Draudimo netikėtumai: kodėl draudikai neatlygina darbo funkciją atliekančios transporto priemonės padarytų nuostolių?

Draudimas ne visada užtikrina žalos atlyginimą

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) tikslas – užtikrinti, kad dėl transporto priemonę vairavusio asmens kaltės įvykus kelių eismo įvykiui naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę būtų atlyginta trečiųjų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui padaryta žala. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios šalies patirti nuostoliai. Šis draudimas neapima situacijų, kuomet nuostoliai patiriami ne eismo įvykio metu, pavyzdžiui, gamtos stichijoms apgadinus automobilį.

Paprastai eismo įvykių neturėję asmenys jaučiasi ganėtinai saugiai apdraudę transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pirmiausia dėl to, kad niekas nesitiki patekti į eismo įvykį ar juo labiau jį sukelti. Antra, net jei asmuo ir būtų kaltas dėl eismo įvykio, tikimasi, jog nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą padengs draudikas. Deja, realybėje draudikai nėra suinteresuoti draudimo išmokų mokėjimu.

Ar ekskavatorius dalyvauja transporto priemonių eisme?

Štai 2018 m. sausio 10 d. nutartimi Nr. 3K-3-44-1075/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo ginčą dėl įvykio, kurio metu ant geležinkelio bėgių stovėjęs ir triukšmą mažinančias užtvaras įrenginėjęs ieškovo darbuotojo valdomas ekskavatorius susidūrė su AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu šilumvežiu (varomąja traukinio dalimi). AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlygino dėl įvykio patirtus nuostolius ir dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Ieškovą. Šis, savo ruožtu, norėdamas išvengti žalos trečiajam asmeniui atlyginimo, kreipėsi į draudiką AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuris buvo apdraudęs transporto priemonės (ekskavatoriaus) valdytojų civilinę atsakomybę. Tačiau AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nurodė, kad įvykis nelaikytinas draudžiamuoju, nes ekskavatorius dirbo geležinkelio kelyje ir transporto priemonių eisme nedalyvavo!

Aptariamoje nutartyje LAT nurodė, kad draudimo išmokos išmokėjimas ar atsisakymas ją išmokėti iš esmės priklauso nuo to, ar ginčo įvykis patenka į sąvoką „transporto priemonių eismas“, t. y., ar galima vertinti, jog ant geležinkelio bėgių dirbantis ekskavatorius dalyvauja transporto priemonių eisme.

Ką apima sąvoka transporto priemonių eismas?

Į šį klausimą atsakymą pateikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), ne vienoje byloje išaiškinęs sąvokos „transporto priemonių eismas“ prasmę:

1. sąvoka „transporto priemonių eismas“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją; tai, ar jos variklis įvykio metu buvo įjungtas, neturi reikšmės;

2. sąvoka „transporto priemonių eismas“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y., ne tik eismą viešuosiuose keliuose;

3. sąvokos „transporto priemonių eismas“ apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis;

4. svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, transporto priemonė buvo naudojama kaip transporto priemonė, ir tokiu atveju šis naudojimas patenka į sąvoką „transporto priemonių eismas“, ar kaip darbo mašina, ir tokiu atveju nelaikytina, kad transporto priemonė dalyvauja transporto priemonių eisme.

ESTT praktika kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyko, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu buvo naudojama.

Komentuojamoje byloje Ieškovo darbuotojo valdomas ekskavatorius atliko darbo funkciją (įrenginėjo triukšmą mažinančias užtvaras), t. y., veikė kaip darbo mašina. Kasacinio teismo nuomone, toks transporto priemonės naudojimas nepatenka į „transporto priemonių eismo“ sąvoką, todėl įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. prasme. Atitinkamai, transporto priemonės (ekskavatoriaus) valdytojų civilinės atsakomybės draudikas neturi pareigos atlyginti nuostolių trečiajam asmeniui.

Atkreiptinas dėmesys, kad draudiko teisė neatlyginti trečiajam asmeniui padarytos žalos dėl to, kad kaltininko transporto priemonė atliko darbo funkciją, nėra įtvirtinta nei TPVCAPDĮ, nei 2009 m. rugsėjo 16 d. direktyvoje 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir išplaukia tik iš plėtojamos teismų praktikos. Todėl su aptariama situacija niekada nesusidūrusiems asmenims (ne tik paprastiems transporto priemonių valdytojams, bet ir profesionalioms įmonėms) draudiko atsisakymas mokėti draudimo išmoką būtų netikėtas.

Negana to, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas neužtikrina nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui, KASKO draudimas negarantuoja draudėjo transporto priemonei padarytos žalos atlyginimo, jei žala atsiranda transporto priemonei atliekant darbo funkciją. KASKO draudimo taisyklėse nedraudžiamuoju įvykiu draudikai įvardija kur kas daugiau situacijų, nei privalomojo draudimo atveju. Be abejo, skirtingų draudikų KASKO taisyklės skiriasi, tačiau daugelis Lietuvos draudikų nedraudiminiu įvykiu įvardija situaciją, kai transporto priemonė atlieka darbo funkciją (pvz., „Lietuvos draudimas“, ERGO, IF ir kiti draudikai nurodo, kad draudimo išmoka nemokama, jei įvykio metu specialiosios paskirties automobilis ar jo dalis naudojama kaip darbo įrankis ar įrenginys).

Darbo funkciją atliekančios transporto priemonės padarytus nuostolius atlygina pats kaltininkas?

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad asmuo, kuriam priklausanti transporto priemonė veikia darbo režimu, nėra apsaugotas nei nuo žalos atlyginimo trečiajam asmeniui (pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą), nei nuo patirtų nuostolių atlyginimo darbo režimu veikiančiai transporto priemonei (pagal KASKO draudimą).

Tikėtina, jog analogiškai klausimas būtų sprendžiamas ir kitais atvejais, kai transporto priemonė yra naudojama ne kaip transporto priemonė, o kaip darbo mašina, t. y., kai transporto priemonė atlieka darbo funkciją, pvz., statybų ar kelių remonto metu ekskavatoriui užkliudant ir apgadinant kitą transporto priemonę. Pagal dabartinę ESTT ir LAT formuojamą praktiką, įvykus minėtai situacijai, kaltosios šalies draudikas neturėtų pareigos atlyginti nukentėjusiai šaliai padarytų nuostolių, o visi įvykio neigiami padariniai būtų perkeliami pačiam įvykio kaltininkui.