Valdžia paliko turistus gintis vienus

Advokatas Mindaugas Šimkūnas konsultavo leidinį „Lietuvos žinios“ dėl Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių turisto teises, kelionių agentūros bei organizatoriaus pareigą tinkamai įvykdyti sutartį – organizuoti turistinę kelionę.

Jeigu turistas sumokėjo už kelionę agentūrai, o ši bankrutavo, bet gauto avanso kelionių organizatoriui nepervedė ir šis atsisako suteikti turistui kelionių organizavimo paslaugą – tai jis yra neteisus. Jis yra kelionių organizavimo paslaugos šalis, todėl atsakomybė už paslaugos nesuteikimą tenka jam.

Kelionių agentūra yra paties organizatoriaus pasirinktas tarpininkas parduoti paslaugas. Už tokio tarpininko pasirinkimą atsakomybė turėtų tekti būtent kelionių organizatoriui. Ne turistas pasirinko kelionių agentūrą, bet kelionių organizatorius. Todėl jam ir tenka rizika negauti pinigų iš tarpininko už parduotas turistines keliones. Pasirinkto agento bankrotas neatleidžia kelionių organizatoriaus nuo sutartinės pareigos surengti turistinę kelionę.

Pinigus sumokėjęs turistas paslaugos gali reikalauti tik iš kelionių organizatoriaus. Pagal Turizmo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, kelionių agentūra turi tik pareigą suteikti visą informaciją turizmo paslaugų vartotojams bei tinkamai sudaryti sutartis su jais. Vadinasi, kelionių agentūra prisiima tokią atsakomybę.

Painiavos ir prieštaros išdėstytai teisinei pozicijai suteikia įstatymo 8 straipsnis, reglamentuojantis kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų privalomąjį draudimą. Kelionių agentūra privalo apsidrausti, laiduoti arba garantuoti ir užtikrinti, kad jos nemokumo atveju turistui būtų grąžinta pinigų suma, atitinkanti nesuteiktų paslaugų kainą, jei kelionės organizatorius negalės įvykdyti prievolės turistui, nes kelionių agentūra nesumokėjo pinigų kelionių organizatoriui.

Tačiau čia cituotą įstatymo nuostatą galima paaiškinti taip, kad ja reglamentuojamas privalomas draudimas ar kitas prievolės įvykdymo užtikrinimas. Šis prievolių užtikrinimas reikalingas kelionių organizatoriui – draudikas ar kitas prievoles užtikrinantis subjektas išmokės sumas turistui, pastarasis nereikalaus atsakomybės už nesurengtą kelionę. Tačiau nesant prievolių užtikrinimo kelionių agentūros bankroto atveju – ar kelionių organizatorius atleidžiamas nuo turizmo paslaugų sutarties vykdymo?

Visais atvejais, bankrutavus kelionių agentūrai, dvišalė turizmo paslaugų sutartis turėtų būti vykdoma. Nei Civilinis kodeksas, nei Turizmo įstatymas nenumato kelionių organizatoriaus teisės atsisakyti ir nevykdyti sutarties dėl to, kad negavo užmokesčio iš bankrutavusio kelionių agento.

Žymos: , , ,

Vaiko išlaikymo dydžio nustatymas: problemos ir ginčai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Plačiau

Fizinio asmens bankrotas: nesąžiningam skolininkui bankrutuoti nepavyks

Fizinių asmenų bankroto įstatymas – tai įrankis, skirtas sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Plačiau

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas keičia praktiką dėl vežėjų atsakomybės pagal „vienintelę sutartį“ (kai pervežimas vykdomas paeiliui kelių vežėjų)

CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. CMR […]

Plačiau
Žemėlapis