Ieškinio senatis krovinių gabenimo teisiniuose ginčuose

Ieškinio senatį teisės aktai apibūdina skaičiais – mėnesiais arba metais. Ne išimtis ir krovinių vežimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Štai CMR konvencijoje įtvirtinta, jog „teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų“. Arba Kelių transporto kodeksas – ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustato dviejų metų ieškininės senaties terminą (KTK 56 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškinio senaties terminų skaičiavimas tik iš pažiūros atrodo paprastas. Svarbu ne tik skaičiuoti kalendorinius terminus, bet būtina atsižvelgti ir į senaties termino eigos pradžią, galimybę senaties terminą atnaujinti, vežimo santykiuose dalyvaujančių asmenų statusą, reikalavimo pobūdį, sutarties sąlygas.

Ieškinio senaties socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisinių interesų apsaugą ir gynybą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių ginti pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, t.y. ar šis terminas praleistas, ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį pagrįstas, privalo nustatyti ieškinio senaties pradžią ir pabaigą, išsiaiškinti, ar nebuvo šį terminą sustabdančių ar nutraukiančių aplinkybių.

Vietinis vežėjas. Tarptautinis vežėjas

Teisės aktai krovinių vežimus automobilių transportu skirsto į vidaus vežimus (kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje) ir tarptautinius vežimus (kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną). Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, pasirašyta Ženevoje. Atitinkamai vidaus vežimų už atlyginimą santykius – kelių transporto kodeksas, civilinis kodeksas, kiti nacionalinės teisės aktai. Ieškiniams, kylantiems dėl vidaus vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškinio senaties terminas, o tarptautinių krovinių vežimų atvejais – vienerių metų ieškinio senaties terminas. Yra ir kitų skirtumų. Tarkime, kelių transporto kodeksas nustato, kad pareikšta pretenzija pratęsia ieškinio senaties terminą. Tačiau tik vienam mėnesiui. Pretenzijos formos (žodinė, rašytinė) kodeksas nereglamentuoja. O Konvencija numato, kad pretenzijos pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Taigi, šiuo atveju pretenzija turi būti rašytinė ir senaties terminą pretenzija pristabdo iki atitinkamų labai konkrečių vežėjo veiksmų. Pagal Kelių transporto kodeksą laikoma, kad vežėjas atsisako tenkinti pretenziją, jei jis per vieną mėnesį nepateikia atsakymo į pretenziją (KTK 56 straipsnio 1 dalis).

Vežėjas ir pašto siuntų vežėjas

 Artimiausias krovinių gabenimui yra pasiuntinių paslaugų teikimas. Pasiuntinių paslaugos apibrėžiamos kaip pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas (Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, panašiai kaip ir krovinių vežimo santykiuose, pasiuntinių paslaugų santykiuose dalyvauja siuntėjas, gavėjas, siunta ar siuntinys yra vežami, įteikiami. Pašto siuntinys, kaip ir krovinys, yra daiktai (prekės). Pasitaiko, kad kartais krovinio parametrai būna mažesni už Pašto siuntų didžiausius ir mažiausius matmenis, numatytus Pasaulinės pašto sąjungos Pašto siuntinių reglamente. Pagal minėtą reglamentą nė vienas siuntinio matmuo negali viršyti 2 metrų, o siuntinio ilgio ir didžiausios apimties, išmatuotos bet kuria kita kryptimi nei ilgis, suma negali būti didesnė kaip 3 metrai. Asmenys turi teisę teikti pasiuntinių paslaugas be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, tik nustatyta tvarka pranešus apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Taigi, praktikoje kitąkart sunku ir atriboti, ar buvo vežtas krovinys, ar pašto siunta, ar gabenimo procese dalyvavo kelių transporto vežėjas, ar pasiuntinių paslaugų teikėjas. O senaties terminų reglamentavimas skiriasi žymiai. Kilęs ginčas tarp pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų bei paslaugų naudotojų pasirinktinai gali būti sprendžiamas tiek Ryšių reguliavimo tarnyboje, tiek kreipiantis tiesiai į teismą. Dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus siuntėjas gali pareikšti paslaugų teikėjui pretenziją per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos. Pavėluotai pareikštos pretenzijos nenagrinėjamos. O ieškinio senaties termino kaip tokio, Pašto įstatymas išvis nenustato. Todėl norint išsiaiškinti, koks ieškinio senaties terminas tokiam ginčui taikytinas, būtina atriboti pašto siuntinio vežimą nuo krovinio gabenimo.

Ekspeditorius. Ekspeditorius ar sutartinis vežėjas

Neretai krovinių vežimo grandyje dalyvauja ekspeditorius, agentas ar logistikos bendrovė, o siuntėjas paslaugų ar vežimo sutartį sudaro jau nebe su vežėju tiesiogiai. Koks tuomet galios patraukimo teisminėn atsakomybėn terminas? Atskiro logistikos, distribucijos ar ekspedicijos įstatymo Lietuvoje nėra. O ieškinio senatį nustato tik įstatymai. Todėl taikytinas tas pats civilinis kodeksas. Civiliniame kodekse nenustatyti trumpesni terminai reikalavimams, kylantiems iš paminėtų veiklos rūšių, todėl atitinkamai bus taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atrodytų, ekspeditoriui ieškinį galima pareikšti per kelis kartus ilgesnį ieškinio senaties terminą negu vežėjui? Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskirties vietą, nors veža ir ne pats, bet akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijavo krovinį), teismų praktikoje toks ekspeditorius bus laikomas vežėju ir prieš siuntėją atsakys kaip vežėjas. Todėl priklausomai nuo byloje įrodinėjamų aplinkybių, senaties terminas taip pat gali iš esmės pasikeisti (tarkime, dešimt ar vieneri metai).

Jei ekspeditorius įrodo, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas (CK 6.827 straipsnio 1 dalis). Čia vėlgi turimos omenyje ir ieškinio senaties terminus nustatančios taisyklės. Tačiau jei ekspeditorius pats netinkamai teikia ar organizuoja sutartyje numatytas pareigas (vežėjui duoda netinkamus nurodymus dėl transporto ar maršruto, neužtikrina krovinio pakrovimo, iškrovimo, išsiuntimo, rūšiavimo, pakavimo, netinkamai pildo dokumentus ar atlieka muitinės formalumus ar pan.), vežėjo atsakomybę ribojančiomis įstatymo nuostatomis ekspeditorius negalės remtis. Reikalavimus atlyginti tokiais sutarties pažeidimais užsakovui padarytą žalą galima bus pareikšti per dešimt metų nuo žalos padarymo.

Trejų metų ieškinio senatis

Pagal CMR konvenciją tarptautiniuose krovinių pervežimuose vienerių metų ieškinio senaties terminas pratęsiamas iki trejų metų, jeigu žala padaryta vežėjo tyčiniais veiksmais arba dėl grubaus aplaidumo. Nuostata dėl trijų metų ieškinio senaties termino aiškinama kaip taikytina tiek tyčinio neteisėto veikimo, tiek tyčinio neteisėto neveikimo, pripažįstamų tyčiniais neteisėtais veiksmais atveju. Pailgintas senaties terminas nustatytas tam, kad ieškovui būtų suteikta didesnė pažeistų teisių gynybos apimtis, kai jis patiria nuostolių dėl kvalifikuota kaltės forma padarytų neteisėtų veiksmų. Kaltė, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, yra nepakankamas skolininko (vežėjo) atsargumas, rūpestingumas ar atidumas, kurį jis turėjo parodyti konkrečioje situacijoje, pagal savo padėtį elgdamasis taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui ar kad neatsirastų nuostolių. Vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingam. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį Lietuvos nacionalinėje teisėje, esant civilinei atsakomybei, pagal neigiamus teisinius padarinius vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilygintas tyčiniams veiksmams. Didelis neatsargumas yra paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t.y. kroviniui prarasti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiai, yra vežėjo kaltė, kai transporto priemonę su vežamu kroviniu vežėjas pastato poilsiui nesaugomoje aikštelėje prie degalinės, ir, nors miega transporto priemonėje ir jos nepalieka, tačiau vis dėl to pavagiama krovinio dalis (LAT 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic express“ v UAB „Autonivera“ ir kt., byla Nr. 3K-3-259/3009; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v UAB „Transtira“ byla Nr. 3K-3-172/2009; 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v UAB „DSV Transport“, byla Nr. 3K-3-318/2009). Kaip didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams teismas vertino vežėjo elgesį ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011 (UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v UAB „Danetra“, UAB „Eksena“ ir kt.). Vežėjas krovinį perdavė ne tam krovinio gavėjui, kuris nurodytas CMR važtaraštyje, o kitam asmeniui, nepareikalavęs įrodymų, ar krovinį priimantis asmuo yra gavėjo įgaliotas jį priimti, taip pat nesikreipė į siuntėją instrukcijų dėl krovinio perdavimo. Vežėjo tyčinius veiksmus arba grubų aplaidumą turi įrodyti reikalavimą per trijų metų ieškinio senatį reiškiantis asmuo.

Teismų praktikoje jau yra pavyzdžių, kad trijų metų senaties terminas pritaikytas vežėjui pareikalavus sumokėti užmokestį už vežimą. Štai civilinėje byloje Nr. 3K3-3-14/2009 pagal V.J. įmonės „Vilija“ ieškinį UAB „Krautoma“ dėl skolos priteisimo nustatyta, jog šalis siejo ilgalaikiai pasitikėjimu grįsti sutartiniai santykiai, užsakovas žinojo apie savo prievolę ir jos dydį, ją pripažino pasirašydamas su vežėju tarpusavio skolų suderinimo aktą, ir neginčijo, tačiau sąmoningai vengė vykdyti. Bylos nagrinėjimo metu užsakovas gynėsi tik ieškinio senatimi, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios jam laiku ir tinkamai įvykdyti prievolę vežėjui. Tokie užsakovo veiksmai – sąmoningas vengimas atsiskaityti – vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti Konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis vežėjo reikalavimams atlyginti žalą iš kito vežėjo

CMR Konvencijos 39 straipsnyje ieškinio senaties nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Turima omenyje ginčus, kai vienas vežėjas atlygina žalą siuntėjui ir įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtos kompensacijos kitų vežime dalyvavusių vežėju atžvilgiu. Mūsų šalies teismuose gan dažni ginčai tarp sutartinio vežėjo (kuris sutartimi įsipareigojo pervežti krovinį, bet pats jo nevežė ir pasitelkė faktinį vežėją) ir faktinio vežėjo, kuris faktiškai krovinį vežė ir savo veiksmais padarė kroviniui žalą. Taigi žalą atlyginusio vežėjo regresinis ieškinys žalą padariusiam vežėjui turi būti pareikštas per vienerių metų senaties terminą. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, Konvencija nustato kitą senaties termino skaičiavimo pradžią: vienerių metų terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, arba, jeigu tokio sprendimo nėra – nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Nuostata, kad pretenzijos pareiškimas pristabdo senaties termino veikimą galioja taip pat ir ginčų tarp vežėjų skaičiavimui.

Sutapimas, bet reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas taip pat vienerių metų ieškinio senaties terminas. Draudimo teisiniai santykiai neatsiejami nuo krovinių gabenimo verslo – vežėjų civilinės atsakomybės draudimas, krovinių, transporto priemonių draudimas.

Iš draudimo teisinių santykių kylantys reikalavimai suprantami kaip draudiko ginčai pagal draudimo sutartį, taisykles su draudėju ar naudos gavėju. Kaip antai, dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, dėl draudiminės išmokos išmokėjimo ar jos dydžio nustatymo, dėl draudimo išmokos grąžinimo ir t.t. Reikalavimų, kylančių iš draudimo teisinių santykių, ieškinio senaties termino pradžiai išimčių nenustatyta, todėl šis ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė reikšti ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Dažnas ieškinio senaties termino pradžios pavyzdys – draudiko atsisakymas mokėti draudimo išmoką. Taigi, nuo šio momento vežėjas (draudėjas) turi vienerių metų laikotarpį, per kurį gali teismine tvarka reikalauti atsisakytos išmokėti išmokos priteisimo.

Svarbu tai, kad subrogacinių reikalavimų negalima laikyti iš draudimo teisinių santykių kylančiais reikalavimais. Minėta, kad draudikas, išmokėjęs išmoką krovinį apdraudusiam siuntėjui ar civilinę atsakomybę apdraudusiam vežėjui, perima šių reikalavimo teisę į žalą padariusį vežėją, šią reikalavimo teisę įgyvendina per terminus, skaičiuojamus vadovaujantis jau CMR konvencijos nuostatomis, ir perima neretai jau įpusėjus ieškinio senaties terminams. Todėl lengva susipainioti – jei žalą siuntėjui atlyginęs vežėjas reikalauja atsakomybės iš faktinio vežėjo, jam vienerių metų senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo išmokėti kompensaciją priėmimo arba nuo faktinio žalos atlyginimo dienos. Jei ieškinį vežėjui reiškia siuntėjui žalą atlyginęs draudikas, jam senaties termino pradžia nustatoma ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo, bet pagal CMR konvencijos 32 straipsnio taisykles. Minėta, tie terminai gali būti gerokai „praėję“ dar prieš draudimo išmokos išmokėjimą… Galima ir kita iliustracija – jei draudikas perėmė vieno vežime dalyvavusio vežėjo reikalavimą, jam ieškinio senaties terminai pradedami skaičiuoti nuo vežėjo teisės reikalauti atsakomybės atsiradimo, jei draudikas perėmė subrogacinį reikalavimą iš siuntėjo (gavėjo), ieškinio senaties terminas jam skaičiuojamas pagal siuntėjui nustatytas ieškinio senaties taisykles.

Senatis vežėjo reikalavimams į siuntėją – taip pat vieneri metai

Pagal CMR konvenciją vienerių metų terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo, pavėluoto pristatymo, krovinio dokumentų praradimo ar neteisingo jų panaudojimo, tiek ir vežėjo ieškiniams, tarkime dėl užmokesčio už vežimą, priteisimo, nuostolių dėl netinkamos krovinio pakuotės, papildomų išlaidų dėl siuntėjo instrukcijų vykdymo ar papildomų patikrinimų atlikimo. Vežimo sutartyje gali būti nustatyti delspinigiai už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą, baudos už pavėlavimą pakrauti ar iškrauti transporto priemonę (vadinamosios prastovos), baudos už krovinio nepateikimą vežti. Čia reiktų turėti omenyje, kad vežėjas reikalauja sutartyje numatytų netesybų (delspinigių, baudų), o netesyboms Civilinio kodekso 6.71 straipsnis nustato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Konvencija šiuo atveju „nepailgina“ senaties termino iki vienerių metų, kadangi ji nereglamentuoja minėtų teisinių santykių, palikdama šį reguliavimą nacionalinei teisei.

Senaties terminų skaičiavimo pradžia

Iš karto po gavimo, sugadinimo, dalies praradimo ar pavėlavimo pristatyti krovinį atveju. 30-60 dienų po krovinio pristatymo termino, visiško krovinio praradimo atveju; praėjus trims mėnesiams – visais kitais atvejais, tame tarpe ir vežėjo ieškiniams dėl atsiskaitymo už krovinio gabenimą.

Jeigu krovinį vežė keli vežėjai 60 dienų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai krovinį vežti priėmė paskutinis vežėjas.

Senaties termino pristabdymas

Pareikšti pretenziją prieš kreipiantis į teismą nėra privaloma. Tačiau pagal CMR konvenciją tokios pretenzijos pareiškimas sustabdo ieškinio senaties termino eigą. Tiesa, ne bet koks rašytinis kreipimasis į vežėją laikytinas pretenzija, sustabdančia senaties termino eigą. Tokioje pretenzijoje vežėjui turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, kurių pagrindu pretenziją gavęs asmuo galėtų daryti išvadą – tenkinti pretenziją ar ne.

Pretenzijos pateikimas raštu pristabdo senaties terminą. Reklamacija, gavėjo pateikiama vežėjui nedelsiant krovinio priėmimo metu arba per 7 dienas nuo krovinio su neakivaizdžiais trūkumais priėmimo, senaties termino nepristabdo. Reklamacijai netaikomas informatyvumo reikalavimas – tiesiog pakanka konstatuoti, kad prekių būklė nėra tinkama.

2005-01-05 LAT išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2005 pagal UAB „Senukų prekybos centras“ ieškinį atsakovui UAB „EM Trans“, tretiesiems asmenims R.V., UAB “Transida“ nustatė, kad siuntėjas siuntė vežėjui raštą (iš esmės atsakymą į pretenziją dėl apmokėjimo už krovinių vežimą), kuriame teigė, kad už pervežimą bus atsiskaityta, kai bus gautas muitinės antspaudais pažymėtas prekių kilmės sertifikatas EUR 1. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškininės senaties termino, nes 2002 m. vasario 25 d. raštu informavo atsakovą apie priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta atsiskaityti su vežėju. Iš byloje esančio rašto aiškiai nustatomas ieškovo reikalavimo pobūdis, dydis ir vežėjo atsakomybės pagrindas. Kolegija sprendė, kad, atsižvelgiant į šalių kilusio ginčo pobūdį, minėtas ieškovo raštas yra tinkama ir pakankama pretenzija, kuri pagal CMR konvenciją sustabdo ieškininės senaties termino eigą reikalavimams dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pareikšti.

Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą (eigą) iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta šalis, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo. Taigi senaties termino eiga gali būti pristabdyta (sustabdyta) tik pareiškus pretenziją kitai ginčo šaliai. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nelaikė atsakovo atsiųsto ieškovui pranešimo dėl sąskaitų–faktūrų įskaitymo pagal pretenziją ieškinio senatį pristabdančia pretenzija. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties eigą pristabdo pretenzija, kurią pareiškia ieškovas. Nagrinėjamu atveju pretenziją buvo pareiškęs atsakovas, todėl ieškovo reikalavimams ji nesukėlė CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. nepristabdė ieškinio senaties termino eigos.

Senaties termino atnaujinimas

Jei senaties terminas yra praleistas, galima prašyti jį atnaujinti. CMR konvencija šiuo atveju nenustato specialaus reglamentavimo, todėl senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis civiliniu kodeksu. CK neįtvirtina konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Šį klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako.

2009-04-14 LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009 pagal UAB „If draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „A. transportas“ ir UAB „PZU Lietuva“, tretieji asmenys UAB “Girteka“, Vilniaus teritorinė muitinė, S.U., A.P svarbia termino praleidimo priežastimi pripažinta aplinkybė, jog teismuose buvo nagrinėjama kita byla tarp tų pačių šalių dėl užmokesčio už vežimą. Ginčas dėl vežimo užmokesčio kaip ir ginčas šioje byloje buvo kilęs dėl to, kad vežėjas netinkamai vykdė savo sutartines pareigas. Byloje dėl vežimo užmokesčio galėjo būti nustatyti tam tikri prejudiciniai faktai, reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Be to, kol nebuvo pasibaigęs teisminis ginčas dėl vežimo užmokesčio, susijęs su vežėjo kaltės dėl prarasto krovinio nustatymu, vežėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad siuntėjas atsisako savo teisės išsiieškoti nuostolius iš kaltų asmenų ir kad siuntėjo vežėjo įgytos teisės dėl to nebebus ginčijamos. LAT kolegija pripažino, kad nagrinėjamu atveju kitos bylos nagrinėjimo pripažinimas svarbia termino praleidimo priežastimi neprieštarauja pirmiau nurodytiems kriterijams.

Pareiga pareikšti pretenziją per 21 d. pavėluoto pristatymo atveju – tai ne senaties terminas pagal CMR konvenciją. Tai tik privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, kuria ieškovui ar pareiškėjui nepasinaudojus, teismas nutraukia bylą (CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalis, CPK 293 straipsnio 2 punktas). Beje, CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje numatytas 7 dienų terminas pretenzijoms dėl krovinio neakivaizdžių trūkumų nėra naikinamasis. Tokios pretenzijos per nustatytą terminą nepareiškęs gavėjas nepraranda teisės reikšti ieškinį. Nepareiškęs reklamacijų nedelsiant krovinio priėmimo metu arba raštu per 7 dienas (neakivaizdžių krovinio trūkumų atveju) gavėjas nebegali remtis konvencijoje įtvirtinta vežėjo atsakomybės prezumpcija, bet turi įrodyti vežėją buvus atsakingą už krovinio sugadinimą ar jo dalies praradimą. Kitaip tariant, nerūpestingai priimdamas krovinį, gavėjas užsikrauna sau papildomą įrodinėjimo pareigą, nuo kurios CMR konvencija iš dalies yra jį atleidusi.

Vežėjas jūrų transportu, geležinkeliu, oro transportu

Esant tarptautiniams geležinkelio vežimams, vežant Lietuvos geležinkeliais, pretenzijų ir ieškinio senaties terminą, jo skaičiavimą reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS). SMGS 31 straispnis nustato, kad ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo gali būti pateikti per devynis mėnesius. Tarptautiniam pervežimui Lietuvos Geležinkelių transporto kodekso normos šiuo atveju nebūtų taikomos (pastarasis nustato 1 metų senatį reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo pareikšti).

Jei žala kroviniui padaroma gabenant jį atlygintinai tarptautiniu maršrutu už atlyginimą orlaiviu, teisė reikalauti žalos atlyginimo per teismą nustatoma dvejus metus (Varšuvos konvencijos 35 str.). Priklausomai nuo konkrečių žalos atsiradimo aplinkybių, dvejų metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo atvykimo į paskirties vietą dienos arba nuo tos dienos kada orlaivis turėjo atvykti, arba nuo tos dienos, kada vežimas sustojo. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas vežėjų atsakomybės už padarytą žalą, pretenzijų ir ieškinių reiškimo reguliavimą deleguoja tarptautinėms sutartims, taigi kitoks senaties terminų skaičiavimas nacionalinėje oro transporto teisėje nenustatytas.

Ieškinio senatis transportuojant krovinius jūra yra vieneri metai (Hagos taisyklės, 3 straipsnio 6 dalis) ir skaičiuojama nuo prekių pristatymo (jei pristatomas sužalotas krovinys) arba nuo tos dienos, kada prekės turėjo būti pristatytos (krovinio praradimo atveju). Krovinį priėmusio asmens rašytinis pranešimas apie krovinio trūkumą ar netinkamą būklę senaties termino neprailgina ar nesustabdo.

Jeigu transporto priemonė su kroviniu dalį kelio buvo vežama jūra, geležinkeliu ar oro transportu, neperkraunant krovinio iš transporto priemonės, tokiam vežimui bus taikoma CMR konvencija, joje nustatyti senaties terminai, senaties terminų skaičiavimo tvarka, pristabdymas ir atnaujinimas. Tačiau jei bus nustatyta, kad vežimo sutartis neįvykdyta krovinį vežant ne keliais, bet kita transporto rūšimi ir vežėjas autotransportu nebus atsakingas, tuomet ir ieškinio senaties terminus skaičiuoti teks pagal tuos teisės aktus, kurie reglamentuoja atitinkamų transporto rūšių veiklą.

Išties galima pasiklysti šitoje skaičių jūroje. Bet kuriuo atveju, kreditorius (ieškovas, pareiškėjas, reikalavimo teisę turintis asmuo) turėtų būti aktyvus, domėtis savo teisėmis, naudotis jomis, bendradarbiauti su skolininku, raginti jį prisiimti atsakomybę, duoti jam suprasti, kad kreditorius neketina atsisakyti savo teisių ir galiausiai ims ginti jas teismine tvarka.

Žymos: , , , , ,

Vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimas – skirtinga didelio neatsargumo samprata vežimo ir draudimo santykiuose

Konstatuodami didelį vežėjo neatsargumą ir pripažindami įvykius nedraudžiamaisiais draudikai dažnai nepagrįstai remiasi didelio neatsargumo samprata, suformuota taikant CMR konvenciją, t.y. sprendžiant ginčus tarp krovinių vežėjų ir siuntėjų.

Plačiau

Vežėjo atsakomybė krovinius gabenant atvira (be tento) transporto priemone (autovežiu)

Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas.

Plačiau

Lietuvos transporto įmonių ir jos vairuotojų teisiniai ginčai: atsakomybė už nelegalių asmenų gabenimą JK

Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus.

Plačiau
Žemėlapis