Vykdomos sutarties modifikavimas teismo tvarka

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu. Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygas gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas.

Tam tikrais atvejais šalių sudaryta sutartis ar atskira jos sąlyga gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau teismo įsikišimas yra išimtinė priemonė, taikoma tik sutartyje numatytais ar įstatymo nustatytais pagrindais, kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatavus, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. Taigi, keli akcentai su pavyzdžiais, į ką turėtų atkreipti dėmesį nukentėjusioji sutarties šalis, siekianti sutartį pakeisti civiliniame kodekse nustatyta tvarka (CK 6.204 str.).

Viena iš sutarčių keitimo teismo tvarka sąlygų – esminių aplinkybių pasikeitimas, įvykęs sutarties vykdymo metu

LAT 2018-05-25 nutartimi Nr. e3K-7-145-421/2018 išnagrinėtoje byloje ieškovas reikalavo pakeisti kaupiamųjų indėlių sutartis nustatant mažesnę palūkanų normą bei trumpesnius sutarčių terminus. Byloje nustatyta, kad ginčo sutarčių sudarymo metu indėlių palūkanos Lietuvos finansų rinkoje atitiko sutarčių sąlygas, indėlių palūkanų normų svyravimai žemesnių instancijų teismų nebuvo pripažinti pakeitę šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, o indėlių terminai iš esmės nesiskyrė nuo kitų bankų taikytų indėlių terminų. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmoji būtinoji CK 6.204 straipsnio taikymo sąlyga yra esminių aplinkybių pasikeitimas, įvykęs po sutarties sudarymo. „Sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, t. y., pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, turi sukelti prievolių pusiausvyros disbalansą, būti šio disbalanso priežastis“ (LAT 2018-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018). Aktualioje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurių pasikeitimas po sutarties sudarymo būtų nulėmęs sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą; nutartimi konstatuota, kad po ginčo sutarčių sudarymo viena sandorio šalis – AB Ūkio bankas – buvo pakeista kita šalimi – AB Šiaulių banku. Jokios kitos sutarčių vykdymo aplinkybės, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nepasikeitė.

Sutarties modifikavimui teismine tvarka esminio aplinkybių pasikeitimo po sutarties sudarymo nepakanka, jis taip pat turėtų įtakoti (suvaržyti) sutarties vykdymą, keisti sutartinių prievolių pusiausvyrą. Civilinėje byloje (Nr. 3K-3-30-219/2015) dėl ilgalaikės patalpų nuomos sutarties sąlygų pakeitimo mažinant nuompinigius, žemesniųjų instancijų teismai nenustatė jokių esminių sutarties vykdymo suvaržymų: nukentėjusiosios sutarties šalies finansiniai veiklos rezultatai buvo geri, 2012 m. apyvarta pasiekė 2007 m. prieškrizinį lygį, o 2013 m. finansinės prognozės pripažintos bylai neturinčios reikšmės, sutartinės nuomos kainos atitiko rinkos kainas. Kasacinis teismas netyrė konkrečios verslo šakos ir įmonės finansinės padėties tam, kad būtų galima tinkamai nustatyti pasibaigusią ar vis dar besitęsiančią ekonominės krizės įtaką kasatoriui. Taigi, byloje liko neįrodytas sutarties vykdymo suvaržymu laikomų aplinkybių visetas, sudarantis sąlygas konstatuoti esant pagrindui keisti sutarties sąlygas. Dėl to teismas atmetė reikalavimą dėl patalpų nuomos kainos sumažinimo.

Sutartis gali būti teismo pakeista, jeigu sutarties šalis sutarties vykdymą suvaržančių aplinkybių atsiradimo rizikos nebuvo prisiėmusi sudarydama sutartį

Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus – aplinkybės atsirado arba nukentėjusiai šaliai tapo žinomos po sutarties sudarymo; aplinkybių nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusioji šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Nenustačius visų paminėtų sąlygų, teismai neturės pagrindo taikyti sutarties pakeitimo.

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2015 ieškovas reikalavo pakeisti sutarties sąlygas ir pratęsti terminą atlaisvinti patalpas. Ieškovas negalėjimą sutartyje nustatytu laiku išsikelti argumentavo tuo, jog vykdė užsakymus kitiems klientams, negalėjo sustabdyti veiklos ir perkelti patalpose esančių įrengimų kitur, įrengimus išmontuoti ir perkelti sudėtinga, ilgai trunka ir brangu (įrengimų gabaritai ir masė dideli, jiems iškelti reikia kranų), dalį patalpų atlaisvinęs, dėl kitų patalpų atlaisvinimo ieškovas patirtų neproporcingos žalos (nes jis vienas Lietuvoje gamina tam tikro tipo metalines stakles ir jų detales).

Atlikęs CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos vertinimą, kasacinis teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas, kaip profesionalus įrenginių, kuriuos buvo įsipareigojęs iškraustyti, naudotojas, turėjo galimybę įvertinti jam tenkančių vykdyti prievolių sudėtingumą ir apimtį jau sutarties sudarymo metu, o ją sudaręs, turėjo per protingą terminą pradėti vykdyti sutartį dėl viso turto iškraustymo, o ne pasirinktinai, kaip buvo padaręs. Byloje nustatyta, jog ieškovas sutarties sąlygos dėl metalo apdirbimo įrenginių atjungimo, išrinkimo ir išvežimo iš atsakovui priklausančių patalpų iki kreipimosi į teismą vykdyti net nepradėjo. Be to, kasacinio teismo kolegija pažymėjo, jog kreipimesi į atsakovą pakeisti sutarties sąlygas dėl išsikraustymo iš patalpų termino nurodytos visiškai kitokio pobūdžio priežastys, dėl kurių ieškovas negali įvykdyti sutarties joje nustatytomis sąlygomis (užsakymų gausa ir nepavykusios derybos su užsakovais dėl užsakymų vykdymo terminų pakeitimo) ir šios sąlygos egzistavo arba reali neigiamų padarinių rizika buvo jau sutarties sudarymo metu.

Tapus sudėtingiau įvykdyti sutartį, veikti reikia nedelsiant

Sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymą. Sutarties privalomumo (pacta sunt servanda) principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Beje, prašymo pateikimas taip pat nėra pagrindas sustabdyti sutarties vykdymą, tai tiesiog privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas. Jei šalys per protingą terminą po prašymo pateikimo nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y., ir ta šalis, kuri inicijavo derybas, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi su prašymu, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolesnio likimo, pakeičiant ją ar nutraukiant ją nustačius sutarties nutraukimo sąlygas.

Delsimas spręsti sutarties pakeitimą, reiškia sutarties tolimesnį galiojimą tomis pačiomis sąlygomis. Jeigu nukentėjusioji šalis nepajėgi vykdyti sutarties, ilgainiui tai gali privesti prie nemokumo. O šioje situacijoje inicijuoti sutarties sąlygų keitimą jau gali būti vėlu.

Štai civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013 kasacinis teismas sprendė, kad atsakovas pakeistų sutarčių negalėtų įvykdyti dėl savo sunkios finansinės padėties, todėl net ir nustačius, kad ekonominė krizė lėmė esminį atsakovo sutarčių vykdymo suvaržymą, bet nesant galimybių vykdyti pakeistas sutartis, teisinis pagrindas keisti sutartis neegzistuoja. Toks pat teisinis rezultatas bus į teismą dėl sutarties pakeitimo kreipiantis po ekonomikos atsigavimo, išnykus krizės padariniams bei pagerėjus nukentėjusiosios šalies finansinei padėčiai – tokiu atveju ieškinys būtų atmestas teismui nenustačius sutarties vykdymo suvaržymų.

Tiesa, vienos sandorio šalies prievolės pagal sutartį pasibaigimas savaime neužkerta galimybės taikyti CK 6.204 straipsnį pagal sutartį dar neįvykdytoms prievolėms. Pavyzdžiui, suėjus kredito linijos limito grąžinimo terminui, bet kreditų sumų negrąžinus, kredito gavėjo prievolė grąžinti gautus kreditus lieka galioti.

Klaidinga manyti, jog pasaulinė pandemija ar karantino režimas Lietuvoje savaime bus pagrindas sutarčiai pakeisti

Kadangi ekonominė krizė nevienodai paveikia įvairius verslo sektorius, tai pasauliniu ir nacionaliniu mastu kilusios ekonominės krizės įtaka sutartiniams santykiams ir jos sukelti konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje nustatytini ir vertintini individualiai (LAT 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013). Siekiant teismine tvarka modifikuoti sutartį, turi būti įrodinėjamos ir nustatomos esminės pasikeitusios aplinkybės, šiuo atveju, pasaulinė pandemija ar karantino režimo Lietuvoje įvedimas, tokių aplinkybių visumos įtaka konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui, kuris identifikuojamas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančias, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Byloje konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai turi būti vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką.

Žymos: , , , , ,

Vykdomos sutarties modifikavimas teismo tvarka

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu. Tačiau tam tikrais atvejais […]

Plačiau

Naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas kreditorius verčia būti budriais

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas griežtai nustato nemokumo procedūrų terminus, jų skaičiavimo tvarką, todėl nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procesai turėtų vykti sklandžiau ir operatyviau.

Plačiau

LAT pasisakė dėl viršvalandinio darbo, už kurį mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis, įrodinėjimo

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti priteisiamas, jeigu byloje nustatoma tokių faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus; 3) iš esmės yra galimi tik išimtinais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui […]

Plačiau
Žemėlapis