Vekselis – vežėjo atsiskaitymo garantija sunkmečiu

Lietuvos vežėjams vis labiau nerimaujant, kad COVID-19 pasekmės jų verslui bus dar liūdnesnės nei buvusios 2008–2010 m. ekonominės krizės metu, ir baiminantis, kad net ir laiku pristačius krovinį į iškrovimo vietą užsakovas finansiškai nebus pajėgus atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugas, Advokatų kontoros VERUM teisininkai siūlo iš anksto, dar prieš sudarant vežimo sutartį, įvertinti užsakovo finansines galimybes atsiskaityti už planuojamas suteikti paslaugas, o nesant tokiai galimybei – reikalauti užsakovo pateikti „atsiskaitymo garantiją“, pavyzdžiui, vekselį. Dar dažniau vekselis „naudojamas“ užsitikrinti užmokesčio išsiieškojimą už jau suteiktas transportavimo paslaugas.

Paprastai tariant, vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau –  ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis vekselio privalumas – jo abstraktumas, t. y. vežėjui pareiškus reikalavimą užsakovui apmokėti vekselį – šis reikalavimas turėtų būti vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekselio prievolės pagrįstumo. Jei užsakovas atsisakytų apmokėti vekselį, tai vežėjui (vekselio turėtojui) nereikėtų kreiptis į teismą, pakaktų kreiptis pas notarą, kuris išduotų vykdomąjį įrašą išieškoti per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą. Minėtą vykdomąjį įrašą vežėjas (vekselio turėtojas) turėtų pateikti vykdyti antstoliui.

Vekselis dėl aptartų savo savybių yra itin patogus ir palankus vežėjui (vekselio turėtojui) reikalavimo teisės įgyvendinimo būdas, tai savo ruožtu lemia, kad vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti ir su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti  ĮPVĮ nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai dėl vekselio išdavimo bei iš jo kylančių reikalavimo teisių įgyvendinimo tvarkos ir šių reikalavimų nesilaikymo teisiniai padariniai. ĮPVĮ 3 straipsnyje įtvirtinti privalomieji įsakomojo vekselio rekvizitai; pagal ĮPVĮ 4 straipsnio 1 dalį, dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš 3 straipsnyje išvardytų rekvizitų, įprastai nėra įsakomasis vekselis. Analogiškas teisinis reglamentavimas dėl privalomųjų paprastojo vekselio rekvizitų ir jų nebuvimo teisinių padarinių įtvirtintas ĮPVĮ 77 straipsnyje, 78 straipsnio 1 dalyje. Privalomųjų rekvizitų trūkumas yra svarbi, bet ne vienintelė priežastis, dėl ko vekselis gali neturėti vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso. Kitas atvejis – kai vekselio turėtojas praleidžia įstatyme nustatytą terminą pateikti apmokėti vekselį. Tuomet vekseliui taip pat nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl jų patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Kitaip tariant, visos vežėjo pastangos gauti iš užsakovo vekselį ir išvengti ilgo ir brangaus bylinėjimosi teisme nueina perniek.

Taigi vekselis yra pakankamai paprasta ir efektyvi saugumo priemonė, kuria pasirūpinti turėtų kiekvienas vežėjas, kai mato, kad užsakovo finansinės galimybės atsiskaityti už jam planuojamas suteikti vežimo paslaugas yra pakankamai miglotos.

Žymos: , , , , , , ,

Vykdomos sutarties modifikavimas teismo tvarka

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu. Tačiau tam tikrais atvejais […]

Plačiau

Naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas kreditorius verčia būti budriais

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas griežtai nustato nemokumo procedūrų terminus, jų skaičiavimo tvarką, todėl nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procesai turėtų vykti sklandžiau ir operatyviau.

Plačiau

LAT pasisakė dėl viršvalandinio darbo, už kurį mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis, įrodinėjimo

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti priteisiamas, jeigu byloje nustatoma tokių faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus; 3) iš esmės yra galimi tik išimtinais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui […]

Plačiau
Žemėlapis