Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimas įmonėse
Europos Sąjungai patvirtinus jau šeštąjį sankcijų paketą, Lietuvos įmonės priverstos spręsti, kaip šios ir kitos Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės paveiks jų verslą.
Lietuva, kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis, įgyvendina ES priimtas ribojamąsias priemones (toliau – Tarptautinės sankcijos), įskaitant 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą su visais jo papildymais ir priedais (toliau – EB Reglamentas) bei 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau ES Reglamentas).
Verslui privalu sekti aktualią informaciją apie įgyvendinamų Tarptautinių sankcijų atnaujinimus ir operatyviai užtikrinti tinkamą ir savalaikį Tarptautinių sankcijų laikymąsi.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką yra skirtas LR Tarptautinių sankcijų įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris reglamentuoja, nustatytų sankcijų įgyvendinimo bendrąsias sąlygas, Lietuvoje.
Minėto Įstatymo privalo laikytis visi Lietuvos subjektai. Vadovaujantis Įstatymo 7 str. draudžiama: vykdyti veiksmus, kurių vykdymas uždraustas Tarptautinėmis sankcijomis; sudaryti sandorius, kurių vykdymas prieštarautų Tarptautinėms sankcijoms, o prievolių, atsiradusių iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, vykdymas turi būti nedelsiant nutrauktas arba sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui; prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarautų Tarptautinėms sankcijoms.
Įmonės, nustatydamos vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su Tarptautinių sankcijų įgyvendinimu, privalo užtikrinti, kad jų taikomos priemonės ne tik formaliai atitiktų teisės aktų reikalavimus, bet ir būtų pritaikytos naujausių tarptautinių sankcijų turiniui, valdytų įmonėje kylančią tarptautinių sankcijų pažeidimo riziką ir užtikrintų, kad įmone nebus pasinaudota siekiant apeiti Tarptautines sankcijas.
Verslas turi numatyti galimus pavojus ir tinkamai tikrinti esamus bei atidžiai rinktis būsimus partnerius. Siekdami valdyti su Tarptautinėmis sankcijomis susijusias rizikas, verslo subjektai turi įsitikinti, kad jų verslo partneriams nėra taikomos Tarptautinės sankcijos. Verslo partnerių patikra neturėtų apsiriboti tik įsitikinimu, ar verslo partneris nėra tiesiogiai įtrauktas į Tarptautinių sankcijų sąrašus. Lietuvos bankas rekomenduoja papildomai vertinti, ar verslo partneris nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su sankcionuotais subjektais (Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 03-17 patvirtintų Finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai) 70.1, 70.2, 70.3 p.).
Privalu paskirti atsakingus darbuotojus, tinkamai supažindintus su Tarptautines sankcijas reglamentuojančiais teisės aktais ir jų taikymu, taip pat skirti tokiems darbuotojams pakankamai išteklių ir resursų galimiems tarptautinių sankcijų pažeidimams nustatyti (Nurodymų 71 p.).
Jeigu kyla klausimų arba abejonių dėl Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, rekomenduojama konsultuotis su atsakingomis institucijomis arba teisininkais.
Pastaruoju metu, į sankcionuotų subjektų sąrašus įtraukus vis daugiau rusiškų ir baltarusiškų įmonių, neretai Lietuvos verslininkams kyla klausimas, ką daryti su likusiomis skolomis ar skoliniais įsipareigojimais. Ar tarpusavio atsiskaitymai su tokiais verslo partneriais yra įmanomi trišalės užskaitos ar kitokiu būdu.
Reikėtų atkreipti dėmesį į reglamentuose aiškiai apibrėžtas “lėšų” ir “lėšų įšaldymo” sąvokas.
Lėšos reiškia finansinį turtą, visų rūšių išmokas ir bet kurios rūšies pelną įskaitant bet neapsiribojant: grynuosius pinigus, čekius, piniginius reikalavimus, vekselius, pinigines perlaidas ir visas kitas mokėjimo priemones; indėlius, laikomus finansų įstaigose arba pas kitus subjektus, banko sąskaitų likučius, skolas ir skolinius įsipareigojimus bei kreditą, tarpusavio reikalavimų įskaitymo teisę, garantijas, sutarties įvykdymo garantinius užstatus ar kitus finansinius įsipareigojimus (EB Reglamento 1 str. 1 d. a), b), e) p. ir ES Reglamento 1 str. g) p.).
Lėšų įšaldymas – lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas (EB Reglamento 1 str. 2 d. ir ES Reglamento 1 str. f) p.).
Rusijos ir Baltarusijos fiziniams arba juridiniams asmenims, atsakingiems už veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – sankcijų subjektai), taikomos šios su tarpusavio atsiskaitymais susijusios Tarptautinės sankcijos:
Įšaldomos visos Tarptautinių sankcijų subjektams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Tarptautinių sankcijų subjektams ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma paminėtų draudimų (EB Reglamento 2 str. ir ES Reglamento 2 str.).
Naujai sudaryti sandoriai, kurių vykdymas prieštarauja Tarptautinėms sankcijoms yra laikomi niekiniais ir negalioja. Tuo tarpu, sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Kiekvienu atveju rekomenduojama vertinti galimybės nutraukti sutartį su sankcionuotu subjektu individualiai, prireikus konsultuojantis su teisininkais.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo asmenys tiek fiziniai tiek ir juridiniai yra atleidžiami nuo civilinės atsakomybės (Įstatymo 7 str.). Sudarant susitarimus su subjektais, kuriems sutarties sudarymo metu netaikomos ES sankcijos, tačiau jie yra įsisteigę šalyse ar veikia sektoriuose, kuriuose kyla didesnė sankcijų rizika, rekomenduojama susitarimuose numatyti atvejus, kai susitarimas galėtų būti nutrauktas, jei viena iš sutarties šalių tiesiogiai ar netiesiogiai taptų sankcionuota. Pavyzdžiui, sankcijų riziką numatyti kaip vieną iš force majeure sąlygos aplinkybių.
Paminėtina, kad vykdant Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą teisėtais valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmais sukelti fizinių ir juridinių asmenų nuostoliai nėra atlyginami (Įstatymo 7 str. 5 d.).
Tiesa, ES reglamentuose gali būti nustatytos tam tikros išimtys, kada galima įvykdyti iki sankcijų įtvirtinimo sudarytus sandorius. Draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais netaikomas į įšaldytas sąskaitas pervedamiems mokėjimams pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki Reglamento taikymo pradžios. Tačiau, šie nauji mokėjimai taip pat bus įšaldyti, o apie atliktą operaciją atsakinga finansų ar kredito įstaiga privalomai informuos kompetentingas institucijas (EB Reglamento 4 str. 1 d. b) p., 2 d. ir ES Reglamento 7 str.).
Kompetentingos institucijos Lietuvoje, užtikrinančiomis apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (toliau – Finansinių sankcijų) įgyvendinimą yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), taip pat Finansų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis (Įstatymo 11 str. 3 d. 1 p.)
FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina Finansinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje, t.y.: kontroliuoja, taip pat reguliariai tikrina ir renka duomenis apie Finansinių sankcijų įgyvendinimą iš Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų.
Pažeidus Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas Tarptautines sankcijas asmeniui gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnį, o taip pat gali grėsti net ir baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123-1 straipsnį. Tarptautinių sankcijų pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnį asmeniui užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Tuo tarpu pagal Baudžiamojo kodekso 123-1 straipsnį už Tarptautinių sankcijų pažeidimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Beje, už Tarptautinių sankcijų pažeidimą atsakomybė taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
Ar už tarptautinių sankcijų pažeidimą asmeniui taikoma administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė, lemia didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams požymis. Nustačius, kad dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo Lietuvos Respublikos interesams buvo padaryta didelė žala, asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Didelė žala yra vertinamasis požymis, konstatuojamas kiekvienu atveju atsižvelgiant į padarinių, kuriuos sukėlė konkretus tarptautinių sankcijų pažeidimas, visumą.
Siekiant išvengti Tarptautinių sankcijų pažeidimo rizikos Lietuvos įmonės turėtų nuolat tikrinti atitinkamų sankcijų sąrašus, parengti įmonės sankcijų politiką ir atitinkamas procedūras, jas įgyvendinti ir periodiškai atnaujinti, vykdyti periodinį sankcijų (ar jų pažeidimo) rizikos, su kuria susiduria verslo subjektas, atsižvelgiant į verslo pobūdį ir dydį, veiklos teritoriją, teikiamų ir įsigyjamų produktų bei paslaugų nustatymą bei vertinimą ir kt.
