Aktualūs Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

Kaip įprasta, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 str. 1 d.).

Bendrovės finansiniais metais paprastai yra laikomi kalendoriniai metai. Bendrovės įstatuose gali būti nustatomi ir kiti 12 mėnesių trukmės finansinių metų pradžios ir pabaigos terminai. Bendrovės finansinių metų pradžios ir pabaigos datos yra duomenys apie bendrovę, kurie nurodomi juridinių asmenų registre (ABĮ 12 str. 1 d. 4 p.).

Atitinkamai, reikia suskubti organizuojant eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kadangi ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku (ABĮ 26 str. 3 d.). Nesilaikant šio termino visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas tik jeigu visi balsavimo teisę turintys akcininkai su tuo raštiškai sutinka (ABĮ 26 str. 5 d.). Tokių sutikimų pagrindu trumpinami visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo terminai būdingai bendrovėse, kurių akcijas turi vienintelis akcininkas arba keli, dažniausiai Lietuvos gyventojai ar Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys.

Dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, turi būti pridedami prie protokolo (ABĮ 29 str. 5 d.).

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, paskirsto paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolį) – ABĮ 59 str. 1 d. Būdingai eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimamas sprendimas dėl nuostolių padengimo (ABĮ 59 str. 8 d.).

Naujovė: 2007-01-12 įsigaliojusi Akcinių bendrovių įstatymo redakcija papildomai sureguliavo įstatinio kapitalo mažinimo tvarką, o būtent nustatė įstatinio kapitalo mažinimo tikslus. Dabar įstatymas tiesiogiai ir aiškiai leidžia sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą su tikslu akcininkams išmokėti bendrovės lėšų (ABĮ 52 str. 2 d. 3 p.). Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, gali būti priimamas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime (ABĮ 52 str.6 d.).

Naujovė: eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi būti išklausytas bendrovės metinis pranešimas (ABĮ 58 str. 3 d.). Metinis pranešimas – metinę finansinę atskaitomybę papildanti ataskaita, kurioje nurodomi duomenys apie įmonės finansinių metų veiklą ir numatomą veiklą. Tai ta pati bendrovės veiklos ataskaita, kurią pagal ankstesnę Akcinių bendrovių įstatymo redakciją ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo privalėjo parengti bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas). Ankstesnioji ABĮ redakcija numatė bendrovės veiklos ataskaitos metmenis. Tuo tarpu dabar galiojantis ABĮ bendrovės metinio pranešimo turinio ir jo parengimo tvarkos ieškoti nukreipia kituose įstatymuose ir teisės aktuose (ABĮ 58 str. 1 d.). Vienas tokių – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Jo 24 (1) str. nustato metinio pranešimo turinį. Metiniame pranešime turi būti pateikiama:

  1. objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas;
  2. finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija;
  3. nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktus duomenis
  4. visų įmonės įsigytų ir turimų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro;
  5. per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro;
  6. informacija apie apmokėjimą už savas akcijas, jeigu jos įsigyjamos ar perleidžiamos už užmokestį;
  7. įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį priežastys;
  8. informacija apie įmonės filialus ir atstovybes;
  9. svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos;
  10. įmonės veiklos planai ir prognozės;
  11. informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą;
  12. kai įmonė naudoja finansines priemones ir kai tai yra svarbu vertinant įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus, įmonė atskleidžia finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas numatomų sandorių pagrindinių grupių apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą.

Kai kurios bendrovės gali nerengti metinio pranešimo, tačiau aiškinamajame rašte prie finansinės atskaitomybės turi pateikti dalį čia išvardintos informacijos.

Žymos: , , , ,

Šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisė

Šeimos ir paveldėjimo teisė apima vedybų, skyrybų, santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis bei klausimus dėl mirusio asmens palikto turto paveldėjimo. Mes padedame paruošti, sudaryti ir įregistruoti tokias sutartis. Konsultuojame savo klientus visais šeimos ir paveldėjimo teisės klausimais. Kokiais šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisės klausimais suteiksime jums konsultacijas? Planuojant sudaryti santuoką […]

Plačiau

Ne laiku išduotos tachografo kortelės – ar galima gauti kompensaciją?

Advokatas Mindaugas Šimkūnas su žurnalistu Vadim Volovoj kalbėjosi apie situaciją, kai 2023 m. dėl Lietuvos transporto saugos administracijos uždelsimo išduoti naujos kartos tachografo korteles Lietuvos vežėjai galėjo patirti nuostolių, kas tokius nuostolius galėtų sudaryti, kaip juos apskaičiuoti, taip pat kam ir kokiu būdu būtų galima pareikšti reikalavimus dėl tokių nuostolių atlyginimo. Kviečiame susipažinti su Lietuvos vežėjų sąjungos inetnetinėje svetainėje https://vezejas.eu patalpintu straipsniu šia tema.

Plačiau

Nupirkote naudotą transporto priemonę ir pastebėjote, kad ji turi defektų? Sužinokite, ko galite reikalauti iš pardavėjo

Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų.

Plačiau
Žemėlapis