Bylos dėl kontrabandos
Apžvalgose: „Vairuotojo noras pasipelnyti gresia transporto priemonės konfiskacija“ ir „Teismų praktika dėl kontrabandos“ apžvelgėme Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktiką bylose dėl kontrabandos.
Šiandien norėtume atkreipti dėmesį į kai kuriuos tokio pobūdžio administracinių bylų ypatumus bei pasikeitimus Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (toliau – LVAT) formuojamoje praktikoje.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
Transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas yra neprivalomas. Taikyti ar ne tokią nuobaudą, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į įvairias aplinkybes, o taip pat nusistovėjusią teismų praktiką. Pagal LVAT praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas ne tik tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti (t.y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti), bet ir tais atvejais, kai buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (kontrabandai gabenti panaudojant transporto priemonės korpuso ertmes specialiai nepritaikytas kontrabandai gabenti ir/ar pagal tiesioginę paskirtį nepritaikytas daiktams laikyti). Tokiais atvejais aiškinamasi ar pažeidėjas būtų galėjęs gabenti konfiskuotą kiekį prekių be transporto priemonės, kurios konfiskavimo klausimas yra sprendžiamas. Vadovaujantis tokia LVAT praktika, transporto priemonė, panaudota kontrabandai gabenti (nepriklausomai nuo to ar ji buvo specialiai parengta kontrabandai gabenti, ar ne) turėtų būti konfiskuojama, jei pažeidėjas kontrabandos prekių nebūtų galėjęs gabenti be automobilio jų nepateikdamas muitinės kontrolei. Nepaisant to, kad LVAT praktikoje pastebimos griežtesnės tendencijos, pasitaiko atvejų, kuomet transporto priemonė nekonfiskuojama. LVAT 2010-10-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-62-2787/2010 rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir konstatavo, kad: „tam, jog automobilis būtų pripažintas kontrabandos nusikaltimo padarymo priemone, nepakanka vien to, kad asmuo kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kartu gabeno kontrabandos dalyką, reikia nustatyti, kad be automobilio nusikaltimo negalima būtų padaryti“.
Kai prekės gabenamos kontrabanda specialiai tam nepritaikytoje transporto priemonėje jų neslepiant, tikėtina, kad priemonė nebus konfiskuota. LVAT administracinėje byloje Nr. N-756-113/2010, atsižvelgęs į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei tai, kad daiktai buvo gabenami padėti automobilio kabinoje (ant gulto ir ant sėdynių), neslepiant jų kokiose nors automobilio ar priekabos vietose, nutarimo dalį, kuria konfiskuotas vilkikas su priekaba, panaikino. Kitoje byloje (Nr. N-662-3745-09) pažeidėjas kontrabanda prekes gabeno paslėptas transporto priemonės kabinoje esančiame šaldytuve bei gulto pagalvėse. LVAT panaikino nutarimo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nurodydamas išsiaiškinti, ar šaldytuve buvo atlikti kokie nors fiziniai pakeitimai, pats šaldytuvas, gulto pagalvės buvo įmontuoti ar paslėpti transporto priemonės vietose, apsunkinančiose kontrabandos dalyko radimą. Teismas laikė, kad negalima neabejotinai konstatuoti, kad transporto priemonė buvo tiesioginis kontrabandos dalyko gabenimo įrankis. Vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojama praktika, pagal kurią, nepakanka duomenų dėl kontrabandos dalyko laikymo vietos transporto priemonėje – reikalinga išsiaiškinti, ar be automobilio nusikaltimo negalima būtų padaryti.
LVAT praktikoje suformuotas dar vienas transporto priemonės kaip kontrabandos įrankio konfiskavimo pagrindas – veikos pakartotinumas. Tokiais atvejais laikoma, kad anksčiau už kontrabandą skirta administracinė nuobauda jai keliamų tikslų nepasiekė ir neatgrasė pažeidėjo nuo naujų pažeidimų darymo. LVAT praktikoje tai kartais laikoma atsakomybę sunkinančia arba itin neigiamai pažeidėją charakterizuoja aplinkybe (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N-502-753/2010, Nr. N-756-416/2010, Nr. N-444-2909/2010, Nr. N-575-1425-09).
Dėl administracinės nuobaudos švelninimo
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Bylose dėl kontrabandos sušvelninti nuobaudą yra ganėtinai sudėtinga vien dėl to, kad kontrabandą LVAT laiko viena pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų. Be to, bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės konfiskavimo, būdingai nustatomas didelis kontrabanda gabentų prekių kiekis.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl mažesnės nei minimali, švelnesnės nei numatyta ar administracinės nuobaudos neskyrimo atsižvelgia į tai, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, todėl prašymai sankciją sušvelninti (paprastai neskirti transporto priemonės konfiskavimo) dažniausiai būna atmetami. LVAT laikosi pozicijos, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos skyrimas (dažniausiai konkretaus dydžio baudos) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Reikia turėti omenyje, kad tokios aplinkybės, kaip pažeidėjo darbingumo lygis, turtinė padėtis, šeimyninė padėtis, nelaikomos ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių galima neskirti papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskacijos. Į jas LVAT praktikoje paprastai atsižvelgiama tik švelninant nuobaudą sankcijos ribose. Be to, jos vertinamos kartu su pažeidėjo asmenybe ir padaryto pažeidimo pobūdžiu. Faktas, jog pažeidimas (kontrabandos gabenimas) buvo nutrauktas ir realios žalos įstatymo saugomai vertybei nepadarė, taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl pažeidėjo kaltės bei nesudaro pagrindo švelninti sankciją.
Pažymėtina, gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą. Vadovaujantis LVAT praktika, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais laikoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gailėjimasis yra tik deklaratyvus.
Neretai pažeidėjai teigia, kad konfiskavus transporto priemonę gali būti padaryta žalos trečiųjų asmenų interesams. Pasak LVAT, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Kai kurie pažeidėjai taip pat remiasi argumentu, esą, skiriama administracinė nuobauda sukels neigiamų pasekmių. LVAT yra išaiškinęs, kad tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kontrabandą gabenusio asmens atsakomybei įtakos neturi tokios aplinkybės, jog konfiskuotina transporto priemonė, faktiškai priklauso kitam asmeniui, ją specialiai kontrabandai gabenti pritaikė kitas asmuo (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-2705-10), pažeidėjas ją jau įsigijo pritaikytą specialiai kontrabandai gabenti (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-872/2010, Nr. N-575-2053-09), kontrabandos prekes į transporto priemonę grasindami pakrovė nežinomi asmenys (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-3638-09), nes jos nepaneigia administracinio teisės pažeidimo fakto.
Dažnai pažeidėjai prašo atsižvelgti į įvairiais jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet nepateikia jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko ginčą nagrinėjanti institucija negali į jas atsižvelgti. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidėjas, remdamasis sunkia materialine padėtimi gali prašyti paskirtą baudą išdėstyti.
Dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės reikšmės
LVAT spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės, kuria gabenta kontrabanda, konfiskavimo, įvertindavo kontrabanda gabentų prekių bei transporto priemonės vertes, ar transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į prekių vertę, būtų proporcinga bausmė. Dabar LVAT praktikoje įsivyravo pozicija, kad transporto priemonės vertė nėra teisinis pagrindas kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimui netaikyti (LVAT nutartis administracinėje byloje N-662-1485/2010), t.y. aplinkybė, kad transporto priemonės vertė yra didesnė nei kontrabanda gabentų prekių vertė, nėra besąlygiškas pagrindas jos nekonfiskuoti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-872/2010).
Dėl transporto priemonės kaip pažeidimo įrankio sąvokos praplėtimo
Anksčiau kontrabandos bylose teismai konfiskuodavo tik tą transporto priemonę, kurioje buvo gabenamos kontrabandos prekės (pvz. tik vilkiką be puspriekabės). Buvo laikomasi pozicijos, kad gali būti konfiskuoti tik pažeidimo padarymo įrankiai (priemonės). Aiškinta, jog krovininis automobilis ir puspriekabė yra dvi skirtingos transporto priemonės, turinčios atskirus techninius pasus ir kiekviena atskirai galinti dalyvauti rinkoje. Dėl šių priežasčių, konfiskuodavo tik įrankį – transporto priemonę, kurioje buvo įrengta slėptuvė. LVAT 2010-06-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-756-416/2010 konstatavo, jog: „neturi reikšmės ta aplinkybė, kad cigaretės buvo slepiamos tik puspriekabės ratuose <…> pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti tiek krovininį automobilį, tiek puspriekabę, kuri buvo velkama šio automobilio, kaip vientisą transporto priemonę“. Tokia LVAT pozicija yra logiška, puspriekabė pati savaime negali judėti, tam reikalingas vilkikas. Kita vertus, tai reiškia, jog ateityje galima tikėtis ir griežtesnio sankcijų taikymo. Manytina, kad tais atvejais, kai kontrabanda slepiama tik vilkike (ne velkamoje puspriekabėje), bus apsiribojama tik vilkiko konfiskacija.
Dėl konfiskuotinos transporto priemonės savininko interesų gynimo
Nepaisant to, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar priemonė nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam ar trečiajam asmeniui, LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, turintis duomenų apie transporto priemonės, kurios konfiskavimo klausimas yra sprendžiamas, savininką, visada turi įvertinti ir savininko poziciją šiuo klausimu. Tai reiškia, kad tokie asmenys turėtų būti įtraukiami į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-2787/2010, Nr. N-62-2500/2010, Nr. N-444-8347-09, Nr. N-575-2541-09). Taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Konfiskavimo taikymas tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Laikoma, kad nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas, apribojama galimybė ginti savo kaip savininko teises. Be to, tokiais atvejais spręstina, ar transporto priemonės konfiskavimo taikymas būtų suderinamas su administracinei nuobaudai keliamais tikslais, nes faktiškai bus baudžiamas transporto priemonės savininkas, kuris dėl konfiskavimo patirtus nuostolius turėtų prisiteisti iš pažeidėjo ir taip patirti papildomų išlaidų (žyminiam mokesčiui, teisinėms paslaugoms). Vadovaujantis LVAT praktika, neinformavus savininko apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, parinkta nuobauda negali būti laikoma tinkamai individualizuota, dėl ko pirmosios instancijos nutarimą galima panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.