Teismų praktika dėl kontrabandos

Straipsnyje „Kontrabanda – ką verta žinoti įmonės vadovui ir vairuotojui” apžvelgėme atsakomybės už kontrabandą (neteisėtai per sieną gabenamus daiktus) pagrindus bei atsakomybės ribas, taip pat atvejus, kada gali būti taikoma papildoma sankcija – priemonių ar įrankių, skirtų gabenti kontrabandą, konfiskavimas. Tęsiant vežėjams aktualią temą, norėtume pasidalinti keletu reikšmingesnių teismų praktikos pavyzdžių dėl kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimo.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jei ji buvo specialiai tam pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos daiktams paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Tokie atvejai būna, kai, tarkime, cigaretės gabenamos automobilio durelėse, benzino bake arba kai gabentojas veža didelį kiekį prekių ir jų nedeklaruoja.

Slėptuvės įrengimas apsunkina kontrabandos daiktų suradimą, kontrabandos gabenimą daro profesionalaus pobūdžio, taip pat rodo, kad pažeidėjas sąmoningai gabeno kontrabandą, turėjo išankstinį tikslą pažeisti nustatytą daiktų gabenimo per valstybinę sieną tvarką, išvengti privalomų muitų bei mokesčių bei padaryti žalos Lietuvos valstybei. Pagal suformuotą teismų praktiką, transporto priemonės (kuri šiuo atveju būna administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo įrankis) konfiskavimas turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, kad ši transporto priemonė nėra paties pažeidėjo nuosavybė.

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (LVAT) 2009-11-06 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N575-2541/2009 nustatyta, jog pažeidėjas A.S., nepateikdamas muitinės kontrolei ir paslėpęs daiktadėžėje įrengtoje slėptuvėje, iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 280 litrų degalų, kurių vertė 690,95 Lt; degalų slėptuvė įrengta puspriekabėje; A.S. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d. ir jam skirta 5000 Lt bauda su kontrabandos daiktų (280 litrų degalų) bei automobilio DAF su puspriekabe konfiskavimu; konfiskuotas vilkikas nuosavybės teise priklausė uždarajai akcinei bendrovei „Danske lizingas”; konfiskuotos puspriekabės savininkas SEB VB Lizingas; konfiskuoto vilkiko įsigijimo kaina buvo 268.904,06 Lt. LVAT sprendė, jog žemesniojo teismo nutarimu automobilis DAF konfiskuotas nepagrįstai – krovininis automobilis ir puspriekabė yra dvi skirtingos transporto priemonės, turinčios skirtingus techninius pasus ir kiekviena atskirai galinti dalyvauti rinkoje; pagal ATPK 26 str. 2 d. nuostatas, gali būti konfiskuojami tik pažeidimo padarymo įrankiai (priemonės) bei tiesioginiai objektai. Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas ir konstatuota, kad vilkikas DAF konfiskuotas nepagrįstai. Kita vertus, LVAT pripažino, kad kontrabandos gabenimui pritaikytos puspriekabės konfiskavimas buvo skirtas teisėtai ir pagrįstai.

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009-11-20 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N62 -2708/2009 nustatyta, jog pilietis O.O. vykdamas iš Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką savo automobilio bagažinės dugne įrengtoje slėptuvėje vežė 700 pakelių cigarečių „J.L.” (vertė – 2 525 Lt). Pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, be to, jis yra II grupės invalidas, taigi pažeidėjui paskirta 2 500 Lt nuobauda. Ši nuobauda yra mažesnė nei skirtinos nuobaudos minimumas. Papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas – nepaskirtas. LVAT sprendė, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT laikė, jog paskirtoji administracinė nuobauda, atitinkanti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pageidavimus, akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. LVAT nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti papildomą administracinę nuobaudą – pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimą, o netaikydamas tokios sankcijos, teismas paskyrė aiškiai per švelnią ir neadekvačią padarytai veikai nuobaudą.

Kitoje byloje – už 2140 pakelių cigarečių „J.L.” (vertė – 6 504 747 Lt) su rusiškomis banderolėmis gabenimą automobilyje, benzino bake įrengtoje slėptuvėje, iš Kaliningrado į Lietuvos Respubliką, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui V.D. skyrė 15 000 Lt baudą bei konfiskavo kontrabandines prekes. Transporto priemonė nebuvo konfiskuota, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė automobilį „WV Passat” sulaikyti ir grąžinti tik po baudos sumokėjimo. Kauno teritorinė muitinė padavė apeliacinį skundą ir prašė pažeidėjui pritaikyti papildomą sankciją – transporto priemonės konfiskavimą, tačiau Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2009-12-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-4331/2009 netenkino teritorinės muitinės apeliacinio skundo. Pažymėtina ir tai, kad LVAT papildomai panaikino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą toje dalyje, kurioje nustatyta, jog sulaikytas automobilis grąžintinas tik po baudos sumokėjimo, nes 2009-04-10 nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ATPK 269 str. 7 d. nuostatą ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, pripažino prieštaraujančia Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teisės principams.

Tiesa, esant didelei transporto priemonės vertei, net jei ši ir yra specialiai pritaikyta kontrabandos gabenimui, tačiau kontrabandos mastui nesant ypač dideliam, teismas dažniausiai netaiko kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimo. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-23 nutarimu išnagrinėtoje administracinėje byloje kontrabandinių daiktų gabenimo priemonė – tarnybinis vagonas, kuriame kontrabanda buvo gabenama tarp dušo kabinos sienų bei valgomajame po suolu grindyse įrengtose slėptuvėse, – nebuvo konfiskuota, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

Taigi Lietuvos teismų praktika kontrabandos bylose skiriant įstatyme numatytą papildomą sankciją – kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimą, ne visuomet yra nuosekli, tačiau bendros tendencijos yra pakankamai aiškios. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti transporto priemonės praradimo, vežėjų vadovams rekomenduotume atidžiau kontroliuoti transporto priemonių „būklę” bei imtis papildomų kontrolės priemonių vairuotojų atžvilgiu.

Žymos: , , ,

Šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisė

Šeimos ir paveldėjimo teisė apima vedybų, skyrybų, santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis bei klausimus dėl mirusio asmens palikto turto paveldėjimo. Mes padedame paruošti, sudaryti ir įregistruoti tokias sutartis. Konsultuojame savo klientus visais šeimos ir paveldėjimo teisės klausimais. Kokiais šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisės klausimais suteiksime jums konsultacijas? Planuojant sudaryti santuoką […]

Plačiau

Ne laiku išduotos tachografo kortelės – ar galima gauti kompensaciją?

Advokatas Mindaugas Šimkūnas su žurnalistu Vadim Volovoj kalbėjosi apie situaciją, kai 2023 m. dėl Lietuvos transporto saugos administracijos uždelsimo išduoti naujos kartos tachografo korteles Lietuvos vežėjai galėjo patirti nuostolių, kas tokius nuostolius galėtų sudaryti, kaip juos apskaičiuoti, taip pat kam ir kokiu būdu būtų galima pareikšti reikalavimus dėl tokių nuostolių atlyginimo. Kviečiame susipažinti su Lietuvos vežėjų sąjungos inetnetinėje svetainėje https://vezejas.eu patalpintu straipsniu šia tema.

Plačiau

Nupirkote naudotą transporto priemonę ir pastebėjote, kad ji turi defektų? Sužinokite, ko galite reikalauti iš pardavėjo

Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų.

Plačiau
Žemėlapis