Dienpinigių mokėjimo pasikeitimai

Svarbūs pasikeitimai vežėjams ir tolimųjų reisų vairuotojams – dėl mažesnių nei 100% dienpinigių būtina susitarti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Anksčiau dėl mažesnių dienpinigių paprastai būdavo susitariama darbo sutartyje, tačiau dabar taip daryti nebegalima.

Nors pasikeitimai įsigaliojo 2022 metų liepos mėnesį, tačiau vis dar pastebime, kad ne visi vežėjai atliko reikiamus pakeitimus. Jeigu įmonė neatliko reikiamų pakeitimų, kilus ginčui darbuotojas galėtų prisiteisti 100% dienpinigių. Per ilgą laikotarpį dienpinigių skirtumas sudarytų visai nemažą sumą, ypač tais atvejais, kai tolimųjų reisų vairuotojui mokama tik 50% dienpinigių (dažnas atvejis Lietuvoje).

Kaip tokia situacija atrodo praktiškai? Vairuotojas išeina iš darbo ir kreipiasi į darbo ginčų komisiją reikalaudamas priteisti dienpinigių skirtumą. Darbdavys  argumentuoja, kad dėl mažesnių dienpinigių šalys susitarė darbo sutartyje. Darbo ginčų komisija nurodo, kad nuo 2022 metų liepos mėnesio dėl mažesnių dienpinigių susitarti darbo sutartyje negalima. Jeigu darbo ginčų komisija nustato, kad darbdavys nėra priėmęs kolektyvinės sutarties ar vietinio norminio teisės akto, kuriame būtų numatyti mažesni dienpinigių dydžiai, priimamas sprendimas priteisti darbuotojui dienpinigių skirtumą.

Norėdamas išvengti aptartos situacijos darbdavys privalo sudaryti kolektyvinę sutartį arba vietinį norminį teisės aktą, kuriame būtų nurodyti mažesni dienpinigių dydžiai. Svarbu tai, kad dienpinigių dydžiai turi būti diferencijuojami pagal objektyvius kriterijus, taip užtikrinant lygias teises visiems vairuotojams. Tai reiškia, kad darbdaviui neužtenka nurodyti, jog dienpinigių dydis mažinamas, reikia dar pagrįsti ir priežastis, kodėl mažinamas.

LR Vyriausybės nutarime nėra detalizuojama pagal kokius konkrečius objektyvius kriterijus diferencijuojami dienpinigių dydžiai, tačiau keletą idėjų pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

  • valstybė, į kurią komandiruojamas darbuotojas;
  • tarptautinio pervežimo rūšis;
  • krovinio pobūdis;
  • komandiravimo trukmė;
  • ekonominės veiklos sezoniškumas ir pan.

Jeigu darbdavys mažesnius dienpinigių dydžius nustato vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu. Tinkamu pateikimu raštu galėtų būti laikomi ir tie atvejai, kai duomenys perduodami elektroniniu paštu ar mobiliaisiais įrenginiais, tačiau tokiu atveju reikia užtikrinti, jog būtų įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją ir gavėją, pateikimo faktą ir laiką. Siekiant išvengti ginčų dėl įrodinėjimo, rekomenduojama darbuotoją su vietiniu norminiu teisės aktu supažindinti gyvai, darbuotojui pasirašant.

Žymos: , , ,

Psichologinis smurtas ir priekabiavimas darbe (mobingas)

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. darbdaviui, įgyvendinant DK 30 str. normas atsirado nauja pareiga imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai darbo vietoje užtikrinti, ypatingą dėmesį skiriant numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolei ir jų veiksmingumui.

Plačiau

Ginčo teismingumas tarptautinio krovinio vežimo atveju (CMR kovencija v. Reglamentas „Briuselis Ibis“)

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024-09-05 priėmė transportininkams svarbią nutartį, kurioje paaiškino, jog esant tarptautinio vežimo sutartiniams santykiams sprendžiant dėl ginčo teismingumo ne visais atvejais gali būti taikomos CMR konvencijoje numatytos teismingumo taisyklės.

Plačiau

Šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisė

Šeimos ir paveldėjimo teisė apima vedybų, skyrybų, santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis bei klausimus dėl mirusio asmens palikto turto paveldėjimo. Mes padedame paruošti, sudaryti ir įregistruoti tokias sutartis. Konsultuojame savo klientus visais šeimos ir paveldėjimo teisės klausimais. Kokiais šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisės klausimais suteiksime jums konsultacijas? Planuojant sudaryti santuoką […]

Plačiau
Žemėlapis