Vežėjai sužinojo, kad gelbėjimas irgi kainuoja
Advokatas Mindaugas Šimkūnas konsultavo leidinį „Verslo žinios“ dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, jūrų vežėjo atsakomybės, bendrosios avarijos klausimais.
Gaisro kelte „Lisco Gloria“ nuostoliai vežėjams tik didėja. Sudegusių transporto priemonių ir krovinių vežėjai turi sumokėti už gelbėjimo darbus – per gaisrą išlikusių transporto priemonių ir krovinių savininkai tiesiog atsiimti savo turto nebegali.
Praėjusių metų spalio pradžioje bendrovės „DFDS Lisco“ kelte kilęs gaisras gerokai praretino Vakarų Lietuvos vežėjų parką – sudegė apie 80 vilkikų ir 150 puspriekabių bei šaldytuvų – ir privertė skubiai ieškoti sprendimų, kaip kompensuoti nuostolius, neprarasti užsakymų per patį darbymetį. Tačiau netrukus po gaisro paaiškėjo, kad dalis žemutiniame kelto denyje buvusių transporto priemonių ir jų vežtų krovinių nuo gaisro nenukentėjo. Vežėjai ir krovinių savininkai vylėsi, jog pavyks atgauti jau į nuostolius nurašytą turtą. Tačiau keltu gabentų krovinių transporto priemonių savininkai netruko gauti pranešimus, kad reikia sumokėti už kelto gelbėjimo darbus, tad norintieji atgauti per gaisrą išlikusias transporto priemones ir krovinius privalo atverti piniginę.
Su kelte nukentėjusiais vežėjais dirbantis Mindaugas Šimkūnas, advokato Mindaugo Šimkūno kontoros advokatas, nurodo, kad tie vežėjai ar krovinių savininkai, kurių turtas per gaisrą sunaikintas, neturėtų mokėti už kelto gesinimo darbus. Jis taip pat pažymi, kad apmokamas ne bet koks blaškymasis ar bėgiojimas: bendrajai avarijai priskirtinos tik tos išlaidos, kurios sąmoningai patiriamos gelbėjant laivą ar visus krovinius. „Bendrosios avarijos atveju vežimo dalyvių – laivo savininko, jūrų vežėjo, krovinių savininkų – žalą ir patirtas išlaidas turtui išgelbėti proporcingai kompensuoja visi, ką nors gabenę asmenys, kurių turtas buvo išgelbėtas“, – aiškina p. Šimkūnas.
Vaidas Klumbys, AB „DFDS Lisco“ Rinkodaros skyriaus vadovas, tikina, kad vežėjai ar krovinio savininkai, kurių turtas kelte „Lisco Gloria“ neišliko, už kelto ir jame esančio turto gelbėjimo paslaugas mokėti neturi, todėl ir prašymų sumokėti neturėjo gauti ir, bendrovės atstovo teigimu, tokių pranešimų negavo. „Lisco Gloria“ gaisro metu išlikusį ir išgelbėtą krovinį vežėjų įmonės ar krovinio savininkai gali atsiimti, pateikę bendrosios avarijos ir gelbėjimo garantijas, užtikrinančias, jog bendrosios avarijos ir gelbėjimo įmokos bus sumokėtos. Bendrosios avarijos ir gelbėjimo įmokas privalo sumokėti tiek „DFDS Lisco“, tiek krovinių savininkai ar jų draudikai proporcingai pagal likusią išgelbėto turto vertę“, – aiškina p. Klumbys. Ponas Šimkūnas pažymi, kad bendrąją avariją paskelbusio asmens teisė sulaikyti išgelbėtą laivą ir/ar krovinį, kol nebus sumokėtas įnašas į bendrosios avarijos fondą ar pateikta banko garantija, numato 1989 m. Tarptautinė turto gelbėjimo vandenyse konvencija, ją yra ratifikavusi ir Lietuvos Respublika.
Sumokėjo ir važiuoja
Nors dalį vežėjų žinios iš DFDS dėl papildomų išlaidų nemaloniai nustebino, tačiau kai kurie, jau žinoję, kaip tokiu atveju dirba laivų savininkai ir veikia sistema, jau susigrąžino turtą. Andrejus Klapčiukas, transporto ir ekspedijavimo paslaugų UAB „Bikgrama“ direktorius, pasakoja, kad bendrovė dar praėjusių metų pabaigoje išsipirko savo nesudegusią transporto priemonę ir jau veža ja krovinius. „Mūsų mašina buvo nenauja, praktiškai 5 metus buvo įtraukta į balansą. Sumokėjome 80% jos vertės“, – pasakoja p. Klapčiukas, jis pažymėjo, kad turto vertę nustatė DFDS vertintojai. Jis sako, kad galimybė įmonei išsipirkti transporto priemonę buvo patraukli, nes už 6.000 EUR įsigyti kitą sunkvežimį sudėtinga. „Nors jis ir pagamintas 2003 m., tačiau už tokius pinigus tokio nenupirksiu. Be to, DFDS pranešė, kad dar apie 1.500 EUR mums grąžins, – sako „Bikgrama“ vadovas. – Jei mašina būtų daug brangesnė, sunku pasakyti, kaip tuomet būtume pasielgę.“ Anot p. Klapčiuko, įmonė vežto krovinio nepirko, nes jis įmonei nepriklauso, visas teises jį išpirkti turi tie, kuriems jis priklauso. „Be abejo, krovinio savininko prašomi galėjome įnešti depozitą už krovinį, tačiau tokio pasiūlymo nesulaukėme “, – sakė p. Klapčiukas.
