Negautų pajamų dėl komercinės paslapties atskleidimo priteisimas
Konkurencija transporto ir logistikos sektoriuje lemia augančią čia veikiančių asmenų „trintį“ ir nesutarimus. Nesutarimų sprendimas vis dažniau persikelia ir į teismus. Atrodytų, teisinės valdžios institucijoms neturėtų kilti didesnių sunkumų siekiant uždrausti neteisėtus veiksmus, nustatyti tinkamą atlygintinos žalos dydį bei atkuriant taiką tarp šalių. Juolab, kad Lietuvoje pakankamai nuosekliai reglamentuojamas kito asmens komercinės paslapties naudojimo draudimas bei atsakomybė už jo pažeidimus. Tačiau praktika rodo, jog prisiteisti tokio pobūdžio nuostolių atlyginimą yra problematiška. Neretai teisminio proceso metu kyla klausimų, kokia informacija laikoma ūkio subjekto komercine paslaptimi, kaip tarp šalių turėtų būti paskirstoma įrodinėjimo našta, siekiant nustatyti, ar komercinė paslaptis konkrečiu atveju buvo atskleista, taip pat siekiant nustatyti tikslų padarytos žalos dydį.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 str. ūkio subjektams draudžia atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Įstatymas taip pat draudžia, be ūkio subjekto sutikimo, naudoti, perduoti, skelbti informaciją, esančią jo komercine paslaptimi, gauti minėtą informaciją iš asmenų, neturinčių teisės jos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau ar padarant žalos šiam ūkio subjektui. Įstatymo 16 str. nurodoma, jog ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, gali kreiptis į teismą dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, o taip pat dėl padarytos žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. reglamentuoja, kad nuostoliais, patiriamais dėl kito asmens komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėto naudojimo, laikomi paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Tuo tarpu pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, jog komercine paslaptimi laikoma informacija, turinti tikrą ar potencialią komercinę vertę, kuria negalima laisvai pasinaudoti dėl jos savininko protingų pastangų jai išsaugoti. Svarbu paminėti, jog pastangos turi būti protingos, tačiau ne ypatingos, nes antraip būtų nepagrįstai susiaurintos komercinės paslapties ribos (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“, L. A., S. V., A. S. (A. S.), bylos Nr. 3K-3-447/2014).
Ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi kitų protingų saugos priemonių (fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ir t.t.). Pavyzdys protingos priemonės komercinei paslapčiai apsaugoti gali būti susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos, potvarkis, ar bet koks kitas lokalinis aktas, įtvirtinantis tokį informacijos statusą. Tačiau vien faktas, kad įmonėje nėra raštu patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, kilus ginčui, negali būti suabsoliutinamas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2011).
Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektas, taigi, kaip ir visi kiti pramoninės nuosavybės objektai (patentai, prekių ženklai, dizainas ir pan.) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Pažymėtina, kad komercinės paslaptys jų savininkui turi suteikti konkurencinį pranašumą, t.y. duoti naudą verslui, gamybai, finansams. Priešingu atveju, jos būtų laikomos paprasčiausiomis paslaptimis, kurių negina aptartas įstatyminis reglamentavimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog informacija apie verslo klientus, t.y. kontaktiniai asmenys, taikoma kainodara, užsakymų apimtys ir tendencingumas, taip pat yra laikoma komercine paslaptimi (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB „Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014).
Pripažįstama, jog tokiose bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose tenka remtis, pagrinde, netiesioginiais įrodymais. Priešingu atveju, dėl per aukšto, neatsižvelgiant į bylos specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, ar netinkamo įrodinėjimo tarp šalių paskirstymo, būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gauti pelną (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).
Nuostoliai, kurie atsirado dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, dažnai pasireiškia negautų pajamų forma. Minėta, jog šiose bylose žalos įrodinėjimas ir priteisimas pakankamai keblus, tad rekomenduotina atkreipti dėmesį į teisės doktrinoje ir ypač teismų praktikoje formuluojamus šios žalos rūšies požymius. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Teismai taip pat vertina, ar negautų pajamų nelėmė nuo ieškovo ar atsakovo nepriklausančios priežastys, tokios kaip ekonominė situacija ar kliento valia rinktis su kuo sudaryti sandorius. Nustačius šias aplinkybes reikalaujamų nuostolių dydis, paprastai, mažinamas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visiško nuostolių atlyginimo principas lemia, jog būtina tiksliai įvertinti žalą, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Nutartyje Nr. 3K-3-6/2011, byloje Jono Jurgilo įmonė v. UAB „Varėnos pienelis“, teismas teigė, kad: „Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti atimamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas <…> Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis.“. Pažymėtina, jog CK 6.249 str. 2 d. leidžia iš atsakingo už neteisėtus veiksmus asmens gautą naudą pripažinti nukentėjusiojo patirtos žalos ekvivalentu. Tačiau ir šiuo atveju, atsižvelgiant į mokesčių atskaitymą, nukentėjusiajai šaliai turi būti grąžinamos ne visos pajamos.