioginę reikšmę gali turėti užsakovo veiksmai ar neveikimas, todėl užsakovas pagal ekspedijavimo sutartį turi elgtis taip, kad savo veiksmais (ar neveikimu) nepadarytų nuostolių ekspeditoriui. Pavyzdžiui, išlaidos dėl to, kad užsakovas nustatytu terminu, apie kurį jį buvo informavęs ekspeditorius arba apie kurį jis žinojo ar turėjo žinoti, negrąžino konteinerių, galėtų būti kvalifikuotinos ekspeditoriaus nuostoliais kaip civilinės atsakomybės forma. Tokie užsakovo veiksmai galėtų būti įvertinti kaip iš sutarties kilusios prievolės neįvykdymas, t. y. neteisėti užsakovo veiksmai (CK 6.205 str.; 6.246 str. 1 d.). Nustačius, kad užsakovas netinkamai vykdė sutartį svarbu būtų nustatyti nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Ekspedijavimo sutartis sudaroma verslo tikslais, todėl kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga nėra teisiškai reikšminga (CK 6.256 str. 4 d.).

Trečia, ekspeditoriaus patirtos išlaidos teisiškai galėtų būti kvalifikuotos kaip papildomos išlaidos, atlygintinos pagal ekspedijavimo sutarties numanomą sąlygą net ir tada, kai šalys dėl tokių išlaidų aiškiai nebuvo susitarusios. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tokiomis gali būti kvalifikuojamos tik papildomos savo prigimtimi išlaidos, t. y. neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta. Sprendžiant, ar šalys numanomai susitarė dėl papildomų išlaidų atlyginimo, turi būti vadovaujamasi CK 6.196 str. 2 d. nustatytais kriterijais, įskaitant ir tai, kaip šalys susitarė dėl ekspedicijos sutarties kainos. Pavyzdžiui, susitarimas dėl konkretaus atlyginimo, į kurį įeina ir visos krovinio gabenimo išlaidos, gali būti (tačiau ne visuomet) požymis, kad papildomų išlaidų riziką prisiėmė ekspeditorius.

Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Tačiau kiekvienas iš jų yra savarankiškas, todėl, priklausomai nuo to, kokį savo teisių gynimo būdą pasirinko kreditorius, byloje nustatytinos aplinkybės gali visiškai ar iš dalies skirtis. Reikalavimas atlyginti papildomas išlaidas yra grindžiamas sutartimi ir savo prigimtimi yra reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Tokiu atveju ekspeditorius privalo įrodyti, kad papildomų išlaidų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi (aiškiai išreikšta ar numanoma sąlyga), taip pat tai, kad ieškovo patirtos išlaidos yra papildomos savo prigimtimi.

Žymos: , , , ,

Lietuvos transporto įmonių ir jos vairuotojų teisiniai ginčai: atsakomybė už nelegalių asmenų gabenimą JK

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Plačiau

Vairuotojo darbdaviui atlygintina turtinė žala

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis. Darbuotojo teisių ir interesų svarba teismų praktikoje įžvelgiama daugelyje situacijų, viena jų – sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.Įprastai žalą atlygina ją padaręs asmuo, tačiau darbo funkcijas vykdančio darbuotojo veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą privalo atlyginti ne pats darbuotojas, o jo darbdavys, […]

Plačiau

Saugumo užtikrinimas transporto priemonėje

Nepaisant netylančių kalbų apie būtinumą užtikrinti transporto priemonės saugumą, iki šiol pasitaiko atvejų, kai krovinio gabenimas į Jungtinę Karalystę pasibaigia administracine bauda už nelegalių asmenų gabenimą.

Plačiau
Žemėlapis