Kodėl verta bylinėtis arbitraže?
Net ir šiandien daugelis verslo pasaulio atstovų laikosi nuomonės, kad vienintelis optimalus būdas išspręsti komercinį ginčą – kreiptis į valstybinį teismą. Stebėtina, kad net ir besiskundžiantys proceso teisme lėtumu, didelėmis bylinėjimosi išlaidomis, o neretai ir kompetencijos tam tikroms bylos trūkumu, ginčų sprendimą vėl ir vėl patiki teismui. Tuo tarpu į arbitražą, kaip alternatyvią instituciją tokiems ginčams spręsti, kreipiamasi labai retai. Oficialios statistikos nėra, tačiau remiantis skirtingais šaltiniais, Lietuvoje veikiantys arbitražo teismai pastaruoju metu išnagrinėja tik apie keliasdešimt bylų per metus.
Tokį pasirinkimą, turbūt, dažnai nulemia informacijos stoka, ir dėl to susikuriamos klaidingos prielaidos, kad tai tik užsienyje veikiančios ar ginčus tik tarp skirtingų šalių ūkio subjektų nagrinėjančios, didelių bylinėjimosi išlaidų reikalaujančios institucijos, kurių sprendimo konkrečioje valstybėje gali ir nepavykti įvykdyti priverstinai.
Tačiau žinotina, kad 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje ratifikuota dar 1995 m. Prie šios konvencijos 2014 m. liepą buvo prisijungę iš viso 150 šalių. 1996 m. priimtas ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas, padėjęs teisinius pagrindus tokių teismų kūrimui. Atitinkamai, jau beveik dvidešimt metų yra visos prielaidos šalims susitarti dėl galimo ginčo nagrinėjimo Lietuvoje veikiančiame arbitražo teisme. Be to, kad arbitražo priimtas sprendimas bus pripažintas privalomu visose susitariančiose valstybėse, šis procesas turi ir daugiau privalumų.
Oficialios statistikos apie komercinių ginčų nagrinėjimo vidutinę trukmę teismuose nėra. Vis tik, vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos skelbiamais duomenimis, galima susidaryti bendrą vaizdą. 2013 metais pirmosios instancijos teismuose pradėtos 74594 bylos, kuriose ginčai kilo iš sutartinių teisinių santykių. 70362 bylos buvo išnagrinėtos per laikotarpį iki 6 mėnesių. 2899 bylos buvo išnagrinėtos per laikotarpį nuo 6 iki 12 mėnesių. 1075 bylų nagrinėjimas užtruko daugiau kaip 12 mėnesių. Tačiau pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas dar gali būti patikrintas apeliacine bei kasacine tvarka. Kasacinį skundą galima pateikti tik dėl konkrečių įstatyme numatytų pagrindų, kurių nenustačius, kasacinį skundą gali būti atsisakyta priimti. Tačiau apeliacija faktiškai yra neribota. Minėta, kad – tikrinamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėtumas ir pagrįstumas, kaip vertinamosios kategorijos, gali būti suvokiamos skirtingai. Ypač dažnai šiuos dalykus skirtingai suvokia bylos šalys. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai apskundimo teise be pagrindo naudojamasi tiesiog stengiantis „įgelti“ laimėjusiai šaliai. Teoriškai, už tokį piktnaudžiavimą teise galima skirti baudą, bet praktikoje teismai šia teise naudojasi gana retai. Turint omenyje teismų užimtumą, tokiu būdu galutinio sprendimo byloje priėmimą galima užvilkinti papildomus metus ar du.
Šiuo aspektu daug pranašesnis bylinėjimasis arbitraže. Komercinio arbitražo įstatymas pateikia baigtinį tik šešių atvejų sąrašą, kada gali būti panaikintas arbitražo teismo sprendimas. Jame numatyti atvejai yra susiję su įvairiais bylos nagrinėjimo arbitraže procesinių pagrindų pažeidimais (pvz., šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie arbitražinį nagrinėjimą, arbitražo teismo sprendimas priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui ir kt.). Todėl skundo dėl arbitražo sprendimo patenkinimo tikimybė yra maža.
Arbitražo teismo sprendimas šalims yra privalomas, kaip ir teismo priimtas sprendimas. Abu jie vykdytini Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau arbitražo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento, o pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja tik pasibaigus jų apskundimo apeliacine tvarka terminui, t.y. jeigu sprendimas neapskundžiamas per 30 dienų.
Skirtingai nei nagrinėjant bylą valstybiniame teisme, arbitraže šalys bendru sutarimu gali ne tik pasirinkti proceso kalbą, taikytiną teisę, bet ir sureguliuoti ginčo nagrinėjimo tvarką (pvz., susitarti dėl arbitrų skaičiaus, arbitrų skyrimo tvarkos, arbitro nušalinimo tvarkos, procesinių dokumentų pateikimo terminų, arbitražiniam nagrinėjimui taikytinų įrodinėjimo taisyklių, arbitražinio nagrinėjimo formos (žodine ar rašytine tvarka) ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog šalių susitarimu ginčo sprendimo organizavimas, administravimas gali būti perduotas nuolatinei arbitražo institucijai, kuri ginčo nesprendžia, o tik sudaro sąlygas arbitražiniam nagrinėjimui (rekomenduoja arba paskiria arbitrą, suteikia patalpas bylos nagrinėjimui, kt.).
Valstybiniuose teismuose bylas teisėjams paskirsto, teisėjų kolegijas sudaro kompiuterinė programa. Tuo tarpu arbitru (arbitrais) ginčui išnagrinėti šalys susitarimu gali paskirti bet kurį fizinį asmenį. Tarp arbitražo teismų rekomenduojamų arbitrų labai dažnai būna tam tikrose srityse besispecializuojantys advokatai, universitetų dėstytojai, kiti įvairių sričių konsultantai ir ekspertai. Tokia galimybė pasirinkti arbitrą gali būti ypač reikšminga, kai sprendžiamas ginčas reikalauja tam tikros srities specialių žinių. Tokiu atveju šalys gali būti tikros, kad jų ginčas bus išspręstas teisingai.
Teismo proceso viešumas yra viena iš proceso valstybiniame teisme sąlygų. Su tam tikromis išimtimis, teismo posėdžiuose gali dalyvauti visi norintys asmenys. Bylas nagrinėjančių teismų pranešimai, tvarkaraščiai talpinami internete ir yra prieinami visiems. Ši informacija renkama ir vėliau viešai skelbiama kreditingumą vertinančiuose ar tiesiog įmonių katalogus viešai publikuojančiuose tinklapiuose internete. Ilgainiui, net ir gerą reputaciją turinti įmonė gali sukaupti apvalų skaičių bylų, kuriose ji dalyvavo kaip atsakovas. Galiausiai, su išnagrinėtos bylos medžiaga gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys. Tuo tarpu arbitražo procesas yra konfidencialus – byloje nedalyvaujantis asmuo neturi teisės dalyvauti teismo posėdžiuose ar gauti informacijos apie bylą.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl ribotos apeliacijos ginčo nagrinėjimas arbitraže trunka trumpiau nei teisme, o ir pats procesas yra mažiau sudėtingas, arbitražo išlaidos (arbitrų atlyginimai, nuolatinės arbitražo institucijos išlaidos; šalių patirtos išlaidos, kt.) tam tikrais atvejais gali būti mažesnės nei teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ad hoc arbitražo atveju arbitrų atlyginimo dydis, arbitražo išlaidų apskaičiavimo, apmokėjimo ir grąžinimo tvarka gali būti nustatoma šalių susitarimu. Jeigu ginčo sprendimą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija mokamos jos nustatytos rinkliavos (pvz., registravimo, arbitravimo ir kompensavimo mokesčiai). Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisines paslaugas), gali jas sumažinti. Tuo tarpu arbitraže patirtos bylinėjimosi išlaidos bylą laimėjusiai šaliai priteisiamos visos.
Kaip ir ginčo nagrinėjimo teisme atveju, arbitražas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pvz., draudimas šaliai dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar atlikti tam tikrus veiksmus, įpareigojimas saugoti su arbitražiniu nagrinėjimu susijusį turtą, pateikti piniginį užstatą, banko ar draudimo garantiją, kt.). Jeigu arbitražo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdoma, teismas šalies prašymu išduoda vykdomąjį raštą.
Dėl tam tikrų veiksmų atlikimo arbitražo procese numatyta teismo pagalba, pvz., kai šalis nepaskiria arbitro (ad hoc arbitražo atveju), kai arbitras nevykdo savo pareigos atsistatydinti arba kai šalys nesusitaria dėl jo atstatydinimo (ad hoc arbitražo atveju), renkant įrodymus, atliekant liudytojų apklausą ir kt.
