Dėl Akcinių bendrovių įstatymo pataisų

Nuo 2012-03-01 įsigaliojusios Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pataisos yra tam tikra prasme novatoriškos. Iš esmės pataisos reglamentuoja vien dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimą ir mokėjimą. Iki šiol, kadangi tik pasibaigus finansiniams metams visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtindavo metinę finansinę atskaitomybę, skirstydavo bendrovės pelną, dividendai kaip paskirstytinojo pelno dalis, būdavo skiriami po finansinių metų pabaigos. Dabar įstatymo pakeitimai įteisino ankstyvesnį dividendų skyrimą ir iš(si)mokėjimą.

Dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimas ir mokėjimas nėra dividendų mokėjimas avansu. Vertinant dividendų skyrimo ir mokėjimo įstatyminę raidą, šis klausimas skirtingais laikotarpiais buvo reglamentuojamas ne vienodai. Štai nuo 1990 iki 1994 metų galiojusi ABĮ redakcija numatė galimybę avansu mokėti ne daugiau kaip ½ už praėjusius metus faktiškai išmokėtų ir nedaugiau kaip ½ numatomų mokėti dividendų sumos. Vėliau, iki pastarojo laikotarpio, visi be išimties galioję ABĮ pakeitimai dividendus avansu mokėti draudė. Avansu dividendus mokėti draudžia ir dabartinė įstatymo redakcija, įteisinusi dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimą. Taigi dabar dividendus galima išsimokėti ir nesibaigus ataskaitiniams finansiniams metams, tačiau bet kuriuo atveju draudžiama mokėti dividendus už tuos veiklos laikotarpius, kurie dar neprasidėjo. Ir tai suprantama, kadangi negalima įvertinti ir suskaičiuoti būsimo pelno.

Inicijuoti dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimą gali akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/3 visų balsų (bendrovės įstatai gali nustatyti ir didesnę iniciatyvos daugumą). Tai nauja įstatymų nustatyta akcininkų iniciatyvinė visuma. Primintina, kad kitais atvejais visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti sušauktas akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/10 bendrovės akcijų, iniciatyva, o šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma kitais klausimais akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų akcijų, iniciatyva. Taigi, inicijuoti susirinkimo su darbotvarkės klausimu dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo sušaukimą reikalinga žymiai daugiau balsų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šis klausimas negali būti įtraukiamas į darbotvarkę stebėtojų tarybos, valdybos (jei valdyba nesudaroma – vadovo) siūlymu, tik akcininkų iniciatyva.

Pirmiausia bendrovė turi sudaryti trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, parengti tarpinį pranešimą ir sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą. Šiuos tris dokumentus rengia bendrovės vadovas tuojau po to, kai bendrovė gauna iniciatyvos teisę turinčių akcininkų rašytinę paraišką, kurioje siūloma skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Jei pagal įstatymus ar bendrovės įstatus bendrovėje privalomas auditas, būtina privalomai audituoti ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį. Bendrovės vadovas vėlgi užtikrina, kad auditoriui būtų pateikti visi reikalingi bendrovės dokumentai.

Sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priima išimtinai tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis sprendimas priimamas susirinkime, kuriame prieš tai patvirtinamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys. Sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti reikia 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, jei bendrovės įstatai nenumato didesnės kvalifikuotos balsų daugumos. Šiame visuotiniame akcininkų susirinkime nėra skirstomas visas nepaskirstytinas pelnas už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, tik dividendai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti per 3 mėnesius nuo laikotarpio, už kurį siūloma skirti dividendus, pabaigos, bet ne anksčiau, negu patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstytas pelnas (nuostoliai) už ankstesnius finansinius metus, ir ne vėliau kaip iki finansinių metų pabaigos.  Bendrovė turi išmokėti dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Toks visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas per 30 dienų nuo susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniu, tarpiniu pranešimu ir numatytais atvejais auditoriaus išvada.

Gaunami dividendai apmokestinami. Fiziniams asmenims išmokėti dividendai (pajamos iš paskirstytinojo pelno) apmokestinami taikant 20 procentų tarifą. Juridinių asmenų (vieneto) gaunami dividendai už turimas akcijas apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestis į biudžetą privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos. Prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą mokestį nuo išmokamų dividendų nustatyta dividendus išmokančiam asmeniui. Jei juridinis asmuo (vienetas) gauna dividendus iš juridinio asmens (vieneto), kuriame jis ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukos valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų, šie dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami ir į juos gaunančio asmens pajamas neįtraukiami.

Įsteigta ir veikianti bendrovė, norėdama, paskirti ir išmokėti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį neprivalo keisti ar papildyti galiojančių įstatų. Teisę išsimokėti dividendus numato nuo 2012-03-01 pasikeitęs įstatymas ir nedeleguoja jos įstatams. Ši akcininkų teisė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar ji atskirai numatyta įstatuose.

Paskyrus dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, kitą kartą skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį galima ne anksčiau negu po 3 mėnesių. Už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį paskirti ir išmokėti dividendai kaip ir įprastai išmokami dividendai, gali būti išieškoti iš akcininko, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad jie paskirti ar išmokėti neteisėtai.

Žymos: , , ,

Šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisė

Šeimos ir paveldėjimo teisė apima vedybų, skyrybų, santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis bei klausimus dėl mirusio asmens palikto turto paveldėjimo. Mes padedame paruošti, sudaryti ir įregistruoti tokias sutartis. Konsultuojame savo klientus visais šeimos ir paveldėjimo teisės klausimais. Kokiais šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisės klausimais suteiksime jums konsultacijas? Planuojant sudaryti santuoką […]

Plačiau

Ne laiku išduotos tachografo kortelės – ar galima gauti kompensaciją?

Advokatas Mindaugas Šimkūnas su žurnalistu Vadim Volovoj kalbėjosi apie situaciją, kai 2023 m. dėl Lietuvos transporto saugos administracijos uždelsimo išduoti naujos kartos tachografo korteles Lietuvos vežėjai galėjo patirti nuostolių, kas tokius nuostolius galėtų sudaryti, kaip juos apskaičiuoti, taip pat kam ir kokiu būdu būtų galima pareikšti reikalavimus dėl tokių nuostolių atlyginimo. Kviečiame susipažinti su Lietuvos vežėjų sąjungos inetnetinėje svetainėje https://vezejas.eu patalpintu straipsniu šia tema.

Plačiau

Nupirkote naudotą transporto priemonę ir pastebėjote, kad ji turi defektų? Sužinokite, ko galite reikalauti iš pardavėjo

Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų.

Plačiau
Žemėlapis